„Tikslas – laimėti Eurolygą“ (6)

Dar būdamas pirmose mokyklos klasėse per gimtadienius kartodavau norą: „Kad „Žalgiris“ laimėtų Eurolygą.“ Berniuko svajonė, kuri tada taip ir liko svajone. Ilgus metus viskas atrodė taip toli, kad net nepastebėjome ir nesupratome, kaip per pastaruosius sezonus pasikeitė mentalitetas Kaune.

Lietuvos čempionas baiginėja komplektacijos darbus ir jei netikėtumų neįvyks, vyšnaite ant torto taps Jono Valančiūno prisijungimas prie „Žalgirio“. Ėjimas, kuris keičia viską iš esmės.

Skelbiama apie dvejų metų susitarimą ir jei kontrakto situacija Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) galutinai išsispręs, galėsime pradėti kalbėti apie naują „Žalgirio“ etapą. Etapą, kuris priverstų visus Europoje į „Žalgirį“ žiūrėti kitomis akimis. Taip, NBA klausimas dar neišspręstas ir toli užbėgti į priekį gal ir nebūtina, bet vien jau JV ištartas „taip“ „Žalgiriui“ Europoje parodo pasikeitusią kauniečių jėgų pusiausvyrą bendrame paveiksle.

Ir net ne pagrindinis dalykas, ar tikrai J.Valančiūnas dominuotų Eurolygoje. Tokio dydžio žmogus tiek aikštėje, tiek šalia jos yra tarp vienetinių atvejų Europos klubinio krepšinio istorijoje ir bet kurioje Eurolygos komandoje galėtų būti pamatine figūra.

Apie J.Valančiūno tinkamumą ir netinkamumą spėjo prikalbėti visi, pats rašiau apie tai dar gegužės pradžioje, bet esminis tokio susitarimo faktorius – išaugusios klubo ambicijos, kurios įtikina ir vieną geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.

Okmanas

Praėjusio sezono metu „Off the Record“ tinklalaidėje „Žalgirio“ dalininkas Tomas Okmanas ištarė skambius žodžius – tikslas yra laimėti Eurolygą. Visgi šalia to jis pridėjo repliką – anksčiau ar vėliau – ir, pripažinkime, dauguma tai priėmėme kaip tolimą viziją. Bet fonas staigiai pasikeitė.

Vėliau toje pačioje kėdėje tinklalaidėje sėdėjęs J.Valančiūnas aiškino motyvus, kodėl nori sugrįžti į Europą, o pagrindinis faktorius, nulemsiantis jo pasirinkimą – noras laimėti. JV, panašu, patikėjo, kad gali tai padaryti su „Žalgiriu“.

Kaip bus, niekas nežino, o ir toli neužsisvajojant reikia prisiminti, kad „Žalgiris“ geriausiu atveju pagal biudžetą Eurolygoje yra įkrintamųjų komanda. Bet šį tarpsezonį Kaune matome judesį, kuris prilygsta elitui.

Ir visuomenė, atrodo, dar sunkiai persiorientuoja. Juk čia mūsų „Žalgiriukas“, kuris dar ne taip seniai meldėsi pataikyti su krepšininkais iš žemesnių lygų ir buvo mažylis Eurolygoje. O kiek dar yra atsimenančių apie kasmet pasikartojantį teorinių šansų skaičiavimą po pirmų trijų turų „Top 16“ etape...

Dabar žmonės nesupranta, kaip „Žalgiryje“ gali būti 15 lygiaverčių žaidėjų, kvestionuoja 2025 m. rezultatyviausio Eurolygos krepšininko pasikvietimą ar kelia klausimus apie J.Valančiūno tinkamumą. Jei kažkas tokius faktus būtų pasakęs dar Andrea Trinchieri etapo „Žalgiryje“ pabaigoje, būtume tiesiog pasukioję tam žmogui pirštą prie smilkinio ir nepatikėję. Turime naują realybę.

Valančiūnas

Tikrai galima kelti komplektacijos klausimus – kaip kas tiks, ko trūksta ar kas nepatinka, bet tekstas nėra apie tai. Kalbame apie tai, koks organizacijos lūžis įvyko per pastaruosius metus. Ir kaip naivią svajonę keičia realus tikslas – „Laimėti Eurolygą“. Tokiu tikėjimu gyvena ir klubo ikona Arvydas Sabonis, neseniai ir pats įgarsinęs šią mintį.

Pagarsinkime faktus. „Žalgiris“ per vieną tarpsezonį sugeba įtikinti 14 metų NBA praleidusį dominuojantį centrą, sumokėti, turbūt, tik Mario Delašo projektui nusileidžiančią išpirką už amerikietį, priklausantį Eurolygos „50–40–90“ klubui, įteikti organizacijai rekordinį kontraktą Ąžuolui Tubeliui, prikalbinti buvusį rezultatyviausią lygos žaidėją ir ramiai kalbėti apie 15 brangių krepšininkų rotaciją. Mamamia!

Dideli pamatai buvo padėti praėjusiame sezone ir jei, galbūt, net 3 mln. eurų siekęs „Žalgirio“ pasiūlymas Sylvainui Francisco būtų priimtas, į šią komandą žiūrėtume dar kitaip. Bet ir čia iškalbinga – 3 milijonų eurų atlyginimas, kai dar prieš kelis metus „Žalgiriui“ buvo tabu net šnekėti apie milijoną žaidėjui. Dabar tokių milijonierių artėjančiame sezone „Žalgiryje“ bus bent penki.

„Žalgiris“ jau praėjusiame sezone pradėjo statyti kažką ypatingo, o kad tikėjimas tik auga rodo ir klubo vadovų ambicijos vėl atsivežti Eurolygos finalo ketvertą į Kauną. Apie Kauno variantą finalo ketvertui kaip Eurolygos planą B 2027 m. jau rašiau, o „BasketNews“ vadovas Jonas Miklovas užsiminė ir apie klubo paduotą paraišką lygai dėl 2028 m.

Akivaizdūs ėjimai, kurie rodo „Žalgirio“ požiūrį artimiausiems metams. Klubas finansais dar tikrai neprilygsta didžiausiems grandams Europoje, bet ne visada krepšinyje žaidžia tik pinigai, o nuoseklus organizacijos darbas gali vesti link vis drąsiau ir garsiau keliamo tikslo.

Žalgirio arena

Neapsigaukite, „Žalgiris“ staiga netapo Eurolygos favoritu. Ne, tai vis dar komanda, kuriai patekimas į Eurolygos atkrintamąsias turėtų būti vertinamas kaip geras rezultatas. Bet organizacijos darbas pastaraisiais metais tolimą svajonę, kurią net įgarsinti buvo nepatogu, pavertė realia siekiamybe.

Ir nebūtinai artėjantis sezonas „Žalgiriui“ bus stebuklingas. Nudega ir grandai dar ne su tokiais biudžetais. Bet „Žalgiris“ dabar jau tampa ta organizacija Europoje, kurios Mike'as Jamesas nebegalėtų pavadinti „maža komanda“. Būtent šio tarpsezonio ėjimai tai įrodė.

Reikia sulaukti visų ofiicialumų, bet tai ką šią vasarą girdime „Žalgirio“ užkulisiuose, jau dabar yra ypatinga. Tai leidžia svajoti ir diskutuoti apie tokius dalykus, prie kurių dar prieš porą metų pasirašytume užsimerkę. Tiesiog pasimėgaukime ir – all guns!

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.