Arti „Žalgirio“ buvęs D.Motiejūnas: apie pokalbį su P.Jankūnu ir pasikeitusį vaidmenį Monake (39) interviu I dalis

Donatas Motiejūnas su naujomis atsakomybėmis, bet tais pačiais tikslais, pasitinka jau ketvirtąjį savo sezoną Monake. Visgi šį tarpsezonį vidurio puolėjo iš Kauno karjeros kryptis galėjo ir pasikeisti.

Pernai „AS Monaco“ Eurolygoje liko per pergalę nuo antro paeiliui finalo ketverto, o atkrintamosiose su Stambulo „Fenerbahče“ D.Motiejūnas buvo vienas ryškiausių serijos žmonių – 13,2 taško, 3,6 atkovoto kamuolio ir 15,4 naudingumo balo per 23 minutes.

Solidų sezoną sužaidęs lietuvis sulaukė ne vieno įdomaus pasiūlymo tarpsezoniu, tarp kurių buvo ir Kauno „Žalgirio“ variantas.

Neseniai 34-ąjį gimtadienį atšventęs D-Mo tinklalapiui Krepsinis.net pasakojo, kad sugrįžimas į gimtąjį klubą buvo tikrai arti.

„Viskas buvo pakankamai arti, – D-Mo Krepsinis.net pagarsino kalbas su „Žalgiriu“ vasarą. – Tiesiog buvau atviras su Pauliumi (Jankūnu) ir sakiau, kad iš tikrųjų intriguoja jų pasiūlymas, bet esmė buvo, jog turėjau tikrai gerą sezoną ir prioritetas buvo Monakui. Praleisti treji metai ir sakiau, kad lauksiu žinių iš jų, o jei nieko nesigaus, tada durys į „Žalgirį“ bus atviros. Aišku, Paulius Jankūnas tiek laukti negalėjo ir teko jam pasirašyti kitus taikinius, o aš likau Monake.“

Ne kartą apie norą vėl žaisti „Žalgiryje“ kalbėjęs veteranas tarpsezoniu galiausiai su Monako klubu sutarė dėl naujo dvejų metų kontrakto, o komandoje dar ir gavo kapitono atsakomybes. Bet ar tai reiškia pabaigą mintims apie svajonių sugrįžimą į Kauną?

„Dabar kažkaip apie šitus dalykus negalvojau – ar uždaryta, ar ne... Kaip bus, taip. Aš augau Kaune ir palaikysiu tą komandą visada. Su „Žalgiriu“ užaugau. Bet kaip ir sakei, radau savo ramybę Monake ir nesigailiu, kur dabar esu“, – sakė D.Motiejūnas.

Tinklalapyje Krepsinis.net – pirmoji interviu dalis su Donatu Motiejūnu. Jame „AS Monaco“ aukštaūgis kalbėjo apie didžiules permainas klube, savo grįžimą į mėgiamą poziciją, misiją Monake ir išsipūtusią Eurolygą.

Antroji interviu dalis su Donato Motiejūnu pasirodys ketvirtadienį, kuriame krepšininkas atvirai prakalbo apie nesėkmę ir po jos sekusį skandalą Puerto Rike, Lietuvos krepšinio bėdas, susiskaldymą ir naujus vėjus rinktinėje.

Motiejūnas

– Tai, pirmiausia, pradėjote jau sezoną su „Monaco“, tačiau optimalios sudėties dar neturėjote. Kokios nuotaikos prieš Eurolygos pradžią?

– Turbūt kaip ir pas visus. Buvo pakeisti penki žaidėjai, nuotaikos – nervingos. Kaip viskas gausis, kaip veiks, visi tie klausimai. Pasiruošimo etapas nėra ilgas, susižaisti tikrai nėra lengva ir po tokių permainų visada būna pereinamasis laikas, kai žiūri, kaip komanda susilipdys. Anksčiau ar vėliau dažniausiai žaidėjai susilipdo, bet būna atvejų, kai komandoms ir nepavyksta.

Nickas (Calathes) kažkiek iškrito, kuris bus vienas svarbesnių žaidėjų ir iš jo labai daug tikimasi. Įdomu, kaip atrodysime. Nesame optimalios formos, bet nė vienas klubas dabar tokios nėra. To tikėtis spalį net yra šiek tiek juokinga. Kaip greitai išmoksime žaisti vieni su kitu priklausys nuo rezultatų, nes žinome atvejus, kai komandos pralaimi sezono starte tris ar keturis mačus, po to kartais ir nebeatsigauna. Atsiranda psichologinis spaudimas, pradedi netikėti viskuo aplink. Yra plonytė linija. Tikrai bus įdomu, daug dirbame, bet pirmas varžovas Milanas irgi – su didelėmis ambicijomis, sustiprėjęs. Laukia gera kova.

– Pastaraisiais metais „Monaco“ stigdavo metikų perimetre, labiausiai tai jausdavosi atkrintamosiose, bet šias spragas turėtų užkamšyti Furkanas Korkmazas ir Vitto Brownas. Kokį įspūdį palieka šis duetas?

– Kaip ir minėjai, labai puoliminio stiliaus žaidėjai. Šioje vietoje mums labai trūksta Johno Browno, kuris turėjo peties operaciją. Vitto – puolimo žaidėjas, metikas, daug popina, o Korkmazas irgi yra snaiperis, galintis ir sau susikurti progas. Surenkant tokius žaidėjus šalia reikia ir tokių kaip Johnas Brownas, kuris kamšytų spragas gynyboje.

Tad čia ir yra didžiausi klausimai – kaip mes sugebėsime paslėpti kai kuriuos žaidėjus gynyboje, kaip susižaisime... Treneris pastaruoju metu labai daug investavo laiko į vaizdo peržiūras. Man Monake bus ketvirtas sezonas ir anksčiau, kai susirinkdavome, procesas buvo žymiai lengvesnis, nes tų pasikeitimų tokių nebuvo. Vėl reikia viską iš naujo dėlioti, aiškinti ir tai įneša neramumo.

– O J.Brownas gali grįžti į komandą?

– Jo sutartis kaip ir pasibaigė, bet ta situacija tokia, kad durys nėra uždarytos, kiek aš žinau. Klubas nori jį susigrąžinti, bet dėl draudimo reikalų paprasčiausiai susiklostė tokia situacija. Klubas jam apmoka visą reabilitaciją, jis grįš sausį ar vasarį ir mes tikimės, kad jis prisijungs prie komandos.

– Įdomus buvo sprendimas pasikviesti Nicką Calathesą. Ar jau spėjai pajusti, kodėl Nickas yra laikomas geriausiu visų laikų Eurolygos perdavimų skirstytoju?

– Su Nicku žaidėme kelias rungtynes ir jo krepšinio IQ, aikštelėje susikalbėjimas, komandos draugų ieškojimas puolime labai palengvina mūsų darbą. Mums pastaraisiais metais aikštėje lemiamais momentais ir trūko tokio tikro įžaidėjo. Tai gavome tikriausią įžaidėją. Po labai gero Nicko pasirodymo atkrintamosiose prieš mus valdžia nusprendė jį prisivilioti.

Iš mano pusės, atrodo, kad tai – labai tinkamas žaidėjas mums. Trūko mums stresinėse situacijose tokio tikro vadovo aikštėje. Sunkiose situacijose pradėdavome žaisti chaotišką žaidimą ir neturėdavome žmogaus, kuris viską nuramina. Atėjus Nickui situacija pasikeitė ir tapome mažiau nuspėjami.

– Pagal idėją, suprantu, kad Mike‘as Jamesas daug žais šalia Calatheso. Mike‘ui nebus problemos ilgiau be kamuolio būti?

– Aš manau, kad čia tikrai nėra problemos. Taip, kaip mes žaidžiame... Ir Elie Okobo, ir Alpha Diallo, ir Jordanas Loydas atsivarydavo kamuolį... Nebuvo tik vienas Mike‘as Jamesas. Mes žinome, kokio tai kalibro žaidėjas. Manau, kad jis Monake pats labai paaugo kaip žaidėjas. Situacijų skaitymas – kada įtraukti kitus, kada imtis ant savęs iniciatyvos... Labai stipriai paaugo jo krepšinio IQ. Būdavo momentai, kai jis labai daug įtraukdavo kitus ir kai jau varžovai pamiršdavo apie jį, Mike‘as šaudavo į priekį.

– „Monaco“ šiemet atliko korekcijas ir centro vietoje – Donta Hallo vietą užėmė Georgios Papagiannis. Ar tai kažkaip keis tavo vaidmenį komandoje ar viskas numatoma panašiai, kaip pastaruosiuose sezonuose?

– Šiek tiek keičia. Paskutiniu metu grįžau į savo ilgametę poziciją. Tenka žaisti ir ketvirtu numeriu nemažai, kai pernai tik sezono pabaigoje čia buvau pabandytas. Aš ilgus metus žaidžiau šitoje vietoje ir komfortabiliai jaučiausi. Visa situacija remiasi į tai, ko iš tavęs treneris nori. Aš nesu vienos pozicijos žaidėjas ir ko reikės treneriui, aš tą darysiu.

Žiūrint į dabar visą situaciją, žinau daugiau mažiau trenerio sistemas ir jis mane stumia daugiau į ketvirtą poziciją. Aišku, žaisiu ir penktu numeriu. Žiūrėsime, kaip seksis.

– Čia įdomu dėl to ketvirto numerio...

– Aš visą karjerą ketvirtu pražaidžiau, Kinijoje tik paskutiniais metais kažkiek pasikeitė pozicija. (juokiasi) Tikrai daugiau karjeros žaidžiau ketvirtu, Hjustone ir su Dwightu (Howardu) kartu žaisdavome. Nėra problemų.

– Pats šiemet kartu su Mike‘u Jamesu tapai ir komandos kapitonu, o tai, atrodo, didelis įvertinimas, ypatingai užsieniečiui Eurolygos organizacijoje. Kaip pasijaučia tos išaugusios atsakomybės?

– Nemanau, kad jos labai pasikeitė. Paskutinius dvejus metus mes su Mike‘u vertybes skiepijome tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Monako komanda tikrai dar yra jauna, Eurolygoje mūsų laukia ketvirtas sezonas. Negali sakyti, kad komanda yra labai subrendusi. Atvažiuoja daug žaidėjų į Monaką ir labai lengva pamesti galvą, galvoti tik, kokia čia gera vieta, ir pamiršti, ko atvyksti. Mes žaidžiame už nedidelę šalį, kurios žmonės turi labai didelį pasididžiavimą. Nuo pat pirmų dienų iš mūsų tikimasi maksimumo. Šituos visus dalykus nuo pirmos dienos labai svarbu perteikti naujokams. O toliau pagrindiniai dalykai yra aikštėje – kovoti ir atiduoti visas jėgas. Kiekvienas žaidėjas atvykęs į Monaką su noru kažką laimėti turi suprasti, kad be drausmės ir visų aplinkinių dalykų nieko nebus.

– Tau tai bus jau ketvirtas sezonas Monake, o vasarą pratęsei sutartį dar dvejiems metams. Ar galima sakyti, kad Monake jau jautiesi tarsi namie ir atradęs vidinę ramybę, kad kitur nebesižvalgai?

– Tikrai taip. Aišku, tarpsezoniu buvo visokių situacijų, bet galiausiai tiek Monako prezidentas, tiek komandos vadovas parodė labai didelę pagarbą man ir tas bendradarbiavimas tęsiasi. Jie tikrai mane labai gerbia, žino mano vertybes ir, kai prasidėjo kalba, net neleido pagalvoti, kad jie nenori manęs pasilikti. Monakas man tapo tarsi namais. Čia jaučiuosi mylimas, gerbiamas, tie patys žmonės mieste visi sveikinasi, šypsosi. Tikrai džiaugiuosi, kad dar dvejiems metams lieku čia.

– Eurolygoje visus tris sezonus patekote į atkrintamąsias, sykį pasiekėte ir finalo ketvertą. Bet šiemet lyga atrodo sustiprėjusi, su daug naujų veidų iš NBA. Koks rezultatas po sezono būtų geras „Monaco“?

– Oi... Sunku pasakyti. Kaip ir sakei, daug naujų veidų ir atrodo dauguma komandų labai sustiprėjo. Bet, iš tikrųjų, po pirmų kelių savaičių pasimatys tikrieji komandų veidai. Po tų savaičių ateis sekančios kelios savaitės, kai prasidės nuovargis, pykčiai ir visi kiti dalykai. Dėl to Eurolygos sezonas ir yra įdomus – visi išgyvena pakilimą ir nuosmukį.

Buvo sezonas, kai Berlyno ALBA pirmą mėnesį beveik viską laimėjo, o po to per likusį sezoną tiek kartų nebelaimėjo. Sunku dabar labai kažką sakyti, kurioje vietoje mus matau. Visada pagrindinis tikslas – patekti į atkrintamąsias ir ten turėti namų pranašumą. Šitie dalykai yra svarbiausi. Matėme pernai ne viena komanda su namų pranašumu nepateko į finalo ketvertą. Tai parodo, kad Eurolyga keičiasi ir ji stiprėja, nes anksčiau niekas nepralaimėdavo namuose tų penktųjų rungtynių atkrintamosiose. Pernai buvo tokie du atvejai. Mano tikslas – atkrintamosios ir namų pranašumas. O kaip gausis, matysime.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.