Lietuvos rezervinės rinktinės kandidatai jau susirinko į stovyklą Druskininkuose, kur pradėjo darbus.
Deividas Sirvydis yra vienas žaidėjų, kurie iškart deklaravo norą žaisti nacionalinėje komandoje. Dabar jo tikslas – prasibrauti į pagrindinę sudėtį.
„Labai malonu būti rinktinėje. Kai treneris paskambino, iškart sakiau, kad būsiu ir važiuosiu, man tai didžiausia garbė atstovauti šaliai. Reikia visiems susibendrauti, susipažinti, manau, viskas bus gerai. Pirmas tikslas – patekti į pagrindinę rinktinę, o po to žiūrėsime“, – spaudos konferencijoje šnekėjo D.Sirvydis.
Vėliau Krepsinis.net pakalbino D.Sirvydį apie rezervinę rinktinę, žaidėjų atsisakymus ir kito sezono planus.
23 metų 203 cm ūgio lietuvis nuo 2020 metų bandė įsitvirtinti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) organizacijose. Plėtojimosi lygoje praeitą sezoną jis fiksavo 10,4 taško, 4 atkovotų kamuolių ir 1,5 perdavimo statistiką per 23 minutes.
– Ką tik prisijungėte prie rezervinės komandos. Ar čia jau juntama šiokia tokia rinktinės atmosfera, ar vis tik jausmas kitas?
– Su niekuo kol kas nešnekėjome, susilabinome su treneriais, bet iš mano pusės yra taip: ant marškinėlių parašyta „Lietuva“ ir man tai garbė. Kai sulaukiau skambučio, net nedvejodamas sakiau, kad čia važiuoju, net nespėjęs pasišnekėti su šeima ar agentais.
– Jūs nuo pradžių deklaravote, kad tikrai būsite šioje stovykloje. Ar nebandėte savo pavyzdžiu užkrėsti ir kai kuriuos kitus žaidėjus, kurie šio kvietimo atsisakė?
– Ne. Manau, čia kiekvieno sprendimas. Kaip daug kas kalbėjo, nereikia nieko teisti, rezervinė rinktinė daroma pirmąkart, bet tuo pačiu reikia galimus ego dalykus nuleisti į šoną ir važiuoti tiesiog atstovauti šaliai.
– Ar darbas būtent su Dariumi Songaila, kuris yra NBA klubo treneris, buvo papildomas motyvas čia atvykti?
– Faktas. Su Dariumi vis matėmės keletą pastarųjų metų, kontaktą palaikydavome, bus labai įdomu pamatyti, kokio pobūdžio treniruotes turėsime. Turėtų būti įdomu ne tik man – visiems.
– Kokias ambicijas puoselėjate dėl pagrindinės komandos sudėties?
– Pradžioje norisi patekti į stovyklą, vėliau – į dvyliktuką, o po to ambicijos kils toliau (Šypsosi). Norisi žaisti, bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių, darbas prasideda šiandien.
– Ar taip gausiai ėmus byrėti rinktinei kilo mintis, kad šiemet gera proga dėl vietos 12-tuke pakovoti ir jums?
– Minčių visada yra, kai daug žaidėjų atsisako, ambicijos kažkiek padidėjo, bet viską lems treneris, čia nėra mano sprendimas. Aš turiu parodyti, ką galiu, ką išmokau per pastaruosius metus.
– Pastaruosius keletą metų buvote mažiau matomas Lietuvos auditorijai, nekantraujate parodyti, kokiu žaidėju tapote?
– Faktas, šurmulio visada buvo ir bus aplink. Nors gal ir nėra sunku įsijungti ir pažiūrėti rungtynes internete. Įdomu, norisi pasirodyt, ką išmokau, kuo pasikeičiau. Sunku pasakyti, kuo tiksliai pasikeičiau, nes išvykau į JAV būdamas vienoks žaidėjas, o grįžau visiškai kitoks. Išvykau kaip išreikštas metikas, o dabar atsirado visko, pridėjau ir svorio, apie kurį būdavo kalbėta anksčiau, atsirado kontakto, prasiveržimų. Atsirado dalykų, dėl kurių žaidimas taptų paremtas ne vien tritaškiais, jei šie man būtų uždaromi.
– Arnoldas Kulboka prieš metus pasirinko grįžti į Europą, o jūs tęsėte kelią NBA virtuvėje. Ar neturėjote minčių grįžti į Senąjį žemyną?
– Visokių minčių buvo. Praeitais metais pradėjau stovyklą su Indiana, ten buvo kalbama apie šansus patekti į pagrindinę komandą ir pasirašyti dvipusį kontraktą. Važiavau su ta mintimi, bet ne viskas pavyko – iškart gavau traumą ir pusę stovyklos praleidau. Po to minčių buvo visokių, tačiau nusprendžiau, kad jei esu čia, reikia likti, kabintis. Man asmeniškai, manau, tai išėjo į naudą rungtynių ir tobulėjimo prasme.
– Su kokiomis mintimis žvelgiate į kitus metus karjeroje?
– Dar vis nieko neįsivaizduoju. Kalbėjausi čia su žmonėmis, jie sako: kaip tu be kontrakto, bet sakau: dabar svarbiausia pasirodyti čia ir, jei pavyks, patekti į pagrindinę rinktinę. Po to spręsis ir kontrakto reikalai.
– Kai kurie žaidėjai su stresu pasitinka sutarties laukimą, kaip jūs?
– Aš ramiausias (Juokiasi). Laikausi to, kad jei sužaisiu, pasirodysiu, atsiras vieta bet kur.
– Ar neatmetate galimybės grįžti į Europos krepšinį?
– Nėra, kad esu nusistatęs, ar Europa, ar NBA. Rinksiuosi geriausią pasiūlymą ir žaidimo, ir pinigų, ir kitais aspektais. Rinksiuosi geriausią variantą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.