Pirmadienio vakarą prasidėjo 2013-2014 metų DNB LKF taurės turnyras. Per pirmąsias rungtynes Vilniaus „Tegra“ savo aikštėje palaužė Šiaulių „Blogiečius“ 83:70 (15:13; 20:19; 23:18; 25:20).
Vilniaus „Sakalų“ klubui kitą sezoną gali būti neleista startuoti Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), bet ekipa jau dairosi krepšininkų, su kuriais galėtų pasirašyti sutartis.
Finansinėje krizėje atsidūrusios Vilniaus „Sakalų“ ekipos valdybos nariai Rolandas Matulis ir Virginijus Sirvydis atsargiai vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimus naujus klubo savininkus, tačiau abu sutinka, jog būtina išgelbėti šią sostinės komandą.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) autsaiderius Vilniaus „Sakalų“ krepšininkus nuo šiol treniruos Virginijus Sirvydis. Tiesa, jam šiame sezone liko vos dvejos rungtynės.
Atėjęs pavasaris atvijo ir pokyčių bangą į Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerių štabą. Prie SKM trenerių komandos prisijungė ilgametis Vilniaus „Sakalų“ žaidėjas, vėliau ir trenerio padėjėjas Virginijus Sirvydis.
Vilniaus „Sakalai“ pradėjo komandos komplektavimo darbus. Sostinės klubo vyriausiuoju treneriu tapo Romualdas Petronis. 47-erių metų specialistui talkins karjerą baigęs Virginijus Sirvydis, kuris „Sakaluose“ rungtyniavo nuo 2009 metų. „Po ilgų metų, praleistų užsienyje, nusprendžiau, kad laikas grįžti į Lietuvą.
Vilniaus „Sakalų“ ekipa tęsia turnė po Kiniją. Antrosiose rungtynėse Liaoningo mieste vilniečiai 85:69 nugalėjo dešimtąją vietą Kinijos čempionate užėmusią vietos „Jiebao Hunters“ krepšininkus. Vyriausiojo trenerio poste debiutavo Virginijus Sirvydis, kuris pats nerungtyniavo, o tik vadovavo komandos žaidimui.
Vilniaus „Sakalų“ ekipa kuriam laikui prarado pagrindinį atakų organizatorių 191 cm ūgio Augustą Pečiukevičių ir 196 cm ūgio Virginijų Sirvydį. 20-metis A. Pečiukevičius treniruotės metu patyrė čiurnos traumos ir negalės savo komandai padėti apie dvi savaites.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.