Trečiadienį į Žalgirio arenos treniruočių salę pirmą kartą susirinko visa 2024-2025 m. sezonui suburta Kauno Žalgirio komanda.
Šią vasarą vyriausiasis Kauno Žalgirio treneris Šarūnas Jasikevičius sulaukė pasiūlymo prisijungti prie elitinio Barselonos Barcelona klubo, o kartu su strategu išvyko ir jo asistentai Darius Maskoliūnas ir Tomas Masiulis bei fizinio rengimo treneris Justinas Grainys.
Barselonos Barcelona komandos vyriausiuoju treneriu tapęs Šarūnas Jasikevičius kartu su savimi iš Kauno Žalgirio išsiveža ir visą būrį trenerių, tarp jų ir ilgametį Lietuvos čempionų fizinio rengimo trenerį Justiną Grainį. Dešimtmetį Žalgiryje dirbusiam J.Grainiui ši vasara kaip niekad įtempta.
Šarūnas Jasikevičius ruošiasi naujam savo karjeros etapui - darbui Barselonos Barcelona klube. Į jį buvęs Kauno Žalgirio strategas gali išvykti ne vienas.
Prie #ŽalgirisOnAir tinklalaidėje apsilankiusio Pauliaus Motiejūno, trenerių Šarūno Jasikevičiaus ir Dariaus Maskoliūno bei krepšininkų prisijungė ir komandos fizinio rengimo treneris Justinas Grainys.
Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą surengė treniruočių stovyklą profesionaliems krepšininkams. „Žalgirio“ arenoje vykstančioje „Žalgiris Professional Camp“ stovykloje profesionalūs krepšininkai, apsupti aukščiausio lygio trenerių, pradėjo pasiruošimą ateinančiam sezonui.
Europos krepšinio komandų elite esantis Kauno „Žalgiris“ šią vasarą pirmą kartą organizuos profesionaliems krepšininkams skirtą ypatingą krepšinio stovyklą. Naujajam sezonui iš pagrindų pasiruošti padėsianti stovykla vyks „Žalgirio“ arenoje ir startuos liepos 23 dieną.
„Žalgirio“ fizinis pasirengimas – išskirtinis. Fiziškai „Žalgiris“ dominuoja. Serijai įsibėgėjant, ryškėja vis geresnis „Žalgirio“ fizinis pasiruošimas. Tokiomis pagyromis per Eurolygos ketvirtfinalio seriją ir po jos buvo liaupsinami Kauno krepšininkai.
Nemažai iššūkių jau spėjęs pažerti Kauno „Žalgirio“ komandos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Kovos Eurolygoje bei LKL čempionate pareikalavo daug krepšininkų jėgų, ypatingai intensyvus rungtynių tvarkaraštis ne sykį keitė ankstesniais sezonais nusistovėjusį krepšininkų treniruočių procesą.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.