„Žalgirio“ pasirodymas turnyre: žaidimo akcentai, sužibėjęs R.Jokubaitis ir į rotaciją nepatekę žaidėjai (54)

Kauno „Žalgirio“ komanda savaitgalį prisistatė savo sirgaliams, kai sužaidė dvejas Eurolygos draugiško turnyro rungtynes.

Pusfinalyje aikštės šeimininkai 81:74 nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“, o štai finale 70:88 neturėjo šansų prieš Milano „AX Armani“ komandą. Portalas Krepsinis.net kviečia apžvelgti abu turnyro susitikimus per žalgirietišką prizmę.

Svarbiausios „Žalgirio“ žaidimo gairės. Iki šiol kauniečiai rungtyniavo už uždarų durų, todėl sirgaliai žaidimo nebuvo matę, o apie jį galėjo girdėti nebent iš kitų asmenų lūpų ir jų interpretacijų. Šįkart viskas buvo matoma viešai ir čia galima nubrėžti tam tikras aiškias gaires.

Pirmiausia, „Žalgirio“ žaidimas yra kur kas laisvesnis – žaidėjai visada skatinami bėgti į greitą puolimą ir turi laisvę atakuoti tuomet, kai tam yra menkiausia proga. Kamuolį atkovojęs žaidėjas iškart kelia galvą į viršų ir žiūri į priekį, o tik ten neradęs atakos tęsinių perduoda žaidimo įrankį gynėjui, kuris pradėtų išpuolį. Gerai tą laisvę iliustruoja epizodas dvikovoje su PAO, kai žalgiriečiai perėmė kamuolį varžovų aikštės pusėje ir pasirinko metimą iš toli, o ne veržėsi arčiau krepšio, ar laukė visų komandos draugų. Šarūno Jasikevičiaus eroje už tokį sprendimą būtų sulaukta labai daug priekaištų, o Martinas Schilleris paplojo.

Naujojoje schemoje puolime geriausiai turėtų jaustis tie žaidėjai, kurie pasižymi individualiu meistriškumu kaip Marius Grigonis ar Lukas Lekavičius. Matėme ne vieną sykį, kad kai žalgiriečių atakos strigdavo, šie žaidėjai pasiimdavo kamuolį ir bandydavo išspręsti viską patys. Buvo atvejų, kai L.Lekavičius nebandydavo žaisti derinio, o tiesiog matė turintis pranašumą ir verždavosi krepšio link, kas dažnai baigdavosi taškais.

NUOTRAUKOS: Turnyras Kaune: „Žalgiris“ – „AX Armani“ (28 nuotraukos)

DAUGIAU >

Dvikova su „AX Armani“ išryškino kelias „Žalgirio“ problemas puolime, kurios itin matėsi pirmoje rungtynių dalyje – strigo prieš susikeitimų gynybą ir dažnai nerasdavo atakos sprendinių, kai nepavykdavo greitai užpulti. Pavykus surengti greitus išpuolus, buvo ir klaidų, kurios sezono eigoje turėtų būti išgyvendintos, kadangi žaidėjai apsipras bėgti į priekį, bet tai daryti protingai.

Ettore Messina savo auklėtiniams akcentavo būtent greitą varžovų žaidimą ir jo planas buvo įklampinti žalgiriečius į pozicinį krepšinį, ką pavyko padaryti neblogai. Ilgose atakose žalgiriečiai neatrodė užtikrintai, o tai lėmė nemažai atakų paskutinėmis sekundėmis, kai metimai būdavo atlikti nepatogūs, todėl nieko nuostabaus, jog jie skriedavo pro šalį. To rezultatas – vos 23 taškai per du ketvirčius. Po pertraukos per trečią kėlinį šeimininkai sumetė 27 taškus, o esminis pokytis buvo tas, kad „Žalgiris“ pagaliau pradėjo pataikyti iš toli bei puolime nebandė žūtbūt įkišti kamuolį į baudos aikštelę, kas buvo matoma per pirmąją dalį, kai buvo norima išnaudoti turimą pranašumą po varžovų susikeitimų.

Draugiškuose mačuose žalgiriečiai vidutiniškai atlikdavo po 26 tolimus metimus, iš kurių tikslą pasiekdavo net 55 proc. visų šūvių. Turnyre su stipresniais varžovais iš toli buvo atakuota po 22 kartus per susitikimą, bet pataikymas buvo gerokai prastesnis – 31,8 proc. Šis skaičius turbūt yra artimesnis realybei nei užfiksuotas rungtyniaujant su Utenos „Juventus“, Rygos VEF ar Panevėžio „Lietkabeliu“. Įdomu tai, kad praėjusiame Eurolygos sezone žalgiriečiai iš toli atakuodavo po 23 sykius, tad dabar tikrai neatrodo, jog tai bus komanda, kuri savo žaidimą rems tik veiksmais ties perimetru.

Praėjusiame sezone „Žalgiris“ buvo dažniausiai prasiženginėjanti Eurolygos ekipa (21,5 karto), o turnyre šis skaičius siekė 18,5 karto. PAO metė tik 15 baudos metimų, o „AX Armani“ – vos 8, o patys žalgiriečiai prieš graikus metė 22 baudas, bet štai finale prie šios linijos stojo 8 sykius, tad vidurkis yra 15, kai pernai Eurolygoje jis siekė 18 per susitikimą. Žinoma, kad imtis kol kas yra pernelyg maža, kad daryti tam tikras išvadas, bet galima daryti prielaidą, jog sezono metu skaičiai išliks labai panašūs.

Gynyboje „Žalgiris“ vėl yra sunkiai dirbanti ir daug jėgų atiduodanti komanda. Pasikeitė tik tam tikri principai: Š.Jasikevičiaus ekipa dažniausiai naudodavo stepouto gynybą, tai dabar daugiausiai buvo naudojama Europoje retokai matyta side gynyba, kai aukštaūgis ir gynėjas kamuolį turintį varžovą bando stumti link šoninės linijos, o pagalba ateina iš stipriosios pusės (tos, kurioje tuo metu yra kamuolys). Buvo bandoma ir keistis ginamaisiais, bet tai nedavė naudos, kadangi vidurio puolėjai nesugebėdavo apsiginti prieš gynėjus ties perimetru. Vargu, ar ši sistema bus naudojama sezono metu, kadangi priekinės linijos žaidėjai tiesiog nėra pakankamai mobilūs, jog galėtų vaikytis oponentų mažiukus.

Roko Jokubaičio pasirodymas. Jaunasis žalgirietis nuo pat pirmo pasirodymo šiame turnyre pradėjo tildyti kalbas, kurios sklandė, jog galbūt įžaidėją vertėtų paskolinti kitai komandai, kur jis gautų daugiau žaidimo laiko. Prieš „Panathinaikos“ R.Jokubaitis buvo neabejotinai geriausias žaidėjas (18 min., 16 tšk., 17 naud. bal.), todėl ne veltui Nemanja Nedovičius pagyrė lietuvį sakydamas, kad jo laukia geras sezonas. Prieš Milano ekipą gynėjas jau buvo blankesnis (21min., 5 tšk., 2/5 metimai, 6 naud. bal.). Matėme, kad R.Jokubaitis žaisdavo vienu metu su L.Lekavičiumi, ką buvo išbandęs ir Š.Jasikevičius. Ar galima tvirtai sakyti, kad šis gynėjas taps tvirtu rotacijos žaidėju? Kol kas taip teigti yra pernelyg anksti. Dabar „Žalgiris“ rungtyniauja be pagrindinio „trečio numerio“ Patricio Garino, kurio vietą užėmė M.Grigonis. Taip automatiškai „antroje pozicijoje“ atsilaisvino minučių kažkam nuo suolo, o šiuo atveju tai buvo R.Jokubaitis.

Argentinietis turėtų būti pasiruošęs po maždaug mėnesio, tad M.Grigonis ir legionierius žais kartu, o tada kažkas užims antro atakuojančio gynėjo vietą, kas dabar atrodo, jog juo bus Steve‘as Vasturia. Amerikietis puikiai atrodė iki tol žaistose draugiškose ir pasižymi labai geru darbu treniruotėse, bet turnyre jis atrodė prastokai: per 21 minutę rinko po 2 taškus ir 3,5 naudingumo balo. Tai gali būti šansas R.Jokubaičiui, jeigu S.Vasturia turės rimtų problemų prieš varžovus Eurolygoje, kadangi tai jam yra visiškai nauja patirtis, ką matėme iš jo neužtikrintų veiksmų prieš „AX Armani“ ar PAO, o lietuvis jau tokių kovų yra ragavęs.

Dar vienas variantas – „Žalgiris“ ant suolo gali ilgiau palikti Artūrą Milaknį, taip M.Grigonį naudojant „trečioje pozicijoje“. Kai šis lietuvis yra ant parketo, žalgiriečiai turi kur kas daugiau kūrybos aikštelėje. M.Schilleris galėtų drąsiai turėti P.Garino ir M.Grigonį kartu ant parketo arba palikti vieną iš jų, leidžiant atakuojančio gynėjo pozicijoje tą patį R.Jokubaitį ar S.Vasturią. Tiesa, A.Milaknis turnyre solidžiai išnaudojo savo laiką (9,5 tšk. per 20 minučių, pataikius 5 tritaškius iš 9 bandymų), todėl bent jau kol kas jis atrodo tvirtai turintis savo atsarginio lengvojo krašto žaidėjo minutes.

Iškritę iš rotacijos. M.Schilleris užribyje nusprendė palikti Mareką Blaževičių ir Karolį Lukošiūną, kurie net nebuvo registruoti mačams. Šių jaunuolių toks vaidmuo veikiausiai lauks ir Eurolygoje. Juolab, kad pats austras neslėpė, jog Eurolygoje naudos 9–10 žaidėjų rotaciją. Iš Vilniaus „Ryto“ persikėlęs centras dėl antro „penkto numerio“ rolės konkuravo su Martinu Gebenu ir šią kovą, bent jau šiuo metu, yra pralaimėjęs. M.Blaževičius nespindėjo ir iki tol žaistose draugiškose rungtynėse. Krepsinis.net žiniomis, M.Gebenas naujoką pranoksta ir treniruotėse, todėl ne veltui šis žaidėjas turnyre rungtyniavo po 9 minutes, o M.Blaževičius nepateko net į dvyliktuką. Panašų minučių skaičių M.Gebenas turbūt gaus ir sezono metu, kadangi M.Schilleris centro pozicijoje turės didelį pasirinkimą, kai J.Lauvergne‘ą galės keisti Augustinas Rubitas ar tas pats Paulius Jankūnas. Amerikietis turnyre atrodė blankiai, bet tai lengvai paaiškinama – A.Rubitas žaidė pirmus mačus po traumos ir jam trūksta ne tik žaidybinės praktikos, bet ir fizinės kondicijos. Šis aukštaūgis tikrai duos naudos sezono eigoje ir jo meistriškumu nevertėtų abejoti.

Turnyre M.Schilleris naudojo 11-os žaidėjų rotaciją ir Tomas Dimša buvo vienintelis krepšininkas, kuris negavo pasireikšti nė minutės. Dvikovoje su „Panathinaikos“ rezultatas buvo artimas iki pat pabaigos, todėl normalu, jog nenorėjo naujoko mesti ant parketo, o štai su „AX Armani“ situacija aiški buvo gerokai anksčiau nei nuskambėjo finalinė sirena, bet strategas T.Dimšos į aikštę neišleido net ir tuomet, kai „AX Armani“ leido pasireikšti Andrea Cinciarini, Paului Bilighai, Riccardo Moraschini bei Davide‘ui Moretti. Veikiausiai, kad T.Dimša liks už dvyliktuko ribos, kai sudėtyje bus P.Garino.

Įdomus aspektas, kad „AX Armani“ dvikovai registravo net 15 žaidėjų, tad tokią teisę turėjo ir „Žalgiris“, bet M.Schilleris nusprendė nesiblaškyti ir išnaudoti mačą maksimaliai tam, kad susižaistų pagrindiniai atletai.

Lankomumas. Atrodė, kad sirgaliai yra pasiilgę krepšinio, bet neišnaudojo visų „Žalgirio“ arenos rezervų, kur laikantis saugumo nurodymų dvikovą galėjo stebėti apie 7,5 tūkst. žiūrovų. Pusfinalyje, pasak oficialaus protokolo, buvo 2707 sirgalių, o štai finale mažiau – 2682. Skaičiuojant paprastai, arena buvo užpildyta 36 proc., kas nėra didelis skaičius. Tam priežasčių buvo kelios: turbūt dar kai kurie žmonės baiminasi masinių renginių, kiti galbūt norėjo išnaudoti savaitgalį poilsiui gamtoje, kadangi tam leido oras. Kažkas liko namuose ir sutaupė pinigų, kadangi rungtynes galėjo stebėti nemokamai per LRT. Džiugu, kad dvikovos galėjo vykti su sirgaliais ir lieka intriga, ar spalio 15-ąją su Stambulo „Anadolu Efes“ bus užpildytos visos įmanomos laisvos vietos.

Apibendrinimas. „Žalgiris“ savo sirgaliams prisistatė tikrai neblogai. Rungtynės prieš „Panathinaikos“ buvo laimėtos ir pats žaidimas paliko neblogą įspūdį, kadangi net ir nekrentant tolimiems metimams buvo surasta kitų būdų rinkti taškus. Taip pat ir Atėnų ekipa toli gražu nebėra Eurolygos „Top 6“ ekipa, tad ją įveikti namuose tikrai galima, ką žalgiriečiai ir parodė. Kitoks žvėris yra „AX Armani“ komanda, kuri jau sužaidė net 6 susitikimus Italijos Supertaurės turnyre ir dar keliskart išbandė jėgas kontroliniuose susitikimuose. Milano ekipa šioje sezono stadijoje yra geriau susižaidusi ir įgijusi geresnę formą. Taip pat negalima paneigti šios sudėties talento, kuriuo ji pranoksta „Žalgirį“. Artėjančiame Eurolygos reguliariajame sezone „AX Armani“ tikrai bus rimta pretendentė į „Top 5“, todėl 18 taškų pralaimėjimas šiai ekipai toli gražu nėra jokia tragedija, kaip ir laimėjimas prieš PAO nėra joks didelis laimėjimas.

Pačiam M.Schilleriui dar reikia laiko įprasti prie europietiško krepšinio niuansų. Pats specialistas prisipažino, kad jam dar reikia įsiminti tam tikrus FIBA taisyklių niuansus. Taip pat dar europietiško krepšinio sirgalių akiai neįprasta, kad prasidėjus minutės pertraukėlei žaidėjai susėda ant suolo, o visas „Žalgirio“ trenerių štabas sustoja baudos aikštės apskritime, kažką pasitaria ir tik tada eina duoti nurodymus žaidėjams. Taip visada elgiasi treneriai NBA pirmenybėse. Tiesa, ten minutės pertraukėlė yra dvigubai ilgesnė, tad M.Schilleriui Senajame žemyne laiko tokiems pasitarimams yra labai nedaug.

„Žalgiris“ prieš Eurolygos kalibro varžovus gavo gerų pamokų, kurių nebūtų gavęs per jokias kitas draugiškas rungtynes ar prieš jokius oponentus LKL pirmenybėse, kuriose startuos dvikova namuose prieš „Šiaulius“. „Žalgiriui“ dar trūksta susiklausymo gynyboje, reikia patobulinti puolimą prieš varžovų agresyvią gynybą ir įvesti daugiau opcijų, kai nepavyksta perduoti kamuolio po krepšiu arba greitai užpulti. Tam žalgiriečiai dar turi 2,5 savaitės arba trejas oficialias rungtynes.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną