V.Dilys: nesu geriausias kovotojas dėl kamuolių, bet būna, kad kamuolys krenta į rankas (1)

Traumos, nepasitikėjimas ir kiti veiksniai lėmė, kad Vilmantas Dilys atsiskleisti „Lietuvos ryte“ nesugebėjo, o jo žaidimo kreivė grėsmingai krito žemyn.

Prieš šį sezoną krepšininkas paliko sostinę ir laimės išvyko ieškoti į Kėdainius, kuriuose sėkmingai gina „Nevėžio“ garbę, o prieš savaitę rungtynėse su „Pieno žvaigždėmis“ pasiekė šio sezono atkovotų kamuolių rekordą.

– Vilmantai, 17 atkovotų kamuolių yra daug. Kuo buvo išskirtinės rungtynės, kad pavyko pasižymėti tokiu rezultatu?, – V.Dilio paklausė „Žinių radijo“ laida „LKL dienoraštis“.

– Pirmiausiai, turbūt, varžovų nepataikymas ir kamuolio kritimas man tiesiai į rankas. Nesu pats geriausias kovotojas dėl kamuolių, bet tose rungtynėse kamuolys tiesiog pats krito į rankas.

– Nežinau, ar galima „kaltinti“ vien sėkmę, nes statistika rodo, kad Vilmantas Dilys vidutiniškai atkovoja po 8 kamuolius. Kas pasikeitė, lyginant su ankstesniais sezonais?

– „Lietuvos ryte“ mane nuolat persekiojo traumos. Be to, labai skiriasi žaidimo laiko. Kiek žaisdavau Vilniuje ir kiek žaidžiu čia? Kalbant apie atkovotus kamuolius, tai yra neabejotinai, mano geriausias sezonas.

– Kėdainių „Nevėžis“ šį sezoną laimi daug. Yra kažkoks pergalių receptas?

– Kol kas viskas gerai. Kol kas žaidžiame, kaip komanda, bet reikia nepamiršti, kad čia dar tik sezono pradžia. Rungtynių liko dar daug, bet tikiuosi, kad taip išliks ir toliau. Pagrindinė priežastis, kuri mus veda į priekį, yra komandinis žaidimas.

– Kas nutiko paskutinėse rungtynėse su „Juventus“?

– Nieko nenutiko, tiesiog pralaimėjome. Negalime visko laimėti. Sužaidėme tokias rungtynes, kokias esame įpratę žaisti, varžovai sužaidė geriau ir viskas – pralaimėjome. Nematau nieko stebėtino – nesame mes nenugalimi. Svarbiausia, kad iš to nedarome jokios tragedijos – padarėme išvadas, pamatėme klaidas, pasimokėme iš jų ir judamas į priekį. Sekmadienį kitas mačas – nėra kada verkti.

– Sekmadienį laukia rungtynės su „Šiauliais“, kurie, kaip sakė jų treneris yra gilioje duobėje. Ar jums paranku žaisti su tokiais varžovais, kurie yra gilioje duobėje ir bet kada iš jos gali išlipti?

– Tai neturi didelės įtakos – žaisti reikia ar taip,ar taip. Ar jie duobėje, ar ne duobėje, vis tiek norės laimėti. Mes nesirenkame varžovų, mums patogiau ar ne. Žaidžiame – ir viskas. Gal truputį viduje sunkiau, kai žinai, kad varžovas viską pralaimi. Iš kitos pusės, čia kiekvieno asmeninis reikalas, kaip žaidėjas nusiteikia rungtynėms.

– „Nevėžio“ komanda iš pradžių „pasižymėjo“ tuo, kad turėjo labai daug traumuotų žaidėjų. Dabar daugelis jų sugrįžo. Kaip pasikeitė treniruočių ciklas?

– Šarūnas Kulevičius vis dar nėra visiškai atsistatęs, Povilas Butkevičius taip pat. Jie dirba, stengiasi, bet vis dar neturime to tikrojo, kokybiško treniruočių proceso penki prieš penkis per visą salę žaidimo. Manau, kad greitu laiku jau turėsim.

– Kaip tada pasikeis pati komanda?

– Neprognozuoju. Bus taip, kaip bus. Manau, kad jie puikiai įsilies į komandą ir turėsime dar stipresnę komandą.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai