Prasidėjo kova dėl E.Mockevičiaus, kurio galimybės vyrų krepšinyje kelia abejonių

2012 metų liepos 22 dieną Liublianoje Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinė siekė trečiojo aukščiausios prabos apdovanojimo paeiliui. „Auksinės kartos“ nariai siekė įrodyti, kad geriausi Europoje jie gali būti ir be Jono Valančiūno.

Finalo rungtynėse su Prancūzija Egidijus Mockevičius kilo nuo atsarginių žaidėjų suolo. Būsimajai prancūzų žvaigždei Rudy Gobertui tą vakarą nepavyko sulaikyti gerai sudėto tiesioginio savo oponento. E.Mockevičius per 22 minutes įmetė 11 taškų (5/6 dvitaškiai, 5 atk. kam.), buvo rezultatyviausias savo komandoje, o „auksinė karta“ nukalė trečiąjį aukso medalį – 50:49.

Dvejus metus iki tol J.Valančiūno šešėlyje tūnojęs vidurio puolėjas įrodinėjo, kad į jį taip pat verta atkreipti dėmesį.

Prieš išvykdamas mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) E.Mockevičius tapo gerai pažįstamu Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žiūrovams. 2010–2011 m. sezone būdamas vos 18 metų amžiaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos komandoje „KK Akademija“ jis vidutiniškai rinko 12,6 taško, atkovojo 10,4 kamuolio ir pasižymėjo 20,1 naudingumo balo. E.Mockevičius tą sezoną buvo geriausiai dėl kamuolių kovojęs ir naudingiausias NKL krepšininkas. 2011–2012 m. sezone aukštaūgis pelnydavo 14,3 taško, po krepšiais sugriebdavo 7,6 kamuolio ir rinkdavo 20,6 naudingumo balo. Tai buvo antrieji metai iš eilės, kai NKL čempionate jaunas vidurio puolėjas neturėjo lygių pagal efektyvumą.

Nors buvo kalbama, kad E.Mockevičius galėtų susikurti sėkmingą karjerą Lietuvoje, krepšininkas pasirinko kitokį kelią. Jis patraukė paskui savo draugą Roką Česnulevičių, kuris tuo metu mokėsi Evansvilio universitete. Dėti pamatus profesionalo karjerai E.Mockevičius nusprendė Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA).

Pirmieji metai už Atlanto nebuvo daug žadantys. Nors E.Mockevičius užėmė starto penketo vidurio puolėjo vietą, jis žaidė po 18 minučių, pasižymėjo 5,8 taško, 5 atkovotų kamuolių ir 1,8 blokuoto metimo vidurkiais. Tada buvo kalbama, kad lietuviui stinga sprogstamos jėgos kojose, kas leistų efektyviau gintis ir užbaigti atakas.

Tačiau su kiekvienu sezonu E.Mockevičiaus fizinės savybės gerėjo, jo minučių skaičius, svarba tiek komandos gynyboje, tiek puolime, pelnomų taškų, atkovotų kamuolių ir blokuotų metimų vidurkiai augo. Galiausiai, šiame sezone 208 cm ūgio vidurio puolėjas demonstravo daugiau nei įspūdingus rodiklius: rinko 15,7 taško, krepšį atakuodamas net 64 proc. tikslumu, po krepšiais sugriebė po 14 kamuolių ir blokavo 2,8 varžovų metimo.

Be to, E.Mockevičius pagerino ne vieną universiteto rekordą, keturiose rungtynėse atkovojo 20 arba daugiau kamuolių, surinko net 28 dvigubus dublius iš 34 sezone žaistų rungtynių, pirmavo visoje NCAA pagal atkovotus kamuolius, buvo įtrauktas tarp 20 geriausių NCAA vidurio puolėjų, kurie pretendavo į prestižinį Kareemo Abdul-Jabbaro vardo geriausio vidurio puolėjo apdovanojimą, dvejus metus iš eilės buvo išrinktas į geriausių „Missouri Valley“ konferencijos krepšininkų penketuką, trejus metus iš eilės pateko į geriausiai besiginančių konferencijos žaidėjų penketuką ir paskutiniame sezone buvo pripažintas geriausiai besiginančiu konferencijos krepšininku. Ir tai – tik dalis E.Mockevičiaus individualių laimėjimų per ketverius metus, praleistus Evansvilyje.

Su pakankamai sudėtinga JAV studentų krepšinio lygos sistema ir jos niuansais giliai nesusipažinęs krepšinio aistruolis turėtų rimtą pagrindą stebėtis, kodėl E.Mockevičiaus pavardės nėra jokiuose 2016 metų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržos prognozių šešiasdešimtukuose. Tam yra nemažai priežasčių, kurias taikliai išvardino kolega Erildas Budraitis.

Įspūdingus statistinius rodiklius fiksavęs E.Mockevičius, žinoma, turi teorinių šansų kitą sezoną praverti stipriausios planetos lygos duris, tačiau realiausia, kad profesionalo karjerą talentingas vidurio puolėjas pradės Europoje.

E.Mockevičiaus žaidimą NCAA veikiausiai sekė ir stipriausios Lietuvos komandos. Pasižiūrėkime, ką į jų žaidimą galėtų įnešti JAV studentų krepšinyje dominavęs lietuvis.

Mockevičius

Stiprybės

– Tvirtas kūnas. Būtent sudėjimas E.Mockevičių studentų krepšinyje, ko gero, labiausiai išskyrė iš jo tiesioginių oponentų. 208 cm ūgio 105 kg svorio „centras“ yra nei per sunkus, kad būtų nerangus, nei per lengvas, kad pralaimėtų pozicijas tiesioginiams oponentams. Per ketverius metus patobulinęs sprogstamą jėgą kojose E.Mockevičius ėmė kelti problemų ne tik dėl savo tvirtos viršutinės kūno dalies. Jis tapo staigesnis, stipresnis ginantis vienas prieš vieną, šoklesnis.

– Užbaigimas baudos aikštelėje. 64 proc. taiklumą fiksavęs E.Mockevičius beveik visus savo taškus rinko baudos aikštelėje. Dažnai lietuvis puikiai išnaudodavo situacijas, kai jo komandos puolimo lyderis D.J.Balentine‘as prasiveržimais susitraukdavo gynybą ir perduodavo kamuolį. Šalia krepšio kamuolį priėmęs E.Mockevičius nemuša jo į parketą, o drąsiai užbaigia metimu į krepšį, kas yra geras bruožas. Tą patį jis darydavo ir atkovojęs kamuolį puolime, kai taisydavo netaiklius komandos draugų metimus, kas buvo svarbus jo žaidimo puolime aspektas. Žaisdamas nugara į krepšį E.Mockevičius dažniausiai išnaudodavo savo jėgos ir ūgio pranašumą, o tokias situacijas užbaigdavo puskabliais dešine ranka.

– Kovingumas ir drąsa. E.Mockevičius yra jėgos žaidėjas, kuris visiškai nebijo kontakto. „Centras“ nuolat išsiskyrė agresyvumu kovojant dėl kamuolių bei užsiimant poziciją baudos aikštelėje. Studentų krepšinyje jis sumaniai naudojosi dažnu jėgos ir ūgio pranašumu prieš tiesioginius oponentus, agresyviai juos tiesiog išstumdamas iš patogių pozicijų gynyboje ar kovoje dėl kamuolių.

– Aukštas krepšinio intelektas. E.Mockevičius yra tas vidurio puolėjas, kuris geba puikiai išnaudoti savo stiprybes. Jis jaučia, kas vyksta aikštelėje, kur juda kamuolys ir kaip atsidurti laiku bei tinkamoje vietoje tiek stengiantis surasti spragų varžovų gynyboje, tiek kovojant dėl atšokusių kamuolių. Aukštaūgis gerai juda be kamuolio, sugeba užsiimti pozicijas baudos aikštelėje, kur varžovams galima kelti didžiausią pavojų. Jis taip pat neblogai reaguoja tada, kai prieš jį yra dvigubinama gynyba. Tuomet E.Mockevičius geba atlikti tikslius ir savalaikius perdavimus laisviems komandos draugams.

– Uoslė atšokusiems kamuoliams. Būtent pagal atkovotus kamuolius E.Mockevičius kol kas ryškiausiai žiba savo karjeroje. Tokių vidurkių, kokius lietuvis rinko paskutiniais metais universitete, vien fizinės jėgos ir ūgio privalumais nepasieksi. Labai daug kamuolių „centras“ atkovodavo dėl aukšto krepšinio intelekto (įvertindamas varžovų įgytas pozicijas, numatydamas, kur atšoks kamuolys) bei kovingo charakterio (drąsiai ir agresyviai eidamas į kontaktą).

– Gynyba vienas prieš vieną. Turėdamas tvirtą kūną ir ilgas rankas E.Mockevičius sėkmingai gindavosi vienas prieš vieną „ant ūselio“. Tokiose situacijose jis nesileisdavo nustumiamas ar išmušamas iš patogios gynybinės pozicijos. Ilgos rankos aukštaūgiui taip pat leisdavo gesinti varžovų reidus į baudos aikštelę. Tiesa, šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Evansvilio komandos gynyboje E.Mockevičius vaidino tikro „krepšio saugotojo“ vaidmenį, kai baudos aikštelės neapleisdavo jokiais atvejais, tad jis dažniausiai būdavo paskutinis žmogus varžovų gynėjų prasiveržimų linijoje arba aukštaūgiams mėginant pelnyti taškus iš po krepšio.

Mockevičius

Silpnybės

– Vienpusiškas puolime. E.Mockevičius yra tradicinio braižo vidurio puolėjas, kuris bent jau universitete krepšio neatakuodavo, kai kamuolį priimdavo už baudos aikštelės ribų. Nors žaisdamas jaunimo rinktinėse, pataikyti iš vidutinio nuotolio jis galėdavo, tačiau metimas vis dėlto yra labai abejotina E.Mockevičiaus žaidimo puolime savybė. Antra, žaidime nugara į krepšį „centras“ stokoja įgūdžių. Turėdamas pakankamai ribotą puolimo arsenalą tokiose situacijose lietuvis taškus rinkdavo dažniausiai išnaudodamas savo fizines savybes. Vyrų krepšinyje tokio pranašumo E.Mockevičius gali taip dažnai ir neturėti.

– Lėtas šoninis judėjimas. Ši problema E.Mockevičiui kišo koją gynyboje. Lėtai judėdamas pristatomuoju žingsniu E.Mockevičius negalėdavo būti naudingas agresyvioje „du prieš du“ gynyboje („stepout“), nes tiesiog nespėdavo atakuoti žaidėjo su kamuoliu. Gynyboje E.Mockevičiui kartais būdavo sunkoka su tiesioginiais oponentais, kurie žaisdavo veidu į krepšį ir mėgdavo veržtis į baudos aikštelę. Lėtai judėdamas šonu E.Mockevičius susidurdavo su problemomis, kai reikėdavo uždaryti varžovų prasiveržimo liniją. Nors teigti, kad lietuvis yra gremėzdiškas ir nepaslankus „centras“ tikrai negalima, jo greitis gynyboje yra pakankamai atviras klausimas.

– Silpna kairė ranka. Nors aukštaūgiui, skirtingai nei perimetro krepšininkui, nėra taip svarbu gerai valdyti abi rankas, įgūdžiai varytis kamuolį, žaisti nugara į krepšį ir užbaigti metimus silpnąja ranka gerokai padidina „centro“ galimybes puolime. E.Mockevičius jautėsi pakankamai nepatogiai, kai varžovai jį versdavo baudos aikštelėje žaisti ir užbaigti metimus kaire ranka. Tiesa, nors ir ne itin patikimai, tačiau daryti tai jis gali.

Didžiausios abejonės – dėl žaidimo braižo

E.Mockevičius yra grynakraujis tipiškas vidurio puolėjas, kuris gali būti pavojingas tik baudos aikštelėje. Rungtyniaudamas vidutinio pajėgumo NCAA konferencijoje, kurioje žaidė ne geriausioje komandoje E.Mockevičius dominavo labiausiai dėl savo fizinių savybių. Didelis klausimas, ar jėgos ir ūgio pranašumu džiaugtis krepšininkas galėtų vyrų krepšinyje.

Kol kas neturėdamas plataus žaidimo nugara į krepšį arsenalo bei patikimų įgūdžių atakuoti iš vidutinio ar tolimesnio nuotolio E.Mockevičius puolime gali susidurti su problemomis aukštame lygyje (pavyzdžiui, Eurolygoje), nes ten jo tiesioginiai oponentai veikiausiai nenusileistų fizinėmis savybėmis.

Lėtas krepšininko šoninis judėjimas komandai sumažintų opcijų skaičių gynyboje. „Du prieš du“ tektų gintis tik vadinamuoju „flatu“ (kai aukštaūgis nekyla iš baudos aikštelės ir prižiūri žaidėjo su kamuoliu prasiveržimo liniją bei įkertantį tiesioginį oponentą), o situacijose, kai tektų gintis prieš greitesnį ir veidu į krepšį mėgstantį žaisti oponentą, E.Mockevičiui veikiausiai reikėtų pagalbos.

Nepaisant natūralių dvejonių dėl E.Mockevičiaus galimybių aukštame lygyje Europoje, reikia pripažinti, kad „centras“ turi nemažai talento ir, panašu, tinkamą darbo etiką, nes per pastaruosius keturis sezonus jis rodė nuolatinę ir ženklią pažangą.

Šiuo metu E.Mockevičiaus geidžia įtakingiausi Lietuvos krepšinio agentai. Vasarą dėl jo pasigrumti turėtų ir geriausi šalies klubai. Nors skubėti kelti E.Mockevičiui didelius lūkesčius tikrai nederėtų, šis 23 metų vidurio puolėjas yra tikrai vertas dėmesio. Reikia tikėtis, kad jau šią vasarą dėmesio jis sulauks ir iš Lietuvos vyrų rinktinės stratego Jono Kazlausko. Treniruotės su geriausiais šalies krepšininkais atsakytų į daug klausimų.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.