V.Masalskis: reikėjo daug laiko, kad įrodyčiau Romanovui, jog Plaza yra pats geriausias treneris Kauno komandai (23)

Kauno „Žalgirio“ veteranas Vitoldas Masalskis svarbią gyvenimo dalį paaukojo klubui. 13 sezonų vilkėjo Kauno komandos marškinėlius. Baigęs krepšininko karjerą niekada labai nuo komandos nenutolo. Pastaruosius keletą metų klube V. Masalskis buvo vienas svarbiausių asmenų ir, gan netikėtai, dvi savaites buvo užėmęs vyriausiojo trenerio kėdę.

Šią savaitę „Žalgirio“ veterano ir klubo keliai išsiskyrė. Atvirame pokalbyje krepšinio specialistas papasakojo apie šio sezono komandos formavimą, lemiamą sprendimą į Kauno „Žalgirį“ pakviesti strategą ispaną Joaną Plazą ir apie, matyt, amžiną principinę kovą su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

– Ar nesuklystume sakydami, kad būtent tokios sudėties „Žalgiris“ yra jūsų nuopelnas?

– Reikėjo daug laiko, kad įrodyčiau V. Romanovui, jog Joanas Plaza yra pats geriausias treneris Kauno komandai. Vargau du mėnesius, kol pagaliau priėmėme šį sprendimą.

Aišku, savininkas visada deda galutinį tašką.

Mano darbas – įtikinti vadovą, kad vienas ar kitas pasirinkimas klubui yra geriausias sprendimas. Į komandą pakviečiau Rimantą Kaukėną, brolius Lavrinovičius, buvo pratęsta sutartis su Marko Popovičiumi, Pauliumi Jankūnu, Adu Juškevičiumi, Vytautu Lipkevičiumi.

Ypač daug laiko tartasi su J. Plaza dėl Ibrahimo Jaabero. Aš teigiau, kad šis krepšininkas mums puikiai tiktų, treneris šį žaidėją buvo kiek primiršęs. Tačiau strategas netrukus pritarė mano nuomonei ir pradėjome derybas su krepšininku. Pamenu, dieną naktį dirbau, kol pavyko pakviesti jį į Kauno „Žalgirį“.

Tremmelas Dardenas – trenerio pasirinkimas.  

– Su J. Plaza sutartis sudaryta tik šiam sezonui?

–- Taip, iki šio sezono pabaigos. Nežinau, kaip bus toliau, čia jau spręsiu nebe aš.

– Kodėl nepavyko susitarti su J. Mačiuliu? Viską lėmė pinigai?

– Nenoriu aštrinti šios situacijos, J. Mačiulis man yra kažkada pasakęs, kad aš esu kaltas, tačiau viskas yra kitaip. Iš esmės, galima teigti, kad tai lėmė finansiniai aspektai.  

– Kokie jūsų ateities planai?

– Aš 20 metų buvau treneris. Teko pasisemti patirties tiek iš J. Plazos, tiek iš A. Trifunovičiaus, tiek ir iš graiko Iliaso Zouroso. Man kaip treneriui, tai neįkainojama vertybė.

Manau, mano žinios nesumenko. Atvirkščiai, sužinojau tokių dalykų, kokių nežinojau dvidešimt metų. Toje srityje aš paaugau.

Manau, kad šias žinias norėčiau pritaikyti aukštesnio meistriškumo komandoje. Žiūrėsiu, galbūt liksiu Lietuvoje, galbūt išvyksiu į užsienį. Prioritetas būtų Lietuva ir LKL čempionatas. Tačiau apie tai galvoti yra anksti, nes visos komandos turi trenerius, čempionatas dar nesibaigė. Be birželio mėnesio nemanau, kad kas nors ieškos trenerio ir nemanau, kad vertėtų pačiam rodyti iniciatyvą.  

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose