Š.Jasikevičius: apie pamestą gerą darbą, apribotą J.Valančiūną ir pergalės akcentus VIDEO interviu

Šarūnas Jasikevičius po Kauno „Žalgirio“ vizito liko laimingas. Jo komanda rungtynes su keliais kalneliais išgyveno sėkmingai ir nugalėjo varžovus 99:80.

„Tie kalneliai daugiau antrame kėlinyje, pametėme kontrolę, visą gerą darbą, kurį padarėme. Atrodo, momentais labai gerai žaidėme, užtaikėme, gerai skaitėme, ką ir kaip atakuoti. Tiek daug tų rungtynių, galima daug pasiaiškinti dėl veteranų ir daug rungtynių, bet taip paleisti irgi blogai.

Atrodė, laukėme, kad nuo antro kėlinio „Žalgiris“ nieko nedarys. Pakeitėme porą penketų, vėl rungtynės iš naujo. Smagu, kad sugebėjome protingai grįžti į trečią kėlinį ir viską sutvarkyti“, – sakė lietuvis.

– Kiek žalgiriečiai kenčia, neturėdami Williamso-Gosso?

– Čia gal geriau šnekėtų „Žalgiris“. Žiūriu jų visas rungtynes, jau prieš sezoną buvo aišku, kad Nigelas bus svarbiausias jų žaidėjas.

– Ar praeitos rungtynės su Lessorto dominavimu davė pamokų, kaip tvarkytis ir su „Žalgirio“ priekiu?

– Ten buvo kitos problemos, visiškai neatėjome į rungtynes, išėjome su kažkuo tarp kelnių. Pasimetėme ir greitai pasidavėme. Nelabai kažką buvo galima apie jas galvoti.

– Kokie buvo esminiai akcentai prieš Valančiūną?

– Carsenas, Jonas geri žaidėjai, kaip tu juos apribosi – svarbiausia, kad jie dirbtų daugiau. Tu jų neapribosi. Kažkiek reikia sumažinti efektyvumą, kad jie jaustųsi mažiau komfortabiliai. Kaip anksčiau sakė krepšinio genijai, geriausia gynyba – neleisti priimti kamuolio. Carsenas bėgioja, visur kamuolį priima, visur žaidžia. Negalime jam to leisti, tegul kiti įmeta, jei jis įmeta po 16 taškų į kėlinį.

– Kiek sunkus laikotarpis buvo grįžusiam į Eurolygą Larkinui?

– Jam tik reikia įeiti į formą ir likti sveikam. O toliau jis viską sutvarkys. Jis turėjęs problemų, per finalus kažką pasidarė su keliu. Bandėme jį atgaivinti supertaurei, ji praėjo taip, kad nereikėjo skubėti. Taip nusiraminome ir leidome jam grįžti ramiau. Jam dabar konkretus pasiruošimo etapas.

– Nepaisant kalnelių, minutės padalytos gana tolygiai, klaidų nedaug, ar „Fenerbahče“ artėja link to krepšinio, kurį norite matyti?

– Momentais taip, momentais atrodėme tikrai gerai, 15–20 minučių. Ar tai dabar maksimumas? Nežinau. Gali būti. Kai taip pameti galvą antrame kėlinyje, leidi komandai grįžti iš mūsų klaidų ir mūsų nesąmonių, norėjimo pasirodyti prie plius 22. Tai galima kontroliuoti, eiti toliau, tai – proceso dalis.