V.Trepočka: aišku, galėčiau grįžti į LKL (4)

Žiūrint į Radviliškio „Radviliškis-Juodeliai“ statistiką, vienas iš komandos lyderių buvo Vaidas Trepočka. Jis vidutiniškai pelnydavo 13,4 taško ir dažnai būdavo rezultatyviausias komandoje. Asmeninių rodiklių 200 cm „centras“ nesureikšmina ir nelaiko savęs „Radviliškio-Juodelių“ lyderiu. Daugiau apie V.Trepočkos ir komandos žaidimą, gyvenimą su kambarioku, poilsį po anksti baigto sezono, skaitykite interviu su krepšininku.

– Pernai po reguliariojo sezono „Radviliškis-Juodeliai“ buvo pirmi, šiemet – vienuolikti. Ar prieš atvykdamas į komandą tikėjaisi tokio nuosmukio?

– Šiemet buvo kitokia komandos komplektacija. Kažko trūko. Nuosmukio tikrai nesitikėjom, manėm, kad geriau seksis. Mūsų tikslas buvo išeiti į ketvertuką, bet keitėsi žaidėjai – kažkas pritapo, kažkas ne.

– Kelią į finalinį ketvertą jums užkirto jauniausia NKL komanda Kauno „Žalgiris-2“. Ko pritrūko pergalei prieš kauniečius?

– Nedaug trūko, bet pralaimėjom pirmąsias išvykos rungtynes, tai sakyčiau, jos buvo lemiamos. Privalėjome laimėti antrąsias serijos rungtynes namuose. Laimėjome. Na, o trečios rungtynės... Jaunimas patirties neturėjo, tačiau nugalėjo mus greičiu ir jaunatviška energija. Išvykoje buvome gerai nusiteikę, bet nepasisekė keli metimai, gal kažkas buvo ne tinkamos nuotaikos. Čia juk krepšinis – kamuolys apvalus.

– Žiūrint į tavo asmeninę statistiką, galima spręsti, jog sezonas buvo labai nepastovus – dažnai metėte po 25 taškus, bet dažnai – tik po 5. Kas tą lėmė?

– Pas mus nebuvo ryškaus lyderio, tai daug kas priklausė nuo varžovų gynybos. Kartais man nesisekdavo, bet komandos draugams pabrėždavau – jūs žaiskit savo žaidimą, o aš prisitaikysiu prie jūsų.

– Vis dėlto ne pirmą sezoną NKL esi komandos lyderis. Tai reiškia, kad patirties ir jėgų dar turite. Gal ateities planuose yra LKL?

– Nesijaučiau lyderiu, aš tiesiog padėdavau komandai. Dėl LKL nežinau. Aišku, galėčiau grįžti. Žaidžiau su kolega Nerijumi Varneliu, kuris grįžo į LKL ir šį bei tą parodo. Tokie posūkiai įdomūs. Gal ir galėčiau grįžti, gal ir ne, tai priklauso nuo noro ir kūno.

– Gyvenai kitame mieste, buvai savotiškas legionierius. Ar rungtyniaudamas kitame mieste jauti papildomą spaudimą iš vadovų, trenerių, žiūrovų?

– Spaudimas šiek tiek jaučiasi. Kai atvažiuoji iš kito miesto, komanda iš tavęs tikisi geresnių rezultatų. – Ar Radviliškyje turėjai kambarioką? Koks buvo gyvenimas su juo?

– Gyvenau su komandos draugu Eriku Kaupaičiu. Turėjau labai šaunų kambarioką, dalindavomės maistu, turėjau gerą šef povar. Gyvenimu su juo tikrai nesiskundžiau.

– Praėjęs sezonas tau asmeniškai buvo geras?

– Jeigu komanda kažkur lentelės apačioje, tai sezonas buvo prastas ir savo asmeniniu rezultatu nesu patenkintas. Jei komanda būtų patekusi į finalinį ketvertą, tada sakyčiau, kad sezonas geras ir pačiam, ir komandai.

– Anksti baigėte sezoną. Ką veiki dabar?

– Dabar poilsiauju, užsiimu šiokia tokia veikla. Sportuoju, ruošiuosi kitam sezonui.

– Kaip šiuo metu sportuojate?

– Esu iš Panevėžio, tai kas čia susirenka, su tais sportuoju. Sporto salėje žaidžiame krepšinį.

– Ar turi planų kitam sezonui?

– Ne, kol kas apie tai negalvoju. Dar per anksti. Kai kurie dar tik baiginėja sezoną. Turiu šiokių tokių pasiūlymų, bet jie nekonkretūs. O ar liksiu Radviliškio komandoje, priklausys nuo vadovų.

– Kur planuoji praleisti atostogas?

– Dar nežinau. Galvoju, gal į užsienį, gal čia – vietoje. Kai aš esu Lietuvos gamtos mylėtojas, tai man geriausia būtų atostogauti čia. Su meškere rankoj ar šiaip gerų draugų būry.