Trenerių ir administracijos narių kaita Klaipėdos Neptūno krepšinio ekipoje verčia nerimauti ne tik uostamiesčio komandos gerbėjus. Dėl situacijos sunerimęs ir miesto meras Vytautas Grubliauskas artimiausiomis dienomis lauksiantis klubo vadovų.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas naktį iš šeštadienio į sekmadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad tiki Klaipėdos „Neptūno“ komandos šviesia ateitimi ir atsiprašė „Neptūno“ trenerio Kazio Maksvyčio už išsakytas emocingas mintis po pralaimėjimo prieš Alytaus „Dzūkiją“. „Tikiu, o ir neabejoju – mes visi tikime, – ...
Antradienį Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską aplankę Klaipėdos „Neptūno“ klubo atstovai – iš užsienio grįžęs klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris, laikinasis „Neptūno“ vadovas Algimantas Ercius ir keli valdybos nariai dar kartą merui išdėstė, kad klubo situacija yra kontroliuojama ir artimiausiu metu komandą...
Vis daugiau merų įsitraukia į iššūkius Karaliaus Mindaugo taurės metu. Pirmasis tendenciją padiktavo Visvaldas Matijošaitis, vėliau įsijungė Utenos meras Alvydas Katinas, o dabar ir Klaipėdos atstovas Vytautas Grubliauskas. Meras pasidalino vaizdo įrašu, kuriame sako, jog tiki Klaipėdos „Neptūnu“ ir jei šie ketvirtfina...
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pirmadienį Miesto rotušėje priėmė „Neptūno“ atstovus – laikinąjį komandos vadovą Algimantą Ercių bei klubo valdybos narius – Valentiną Greičiūną ir Artūrą Jakubauską. Pokalbio metu meras buvo supažindintas su naujuoju vadovu, plačiau papasakota apie susidariusią „Neptūno“ situaciją...
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas emocingai sutiko naujieną, kad Klaipėdos „Neptūne“ nebedirbs direktorius Osvaldas Kurauskas.
Antradienį Klaipėdos miesto Rotušėje vyko Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkų pagerbimo ceremonija. Lietuvos krepšinio lygos (Tete-a-Tete Casino-LKL“) vicečempionais tapę neptūniečiai sulaukė daug šiltų žodžių ir dovanų iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko bei Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino rank...
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.