Pasibaigus rungtynėms dėl NKL bronzos įvyko „TonyBet Slalomo“ konkursas. Jame dalyvavo vienuolika krepšininkų. Geriausiai įgūdžiu konkurso pirmajame etape pasirodė Matas Ragauskas (22 sek.) iš Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ ir Paulius Danisevičius (26 sek.
Balandžio 13–14 dienomis Alytuje kartu su stipriausia NKL komanda paaiškės slalomo rungties nugalėtojas, šokliausias ir taikliausias lygos krepšininkai. Dėl „Oro karaliaus“ titulo varžysis dešimt, NKL „Snaiperio“ konkurse rankos taiklumą išbandys dvylika, o „Slalomo“ konkurse varžysis aštuoni krepšininkai.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.