„Žalgiris“ mėgins perkąsti J.Kazlausko bendražygio sustyguotą geriausią Eurolygoje gynybą (10) VIDEO analizė

Pirėjo „Olympiacos“ po Josho Childresso eros nebėra tas klubas, kuris titulų Eurolygoje siektų plačiai atverta pinigine. Graikijos krepšinio flagmanas rado savo identitetą, kurį ketvirtajame Eurolygos „Top 16“ etapo ture tikrins Kauno „Žalgiris“.

Trimis pralaimėjimais antrąjį Eurolygos etapą pradėję Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai namuose priims klubą, kuris pastaruosius ketverius metus neabejotinai yra sėkmingiausias Europoje.

Nuo 2011–2012 m. sezono „Olympiacos“ tris kartus žaidė Eurolygos finale ir du kartus jį laimėjo. Įdomu tai, kad nė viename iš trijų minėtų finalų Pirėjo klubas nebuvo laikomas favoritu.

Krepšinio visuomenė tokią „Olympiacos“ sėkmę dažnai vadina fenomenu. Komanda, kuri finalo ketvertuose dažniausiai nėra turtingiausia ar kupina ryškiausių žvaigždžių, demonstruoja pastovų pergalingą krepšinį.

Pastaruosius du sezonus „Olympiacos“ pergalingas tradicijas tęsia treneris, kuris niekada nebuvo laikomas elitinės klasės specialistu. Kai 2014 m. lapkritį Georgios Bartzokas atsistatydino iš „Olympiacos“ vyriausiojo trenerio pareigų, jo vieta buvo patikėta 48 metų graikui Gianniui Sfairopoulosui.

Specialistas 2014–2015 m. sezoną baigė „Olympiacos“ nuvesdamas į Eurolygos finalą, kuriame šią komandą sustabdė Jono Mačiulio Madrido „Real“. Pirėjo klubas taip pat triumfavo Graikijos pirmenybėse, susigrąžindamas titulą iš principinio varžovo Atėnų „Panathinaikos“.

Graikas – dar vienas „Žalgirio“ šio sezono „Top 16“ etapo varžovų strategas, kuris aukšto lygio treneriu tapo nežaidęs krepšinio profesionaliai. Su panašiu teoretiku „Žalgiris“ turėjo liūdnų reikalų Bamberge.

Būdamas 19 metų G.Sfairopoulosas suprato, kad naudingesnis šioje sporto šakoje būtų kaip treneris. Nuo 1997 iki 2012 m. jis dirbo asistentu, išskyrus 2008–2011 m. periodą, kai vadovavo Rodo „Kolossos“ klubui.

Dabartinis „Olympiacos“ žaidimas gynyboje rodo, kad šis specialistas skiria didžiulį dėmesį varžovų analizei – tam, už ką jis pats buvo atsakingas eilę metų.

Asistento karjerą G.Sfairopoulosas baigė talkindamas Lietuvos vyrų rinktinės strategui Jonui Kazlauskui. Jiedu kartu dirbo Maskvos CSKA klube 2011–2012 m. sezone.

Dabar graikas vadovauja vienai geriausių Europos krepšinio komandų, kuri pastaruosius du sezonus demonstruoja neprilygstamą gynybą.

Nustato taisykles varžovams

Pirėjo klubas yra geriausias posakio „čempionatus laimi gynyba“ pavyzdys. Ši mintis ypatingai koreliuoja su dabartine „Olympiacos“ komanda, kuri pastaruosius du sezonus demonstruoja geriausią gynybą Eurolygoje.

2014–2015 m. sezone G.Sfairopouloso auklėtiniai varžovams vidutiniškai leisdavo pelnyti 71,3 taško. Tai buvo geriausias rezultatas tarp visų Eurolygos komandų.

Šį sezoną Pirėjo klubas į savo krepšį vidutiniškai praleidžia dar mažiau – 69,8 taško. Lygių pagal šį statistinį rodiklį „Olympiacos“ ir toliau neturi.

Statistiškai tokia tvirta savo aikštelės priežiūra „Olympiacos“ varžovus smaugti gali dėl gebėjimo neutralizuoti jų dvitaškius metimus. Pirėjo klubo oponentai dvitaškius meta vos 44,1 proc. tikslumu, kas yra prasčiausias rezultatas Eurolygoje. Arba geriausias, jeigu į šį skaičių žvelgtume per „Olympiacos“ gynybos prizmę.

„Olympiacos“ varžovams taip pat labai sunku dalintis kamuoliu ir pildyti derinius. Tą rodo rezultatyvių perdavimų vidurkis. Jų Pirėjo ekipos oponentai vidutiniškai atlieka 14,6, kas taip pat yra blogiausias rezultatas Eurolygoje.

G.Sfairopouloso auklėtiniai didžiule agresija gynyboje stengiasi primesti savo taisykles: neleisti varžovams be pasipriešinimo pildyti derinių, versti juos žaisti taip, kaip jie nėra įpratę, versti juos nuolat išgyventi stresines situacijas, kai geriausią sprendimą reikia priimti labai staigiai.

„Olympiacos“ ginasi itin agresyviai. Būtent didžiulis agresyvumas dažnai tampa auka pražangų atžvilgiu. Pagal vidutiniškai susirenkamų asmeninių pražangų kiekį Pirėjo klubas yra penktas Eurolygoje – per rungtynes taisyklės pažeidžiamos 22,5 karto.

„Olympiacos“ – pritaikyta agresyviai gynybai

Apie agresyvią gynybą ir dideles jos rizikas šį sezoną turėjome labai daug progų kalbėti. Dar nepamiršote Marcelo Nicolos? „Lietuvos rytui“ nesėkmingai vadovavęs argentinietis reikalavo savo auklėtinius žaisti kažką panašaus, ką gynyboje žaidžia „Olympiacos“.

Skirtumas tik tas, kad „Olympiacos“ gali sau leisti gynyboje žaisti agresyviai, nes turi tam reikiamus žaidėjus.

Pradedant vidurio puolėjais, kurie Pirėjo klube yra mažo ūgio, tačiau labai greiti. Baigiant perimetro žaidėjais, kurie išsiskiria atletiškumu bei gynybiniais sugebėjimais.

Pastaruosius dvejus metus G.Sfairopouloso vadovaujamas „Olympiacos“ vengia pirkti tipinius vidurio puolėjus. Abu praėjusio sezono pagrindiniai vidurio puolėjai – Bryantas Dunstonas ir Othello Hunteris – buvo 203 cm ūgio. Šį sezoną Pirėjo klubas pradėjo starto penkete turėdamas Patricką Youngą (206 cm), o pastarajam patyrus rimtą traumą, „centro“ pozicija didžiąją laiko dalį dalinasi minėtas O.Hunteris ir 21 metų graikas Ioannis Papapetrou (206 cm).

Mažo ūgio ir greiti vidurio puolėjai leidžia „Olympiacos“ gynybai taikyti esminį elementą – agresyvų „stepautą“. Tai gynybos prieš „pikenrolą“ sistema, kai aukštaūgis, kartu su perimetro žaidėju, agresyviai atakuoja užtvara besinaudojantį varžovą su kamuoliu. Taip stengiamasi jį sustabdyti, versti atlikti sudėtingą perdavimą ir klysti.

Mobilūs „Olympiacos“ aukštaūgiai tokiose situacijose spėja staigiai grįžti prie savo tiesioginių oponentų, kurie kerta į baudos aikštelę. Tokiais momentais net ir žinodami silpnąsias „Olympiacos“ vietas gynyboje, varžovai dažnai nespėja tomis spragomis pasinaudoti.

Visas 40 žaidimo minučių jie yra agresyviai presinguojami, jiems neleidžiama be pasipriešinimo pildyti savo derinių, jie yra stumiami į situacijas, kai turi reaguoti labai staigiai ir teisingai.

Tokia yra G.Sfairopouloso įdiegta „Olympiacos“ agresyvi gynyba, kuri šį sezoną užsmaugė tokias puolimo komandas kaip Vitorijos „Laboral Kutxa“ ar „Barcelona“.

Pažvelkime į situacijas, su kuriomis penktadienį susidurs ir „Žalgirio“ krepšininkai.

1. Agresyvi įžaidėjo priežiūra

Matome, kaip nuo pat pirmųjų aikštelės metrų iš arti pasitinkamas Vitorijos „Laboral Kutxa“ įžaidėjas Dariusas Adamsas. Amerikiečiui pasiekus vidurio liniją, jis yra staigiai „trapinamas“ dviejų „Olympiacos“ žaidėjų. Rezultatas – klaida.

Tai yra pavyzdys, kaip „Olympiacos“ gynyboje stengiasi kiek įmanoma apsunkinti gyvenimą pagrindiniams varžovų organizatoriams. Siekiama ne tik sulėtinti jų perėjimą į puolimą, kad varžovai degintų brangias atakos laiko sekundes. Siekiama, kad varžovų įžaidėjas turėtų nuolat vargti, jog galėtų pradėti derinį, perduoti nurodymus komandos draugams. Galiausiai, nuolat tikrinamas jo budrumas.

Toks netikėtas varžovų atakų organizatorius „trapinimas“ nėra dažnas reiškinys „Olympiacos“ gynyboje, tačiau tai yra geras pavyzdys, kaip G.Sfairopouloso auklėtiniai dirba su varžovų atakų organizatoriais.

2. Deriniai stabdomi neleidžiant naudotis užtvaromis

Stebėkite, kaip „Olympiacos“ žaidėjai stengiasi apsunkinti gyvenimą užtvaromis besinaudojantiems varžovų krepšininkams. Oponentai dengiami iš priekio, kiek įmanoma apsunkinant jiems judėjimą ir derinio išpildymą. Matome, kaip „Laboral Kutxa“ krepšininkai vargsta pildydami schemą, kol galiausiai, Fabieno Causeur kantrybė išsenka ir jis prasižengia puolime.

Tai yra dar vienas „Olympiacos“ gynybos bruožas. Varžovai tiesiog stveriami už gerklių, jiems neleidžiama laisvai judėti, pildyti savo derinių ir žaisti pagal planą. Negalėdami pasinaudoti užtvaromis varžovai negali įgyti erdvės pranašumo, kas leistų jiems atlikti patogius metimus ar kitaip žaloti „Olympiacos“ gynybą. Tuo pačiu stengdamiesi įveikti kietą varžovų gynybą jie dažnai sugaišta labai daug laiko, kas vėliau verčia atlikti neparuoštus metimus.

3. „Stepautas“ ir ideali pagalba

Matome, kaip Mike'as Jamesas pradeda „Laboral Kutxa“ ataką. Iš karto atkreipkite dėmesį į jį prižiūrintį Vangelį Mantzarį. Jis neleidžia M.Jamesui lengvai kvėpuoti (apie tai jau kalbėjome pirmuosiuose dvejuose pavyzdžiuose). Galiausiai, M.Jamesas atsikrato varžovo presingo ir priima kamuolį. Tuomet jis aukštai žaidžia „pikenrolą“ ir staigiai yra atakuojamas V.Mantzario bei Shawno Jameso. Jis negali įvesti kamuolio į baudos aikštelę įkirtusiam Ioanniui Bourousiui, tad yra priverstas skubiai atsikratyti kamuoliu, perduodant jį arčiausiai esančiam komandos draugui. Agresyvus V.Mantzario ir Sh.Jameso „stepautas“ vos neprivertė M.Jameso suklysti.

Tuo pačiu stebėkite, ką apačioje daro gynėjas Ioannis Athinaiou. Jis skuba į pagalbą ir nusileidžia į baudos aikštelę tam, kad prižiūrėtų laisvą atsidūrusį I.Bourousį, kol prie jo sugrįš Sh.Jamesas. Šioje situacijoje be priežiūros silpnoje pusėje atsidūrė Jaka Blažičius. Tačiau tam, kad kamuolys jį pasiektų, reikia bent dviejų tikslių perdavimų – tai atima nemažai laiko. M.Jamesas ir Kimas Tillie nespėja surasti slovėno taip greitai, kaip Sh.Jamesas sugrįžta prie I.Bourousio, o I.Athinaiou – prie savo dengiamojo J.Blažičiaus.

„Olympiacos“ agresyviu „stepautu“ ne tik sudarko norimą varžovų derinį, tačiau verčia juos skubėti – sukuria stresinę situaciją, kai reikia staigiai priimti geriausią sprendimą. Pirėjo klubas tokiomis situacijomis turi svarbų pranašumą – mobilius vidurio puolėjus, kurie dažnai neleidžia varžovams pasinaudoti atsivėrusiomis spragomis. „Olympiacos“ gali sau leisti rizikuoti, nes rizika dažniau pasiteisina nei nuo jos nukenčiama.

Ypatingose rungtynėse reikės ypatingos koncentracijos

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą Lietuvos krepšinio padangę sudrebinusi žinia apie Manto Kalniečio išvykimą rungtynėms su „Olympiacos“ pridės papildomo šarmo.

Neabejotinai, M.Kalnietis su „Žalgiriu“ atsisveikinti norėtų pergalingo susitikimo fone. Tačiau tuo pačiu galima neabejoti, jog siekiant pergalės prieš „Olympiacos“, „Žalgiriui“ labai reikės solidaus M.Kalniečio pasirodymo.

Vis dar pagrindinis kauniečių atakų organizatorius turėtų sulaukti išskirtinio dėmesio ne tik iš „Žalgirio“ arenoje susirinksiančių sirgalių, tačiau ir iš varžovų. Jis bus varginamas, presinguojamas, verčiamas sprendimus priimti stresinėse situacijose.

Visai „Žalgirio“ komandai atakuojant labai prireiks šaltos koncentracijos, kantriai ir tiksliai ieškant spragų „Olympiacos“ gynyboje, kurios neabejotinai atsivers, ginantis itin agresyviai.

Labai dažnai tos spragos turėtų atsiverti perimetro šonuose, kur į pagalbą „du prieš du“ situacijose skubantys „Olympiacos“ antrosios linijos žaidėjai dažnai paliks be priežiūros tiesioginius savo oponenetus.

Taiklūs tritaškiai galėtų būti tas ginklas, kuris leistų „Žalgiriui“ suduoti rimtą smūgį varžovų stiprybei. „Olympiacos“ gynyba strigdavo tada, kada varžovai puikiai realizuodavo tolimus metimus: 13 iš 26 tritaškių pataikiusi „Laboral Kutxa“ surinko 80 taškų (per pagr. laiką), 10 iš 23 tolimų metimų įmetusi „Anadolu Efes“ – 81, 9 iš 17 tritaškių realizavusi „Brose Baskets“ – 77.

Taip dar prieš savaitę „Brose Baskets“ įrodė, kad pridaryti problemų geriausiai Eurolygos gynybai – tikrai įmanoma. Žiūrėsime, ar maloniai nustebinti sugebės ir „Žalgiris“.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: [email protected]

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.