Tradiciškai NKL finalo ketverto metu buvo paskelbtos geriausių sezono žaidėjų ir trenerių nominacijos bei apdovanotas geriausias finalinio etapo žaidėjas. Sezono geriausius po ketvirtfinalio etapo rinko NKL komandų treneriai.
Praėjusią savaitę dėl NKL geriausio krepšininko titulo vyko itin nuožmi kova. Puikiai rungtyniavo Alytaus „Dzūkijos“ legionierius iš Lenkijos Cezary Trybanski, „Mažeikių“ puolėjas Osvaldas Mačernis, Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“ papildęs Marius Valukonis, rezultatyviausias lygos krepšininkas Edgaras Stanionis iš Šakių „Zanavyko“ ir kiti. Tačiau rezultatyviausias ir efektyviausias buvo Plungės „Olimpo“ sunkusis krašto puolėjas Julius Kazakauskas.
1939 m. Europos auksą latviai lietuviams, galim sakyti, padovanojo per savo žioplumą. Turnyro favoritų tarpusavio rungtynėse, kuriose praktiškai sprendėsi aukso medalio laimėtojas, latviai likus žaisti vos keliolikai sekundžių pirmavo 36:35. Kamuolį turėjo latvis Arenas, jis žiūrėjo į teisėjų stalelį ir laukė finalinio signalo. Latvių treneris Baumanas atsistojęs šaukė “Laikas!, laikas!”. Salėje buvo neapsakomas triukšmas. Arenas ir suprato, kad rungtynių laikas jau baigėsi ir didelio džiaugsmo pagautas metė kamuolį aukštyn, į lietuvių krepšio pusę. Lietuvis A.Andrulis pagavo kamuolį, jį perdavė po krepšiu stovėjusiam P.Lubinui, kurio metimas buvo taiklus. Teisėjai taškus įskaitė ir pergalė atiteko Lietuvai. Tokia rungtynių baigtis sutirštino Lietuvos ir Latvijos sporto organizacijų santykius. Įtampa jau buvo pasireiškusi 1937 m., kai po Europos čempionato Rygoje čempionai lietuviai viešbutyje pamiršo Latvijos Prezidento dovaną – sidabrinę lėkštę…