Stambule namus atradęs T.Cavanaugh: tokio jausmo, kaip žaidžiant Kaune, nėra niekur interviu

Atrodo, kad ne taip seniai Tylerį Cavanaugh matėme bėgiojantį ant parketo, bet eina jau ketvirtas sezonas, kuomet jis atstovauja Stambulo „Bahčešehir“ ekipai.

32-ejų amerikietis Kaune savo pirmą savo šansą Eurolygoje ir vėliau sekė nemažas kontrastas – išvykimas į FIBA Europos taurės klubą. Aukštaūgis pripažįsta, kad pirmais metais teko išgyventi šoką.

Vis tik galiausiai „Bahčešehir“ organizacija paaugo, dabar kovoja Europos taurėje, dukart žaidė pusfinalyje ir kelia sau ambiciją laimėti lygą.

T.Cavanaugh vis dar aktyviai seka Kauno „Žalgirį“ ir vadina jį labiausiai palaikoma ekipa Eurolygoje. Jis pats dar turi svajonę grįžti į Eurolygą ir tai padaryti būtent su „Bahčešehir“, kurios kapitonu yra paskirtas.

Krepsinis.net – pokalbis su Stambule žaidžiančiu T.Cavanaugh apie ilgą laikotarpį Stambule, sekamą „Žalgirį“ ir būsimą jo akistatą su vietos „Fenerbahče“.

Rungtynes nuo 20.45 val. stebėkite Krepsinis.net ir TV3.

– Skaičiuojate jau ketvirtą savo sezoną Stambule. Ar šią vietą jau galite vadinti namais?

– Taip, žinoma. Su šeima čia jaučiamės labai komfortiškai, susilaukėme čia dviejų atžalų, mums tai jau namai. Vieno vaiko susilaukėme Kaune, kitų – čia, mūsų namuose tikrai daug šurmulio su tiek atžalų (Juokiasi).

– Nemažai laiko gyvenote Niujorke, dabar žaidžiate dideliame Stambule, bet atrodote ramus žmogus. Ar didmiesčių gyvenimas jums vis tik labiau prie širdies?

– Man labiau patinka maži miestai. Pripratau prie Stambulo, bet čia visko daug: žmonių, veiksmo, eismo, dėl to mieliau rinkčiausi mažesnę vietą.

– Kokį ryšį žaidėjas sukuria su miestu, jame būdamas tokį ilgą laiką?

– Manau svarbiausia jaustis komfortabiliai kasdienėje rutinoje, žinoti, kur tavo salė, kur kas joje, kaip atrodo organizacija, kur gyveni, kur vaikai eina į mokyklą. Treneriai kinta, taip buvo ir mums, tad čia gali būti pokyčių. Tokie maži dalykai palengvina kasdienybę ir leidžia susikoncentruoti į krepšinį.

– Nepasitikrinau to, bet ar yra bent vienas kitas žaidėjas, rungtyniaujantis su jumis nuo pirmojo jūsų sezono čia?

– Manau, kad yra vienas turkas Maximas Mutafas – esame dviese. Esu palaimintas, kad galiu taip ilgai čia žaisti.

Cavanaugh

– Kaip prisijaukinote Turkijos krepšinį?

– Tai puiki lyga, esu žaidęs Ispanijoje, bet tai – tokia pati stipri lyga Europoje. Viena geriausių. Negaliu išrinkti pajėgesnės lygos, nes jos tiesiog skirtingos. Ji kupina talentingų žaidėjų, individualiai stiprių krepšininkų, visoms komandoms nuo pirmos iki paskutinės gali pralaimėti. Kiek čia esu, tiek Turkijos lyga auga. Mėgaujuosi.

– Esate komandos kapitonas – kas jūsų karjeroje buvo kapitono etalonas?

– Sunku išskirti vieną, žaidžiau su daug gerų kapitonų. Pirmais metais Europoje komandoje turėjau Luke‘ą Sikmą, kuris buvo ALBA senbuvis, Ispanijoje turėjau Marcelinho Huertą ir Aaroną Doornekampą – vaikinus, kurie turi daug patirties. Lietuvoje kapitonu buvo Paulius Jankūnas. Mane supo tokie patyrę žaidėjai, visada gelbėję, kaip naviguoti sudėtingose situacijose. Dabar irgi turiu patyrusių žaidėjų šalia: Ponitką, Sipahi, Inglisą, tad stengiuosi save sukurti po dalelę paimdamas iš visų.

– Stambule žaidžia daug ekipų ir dėmesys „Bahčešehir“ žaidėjams veikiausiai minimalus. Ar pasiilgstate to dėmesio, kurį galėjote jausti Kaune?

– Taip, niekas neprilygsta jausmui žaisti Kaune už „Žalgirį“. Ta meilė krepšiniui, kuri tvyrojo Lietuvoje, yra nepalyginama. Pasiilgstu tokios aplinkos, tų Eurolygos penktadienio vakarų, tai buvo puiku. Gyvenau šalia arenos, bet žmonių susirinkdavo tiek, kad užtrukdavau 30 minučių, kad grįžčiau. Kartais to pasiilgstu, taip pat – tos krepšinio religijos. Čia viskas sukasi apie futbolą, kai kurie klubai turi dideles šio sporto sirgalių bazes, mes – ne.

– Kai kalbėjotės anksčiau, sakėte, kad vieną dieną norite šeimą ir Kaune gimusią dukrą grąžinti į šį miestą. Ar jau pavyko užsukti atgal į Kauną, ar turite planą tai padaryti?

– Dar nespėjau, nežinau, kada tai nutiks, bet tikrai žadame atvykti. Dabar grafikas yra tikrai sudėtingas, bet galbūt ateityje tikrai apsilankysime visose vietose, kurios buvo svarbios mūsų gyvenimui.

Cavanaugh

– Dabar žaidžiate Europos taurėje. Bet kai tik atvykote į Stambulą, kritote iš Eurolygos į FIBA Europos taurę. Kiek sunku buvo tai priimti?

– Lengva nebuvo, buvo šokas, bet man tai išėjo į naudą. Antrais metais Kaune turėjau nugaros traumą, praleidau nemažai rungtynių, gerai, kad užbaigiau sezoną. Tad vasarą neturėjau daug variantų ir buvau laimingas, kad „Bahčešehir“ mane pasikvietė. Buvo nelengva, skirtumas – didelis, tačiau dabar matau, kaip klubas paaugo ir yra konkurencingas Europoje, nieko nekeisčiau ir esu laimingas, kur esu.

– Ar manote, kad Europos taurė yra maksimalus lygis, kuriame dar galite žaisti?

– Esu tikrai patenkintas vaidmeniu, kurį turiu. Taip, norėčiau žaisti Eurolygoje, bet turi sukristi tinkama situacija. Tikiuosi, kad su „Bahčešehir“ gal laimėsime Europos taurę ir kitąmet būsime Eurolygoje. Tokį tikslą čia grįžti dar tikrai turiu.

– Ko labiausiai pasiilgstate iš tų Eurolygos vakarų?

– Talento, būrio gerų žaidėjo, to, kad kiekvieną vakarą turi būti pasiruošęs maksimaliai, nes kitaip gali patirti gėdą. Europos taurė taip pat paėjo pirmyn, tačiau Eurolyga yra geriausia, ką turime Europoje.

– Kaip jūsų akimis per šiuos metus paaugo „Žalgiris“?

– Žiūrėjau keletą jų rungtynių. Sudėtis kalba už save, jie turi puikius žaidėjus, dideles ambicijas. Su patirtimi ir talentu, kurį turi „Žalgiris“, jie svajoja apie finalo ketvertą. Mėgaujuosi juos stebėdamas. Matau, kad jie žaidžia panašiai kaip „Fenerbahče“, nes Masiulis mokėsi iš Šaro.

– Šį sezoną jūsų klubas vienintelis Turkijoje įveikė „Fenerbahče“. Kokie jūsų patarimai, kaip tą padaryti?

– Turkijos lygoje viskas kitaip, nes komandos turi turėti aikštėje bent vieną turką. Šiaip turi išlikti disciplinuotas, atlaikyti jų susikeitimą dengiamaisiais, stabdyti greitas atakas. Tai buvo gera mūsų pergalė, bet priešakyje dar daug mačų.

Cavanaugh

– Ar su kažkuo iš žalgiriečių dar palaikote ryšį?

– Nesakyčiau, kad su kažkuo turiu didelį ryšį. Praeitą sezoną žaidžiau prieš Mareką, tad mačiau jį, kartais susisiekiame su kitais socialinėje medijoje. Matau, kaip grįžo Evansas, jaučiu jam didelę pagarbą, stebiu „Lions“ su juo ir Tučiu. Kai žaidi, sunku išlaikyti artimą ryšį.

– Kaip tik norėjau klausti apie Keenaną – koks jausmas vėl matyti jį grįžtantį po tiek išbandymų?

– Jis ypatingas žmogus. Kartu praleidome nemažai laiko, nes panašiu metu gydėmės traumas ir ėjome reabilitaciją. Buvo skaudu matyti, kas jam nutiko, bet labai džiaugiuosi, kad jis sveikas ir grįžo. Keenanas turi daug talento, tikiuosi, jo kūnas leis jam tai parodyti tame pačiam lygyje, kuriame jis jau buvo.

– Kaip manote, kaip „Žalgiriui“ klostysis mačas Stambule?

– Laukia sunkios, bet geros rungtynės. Aš manau, kad laimės „Žalgiris“. Kai jie pasirašė Valančiūną, tai buvo vau. Žiūrėjau jo pirmas rungtynes, mačiau, koks dominuojantis jis gali būti, džiugu, kad jis grįžo į Europą ir žaidžia gerai. Mačiau, kad esminis kamuolio valdytojas Williamsas-Gossas turi traumą, bet manau, kad sudėtis yra gili ir bus smagu žiūrėti rungtynes.