Kuomet Kauno „Žalgirio“ komandos atakoms diriguoti ėmė Luko Lekavičiaus ir Vaido Kariniausko tandemas, dažnas galvojo: nejau šie visiškai patirties neturintys jaunuoliai sugebės žaisti Eurolygos komandoje?
Kauno „Žalgirio“ komandos aukštaūgis Ianas Vougioukas nevyniojo žodžių į vatą po triuškinančio jo ekipos pralaimėjimo Atėnuose. „Jaučiu gėdą už tai, kas nutiko. Mačas buvo tragiškas mums ir jo baigtis buvo aiški jau pirmame kėlinyje. Esu laimingas, grįžęs į Graikiją, bet rezultatas mane liūdina.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.