Slovakijos pirmenybėse tik pusėje rungtynių teko sudalyvauti Tomui Balčiūnui.
Slovakijos pirmenybėse autsaiderių niuksą sugėrė Karolio Sapiegos atstovaujama ekipa.
Vidurio Europoje skirtingus pasirodymus rengė legionierių duoną kremtantys lietuviai.
Slovakijos pirmenybėse ryškius pasirodymus surengė du lietuviai.
Slovakijos pirmenybių ketvirtfinalį sėkmingai pradėjo Bratislavos Inter ekipa, namų arenoje 85:75 (25:22, 25:24, 17:13, 18:16) nugalėjusi Lučeneco Lučenec klubą.
Pergalę po pratęsimo Slovakijos taurės pusfinalyje pasiekė Bratislavos Inter ekipa, 89:85 (21:20, 22:24, 12:19, 22:14, 12:8) palaužusi Lučeneco BKM Lucenec klubą.
1939 m. Europos auksą latviai lietuviams, galim sakyti, padovanojo per savo žioplumą. Turnyro favoritų tarpusavio rungtynėse, kuriose praktiškai sprendėsi aukso medalio laimėtojas, latviai likus žaisti vos keliolikai sekundžių pirmavo 36:35. Kamuolį turėjo latvis Arenas, jis žiūrėjo į teisėjų stalelį ir laukė finalinio signalo. Latvių treneris Baumanas atsistojęs šaukė “Laikas!, laikas!”. Salėje buvo neapsakomas triukšmas. Arenas ir suprato, kad rungtynių laikas jau baigėsi ir didelio džiaugsmo pagautas metė kamuolį aukštyn, į lietuvių krepšio pusę. Lietuvis A.Andrulis pagavo kamuolį, jį perdavė po krepšiu stovėjusiam P.Lubinui, kurio metimas buvo taiklus. Teisėjai taškus įskaitė ir pergalė atiteko Lietuvai. Tokia rungtynių baigtis sutirštino Lietuvos ir Latvijos sporto organizacijų santykius. Įtampa jau buvo pasireiškusi 1937 m., kai po Europos čempionato Rygoje čempionai lietuviai viešbutyje pamiršo Latvijos Prezidento dovaną – sidabrinę lėkštę…