Hjustone šaknis įleidęs Jamesas Hardenas nusprendė investuoti savo uždirbamus pinigus ir nusipirko dalį vietinio futbolo klubo akcijų.
Po prasto sezono atsitiesti norinti Maskvos „Dynamo“ komanda pasirašė sutartį su Lietuvos rinktinės viena lyderių Kamile Nacickaite. Lietuvė praėjusį sezoną pradėjo Adanos ASKI gretose, bet vėliau persikėlė į Stambulo „Fenerbahce“ ekipą, su kuria tapo Turkijos čempione.
Šį kartą Krepsinis.net savaitinėje rubrikoje krepšinio analitikas Erildas Budraitis atkreipia dėmesį į Europoje statistiškai labiausiai išsiskiriančius žaidėjus – kas iš aukščiausiose Europos lygose rungtyniaujančių atletų šį sezoną yra geriausi.
Maskvos CSKA klubas pasirašė sutartį su 24 metų 210 cm ūgio Ivanu Lazarevu, kuris epizodiškai žaidė Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipoje. I.Lazarevas praėjusiame sezone pasirodė septyniose Europos taurės rungtynėse, kuriose vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 9 minutes, pelnydavo 4,4 taško ir atkovodavo 2,7 kamuolio.
Pralaimėjimą Baltijos krepšinio lygoje (BBL) patyrė dviejų lietuvių atstovaujama Liepojos „Liepaja/Triobet“ (4/2) komanda, kuri išvykoje 93:100 (15:21, 21:27, 29:19, 28:33) neatsilaikė prieš Maskvos „Dynamo“ (3/5). Edgaras Želionis per 24 minutes pelnė 12 taškų (4/6 dvit., 0/1 trit., 4/5 baud.
Kauno „Žalgiris“ dviejų pralaimėjimų Eurolygoje seriją sieks nutraukti septintojo turo rungtynėse Žemutiniame Naugarde, kur susitiks su gerą sportinę formą šiuo metu demonstruojančia „Nižnij Novgorod“ ekipa, sieksiančia atsirevanšuoti už skaudų pralaimėjimą Kaune. Pasirodymas Eurolygoje.
Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipos, kurios garbę ateinantį sezoną gins Mantas Kalnietis, gretas oficialiai papildė 23 metų 207 cm ūgio puolėjas Nikita Balašovas. Praėjusiame sezone rusas buvo Rimo Kurtinaičio auklėtinis Maskvos srities „Chimki“ ekipoje.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.