Kiekvienais metais Europos krepšinyje laimės ieško gausus būrys amerikiečių bei europietiško krepšinio skonio neragavusių pašaliečių. Vieni jų į Europą neradę vietos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), kiti – išmaišę Pietų Amerikos bei Azijos krepšinio lygas, o treti – vos baigę JAV universitetus.
Kartų ir trenerių kaita Lietuvos rinktinėje prieš 1997 m. Europos čempionatą nebuvo lengva. Kai kurie kandidatai pasirodė esą labai išrankūs trenerių atžvilgiu. Tuo metu perspektyviausiais laikyti šalies aukštaūgiai Žydrūnas Ilgauskas ir Virginijus Praškevičius negailėjo aštrių kritikos žodžių Vlado Garasto adresu ir atsisakė žaisti rinktinėje, kol jai vadovaus ilgametis “Žalgirio” treneris (savotiška streiką buvo paskelbę ir kiti jauni žaidėjai, tarp kurių – A.Jurkūnas, K.Šeštokas). Tačiau prie trenerio vairo stojus Jonui Kazlauskui tiek Ž.Ilgauskas, tiek V.Praškevičius didelio entuziazmo vėl neparodė, dažnai apie naująjį trenerį taip pat atsiliepdami tik neigiamai. Ypač kandžiai spaudoje J.Kazlauską kritikavo V.Praškevičius. Nepaisant to, į rinktinę Praškė buvo pakviestas.