„Žalgiryje“ šaknis įleidęs D.Sirvydis: apie darbą su A.Trinchieri ir pasikeitusį statusą rinktinėje (21)

Trijų savaičių atostogos po vieno įspūdingiausių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalų istorijoje neskamba kaip ilgas laikotarpis, bet į rinktinės stovyklą Druskininkuose vykstantis Deividas Sirvydis jau galvoja apie naujus iššūkius.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį 25-ąjį gimtadienį atšventęs gynėjas praėjusį sezoną debiutavo Eurolygoje, o dar pavasarį su Kauno „Žalgiriu“ persirašė kontraktą, taip įprasmindamas solidų startą stipriausioje Senojo žemyno lygoje.

Eurolygoje 204 cm ūgio vilnietis per 16,5 minutės rinko 8,4 taško, 2,7 atkovoto kamuolio ir 7 naudingumo balų vidurkį su 38,9 proc. pataikymu. D.Sirvydis debiutą užskaito, bet žino, kad gali geriau.

„Šansas buvo suteiktas ir, manau, kad juo neblogai pasinaudojau, – Krepsinis.net pasakojo D.Sirvydis. – Iš kitos pusės, galvoju, kad galėjau ir galėsiu pridėti daugiau. Mano žaidimas nebuvo toks, kokį žaidžiau „Lietkabelyje“. „Žalgiryje“ viskas sukosi man apie metimus iš pagavimo. Tų progų žaisti su kamuoliu nelabai turėjau.“

Iškart po atšvęsto LKL titulo sekė žinia apie atsisveikinimą su vyr. treneriu Andrea Trinchieri, o vėliau pranešta ir apie naują šerifą Kaune – Tomą Masiulį.

Būtent italas D.Sirvydį atviliojo į klubą, o su T.Masiuliu karjeroje jis dar nebuvo susidūręs, tad vertinti pasikeitimus – sunku.

„Po Trinchieri atleidimo apskritai nelabai domėjausi, kas gali atvykti. Aš manau, kad geras, tikriausiai, klubo ėjimas. Vis tiek lietuvis gaus šansą, tiek metų buvo asistentu Eurolygoje... Bus įdomu. Ir žaidėjai turės, ką įrodyti, ir treneriai. Bendru tikslu judėsime į priekį“, – pozityviai kalbėjo D.Sirvydis.

Tinklalapyje Krepsinis.net – pokalbis su Deividu Sirvydžiu apie išgyventą finalo seriją, darbą su A.Trinchieri, žaidimą Eurolygoje, ambiciją tobulėti ir dramas rinktinėje.

– Deivi, kalbame praėjus kelioms savaitėms po sezono pabaigos. Ar jau pavyko susidėlioti galvoje, kas įvyko finalo serijoje?

– Na, taip... Žiūrovams įspūdingiausia, bet mums, nežinau, ar tokia įspūdinga buvo... Bet, kaip sakoma, nesvarbu kaip laimėjome, bet laimėjome. Tai yra svarbiausia, bet buvo labai sunki serija. Svarbiausia, kad išlipome iš to.

– Užkulisiuose nemažai kalbų apie tai, kas vyko klube per seriją, o didžiausias šokas buvo per ir po trečiųjų rungtynių. Kokios nuotaikos buvo komandoje?

– Net nežinau... Komandoje buvo visada išlaikytas pozityvas, kažkokios didžiulės panikos nebuvo, ar bent jau nepasireiškė ji. Kiekvienas asmeniškai visokių minčių turėjome, bet labai kolektyviškai tęsėme darbus per treniruotes ir per charakterį, norą pavyko pratęsti tą seriją.

Sirvydis

– Atrodė, kad viskas baigsis ketvirtajame mače. Ar jau mintyse buvo praėję vaizdiniai apie pralaimėtą finalą?

– Ne, niekada. Po pralaimėtų rungtynių pergalvoji, kaip gali viskas būti, bet kai ir atsilikinėdavome dviženkliu deficitu buvo jausmas, kad esame rungtynėse. Per mačą tokių minčių neprisileidi, o tai visada ir leisdavo sugrįžti.

– Iškart po titulo atšventimo paskelbta apie atsisveikinimą su Andrea Trinchieri. Kaip sutikai šią žinią? Buvo netikėta?

– Galbūt kiek netikėta, kiek ir tikėta. Žiniasklaidoje mačiau, kad tos kalbos buvo ir per finalo seriją. Kažkaip net negaliu nupasakoti emocijos. Pamačiau ir tiek. Kiekvienas treneris turi savo sistemą, mintis... Man kažkokio šoko nebuvo.

– Apskritai, tavo santykis, žiūrint iš šono, buvo keistas. Iš pradžių tave Trinchieri viliojo į komandą su vakariene, buvai pirmas jo taikinys. Kiek viskas skyrėsi nuo to, kas buvo žadėta iš pradžių iki realybės?

– Kaip ir skyrėsi, kaip ir ne. Dviprasmiškas dalykas. Kiek aš pats girdėjau, iš manęs nesitikėjo tokio žaidimo nuo pradžių Eurolygoje. Tai kažkiek gal ir nustebino. Mano lūkesčiai, vaidmuo, minutės... Viskas labai panašiai, apie ką ir kalbėjome prieš sezoną. Aišku, buvo visokių rungtynių, kur žaista sekundėmis, bet čia – jau kiti klausimai, ten nelendame.

Šansas buvo suteiktas ir, manau, kad juo neblogai pasinaudojau. Iš kitos pusės, galvoju, kad galėjau ir galėsiu pridėti daugiau. Mano žaidimas nebuvo toks, kokį žaidžiau „Lietkabelyje“. „Žalgiryje“ viskas sukosi man apie metimus iš pagavimo. Tų progų žaisti su kamuoliu nelabai turėjau.

– Atrodė, kad tavo tėtis Virginijus labai išgyveno dėl vaidmens Kaune. Kaip tu pats tvarkeisi su tuo nepastovumu?

– Visaip būdavo, neslėpsiu. Iš pradžių buvo sunkiau, visi esame žmonės, tai užkyla ir pyktis, ir pergalvoji, bet po to tai lūžta ir pradedi į tai visiškai nekreipti dėmesio ir naudotis tuo, ką gauni. Minute ar 20. Taip, buvo sunkesnių momentų, bet viskas kaupiasi į mano patirties bagažą ir iš to galima pasiimti ir teigiamų dalykų.

– Dabar – treneris Tomas Masiulis. Kaip ši žinia? Gal kažkur esate prasilenkę jaunimo krepšinyje?

– Ne, lyg nebuvome, nebent NKL, bet neprisimenu. Tiesiogiai nebuvome. O dėl žinios, tai po Trinchieri atleidimo apskritai nelabai domėjausi, kas gali atvykti. Aš manau, kad geras, tikriausiai, ėjimas. Vis tiek lietuvis gaus šansą, tiek metų buvo asistentu Eurolygoje... Bus įdomu. Ir žaidėjai turės, ką įrodyti, ir treneriai. Bendru tikslu judėsime į priekį.

– Atrodo, kad konkurencija dėl minučių kitą sezoną „Žalgiryje“ mažų mažiausiai nemažės. Kaip vertini komplektacijos darbus?

– Tikrai labai solidžiai atrodo pavardės, žaidėjai atvyksta iš grandų. Atrodo tikrai labai gerai, bet prieš sezoną visada taip, o jam atėjus viskas greitai gali apsiversti. Visi tikimės, kad bus geras sezonas ir dirbsime ties tuo.

– Pakalbėkime bendrai apie sezoną. Ką naujo supratai apie krepšinį po sezono Eurolygoje? Kokia buvo pagrindinė pamoka?

– Sunku sugalvoti taip iškart. Kas šauna į galvą, tai išsiskiria labiausiai, mano manymu, kūnai. Lyginant su LKL ir Europos taure. Bet krepšinis – kaip ir visur krepšinis. Reikia laiko, bet tu galiausiai pripranti tiek prie tų greičių, tiek prie kūnų. Būna sunkesnių oponentų ir puolime, ir gynyboje, bet iš savo pusės, manau, kad prisitaikiau neblogai.

– Tritaškių pataikymo procentas – šalia elitinio, beveik 39. Visgi daugeliui nuostaba buvo baudos metimai, bendrai 65 proc. pataikymas. Turi tam paaiškinimą?

– Nelabai, jeigu atvirai. (juokiasi) Šiaip labai nesijaudinu dėl to, kitais metais bus viskas žymiai geriau.

Sirvydis

– Dar sezono metu pasirašei naują ilgalaikę sutartį su „Žalgiriu“. Kodėl nusprendėte persirašyti kontraktą?

– Kaip ir matėme, nuo pirmo mačo Eurolygoje net nebuvo sunkaus starto. Prieš „Barcą“ pirmose rungtynėse išėjau ir visai gerai jaučiausi. Taip viskas ir įsivažiavo. Man nereikia net kartoti, kokio lygio yra „Žalgirio“ organizacija. Visos sąlygos suteiktos, miestas taip pat patinka, patinka gyventi čia. Nebuvo sunkus sprendimas, labai džiaugiausi juo. Ir norisi nekeisti komandų kas metus, kaip dabar buvo pastaruoju metu. Noriu šaknis įleisti ir palaikyti tęstinumą kažkokį.

– Buvo kalbų apie Ispanijos Eurolygos klubų dėmesį. Kiek realus buvo išvykimas iš Kauno?

– Pats per daug nežinau, Marius (Rutkauskas) gali daugiau pasakyti. Labai žinių ar kalbų su kažkuo neturėjau. Esame taip sutarę su Mariumi, kad jis tvarko reikalus tuos, kuriuos reikia, o aš žaidžiu ir nesuku galvos. Vienas kitu pasitikime, o ką reikia – man pasakys.

– Debiutinis sezonas Eurolygoje užskaitytas. Kokį kitą žingsnį nori žengti karjeroje?

– Norisi kiekvienais metais palypėti žingsneliu aukštyn. Turiu omenyje, iš asmeninės pusės, tobulinant žaidimo aspektus. Ypatingai – žaidimą su kamuoliu, kad jausčiausi komfortabiliai. O iš komandinės pusės irgi noriu, kad būtume aukščiau nei buvome pernai. Grandiozinių planų nėra, bet norisi progreso.

– Dabar ateina rinktinės metas, sudėtis išretėjusi, atrodo, kad tau atsakomybės laukia didžiulės. Ar kalbėjai su Rimu Kurtinaičiu apie laukiantį vaidmenį ir bendrą žaidimo filosofiją?

– Didelio pokalbio dar neturėjome, bet susiskambinome, apsikalbėjome. Apie vaidmenį, žaidimo planą nekalbėjome, bet viskas natūraliai išsigrynins stovykloje.

– Šiemet daug visko vyko aplink rinktinę dar prieš paskelbiant kandidatus. Kaip tau visos dramos ir pats kandidatų sąrašas?

– Jei atvirai, apie tas visas dramas nesidomėjau, gal kokį vieną straipsnį perskaičiau. Nelabai žinau, kas ten vyko, stengiausi tiesiog praleisti tas temas. Toks juokingas dalykas gavosi. Iš krepšininko pusės nesureikšminau to, nes į rinktinę susirenkame vis tiek siekti vieno tikslo.

O dvyliktukas… Faktas, tų iškritimų yra, bet atsiveria daugiau šansų jauniems žaidėjams ir man pačiam gal atkris daugiau minučių nei buvo pernai, kaip pavyzdys. Daug alkanų žaidėjų, kurie turi, ką įrodyti.

– Tau – trečia vasara iš eilės rinktinėje. Koks yra skirtumas nuo pirmosios vasaros čia?

– Yra skirtumas, taip. Iki pirmos mano stovyklos su Lietuvos krepšininkais aš net nelabai turėjo kažkokio ryšio. Visi – Europoje, nekalbant apie Joną (Valančiūną) ir Domą (Sabonį). Neturėjau su kitais lietuviais jokio ryšio, o dabar važiuoju kaip senas pažįstamas su visais. Tai ir yra pagrindinis skirtumas.

– Koks pasirodymas Europos čempionate pateisintų tavo lūkesčius?

– Čia jau ne man reikia kalbėti šitais dalykais, aplinka turi kelti tuos tikslus. Mes, žaidėjai, pradžioje važiuojame į stovyklą ruoštis, kad būtų kaip įmanoma geriau. Su kiekvienu maču po to pradeda kilti apetitas. Bet aš, manau ir kiti, nežiūri toliau artimiausių rungtynių. Dabar jos bus draugiškos, įsivedinėsime dalykus, o čempionate viską darysime, kad atsidurtume kuo aukščiau.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.