Tyrimas. „Žalgirio“ jaunimo perspektyvos – blankios (79)

„Žalgiris“ 2013–2014 metų sezoną pasitiko versdamas naują lapą komandos istorijoje. Klubą skolose skendėti paliko pinigus į kairę į dešinę švaistęs Vladimiras Romanovas, o jį ekipos vadovo poste pakeitęs Paulius Motiejūnas iš karto pareiškė: šioje „Žalgirio“ komandoje svarbų vaidmenį turi vaidinti jaunimas. „Žalgiris“ nebegali sau leisti švaistytis pinigais. Laikas komandą užsiauginti patiems.

Sezono pradžioje dėl nepasitikėjimo jaunimu durys buvo parodytos Iliasui Zourosui. Iš graiko vyriausiojo trenerio postą perėmęs Saulius Štombergas sutiko su klubo vadovų vizija ir ją stengiasi realizuoti.

Deja, įsibėgėjus kovoms Eurolygos „Top 16“ etape treneriui vis dažniau tenka sukti galvą: pasitikėti „Žalgirio“ jaunimu ar ne. Po eilinių sunkių rungtynių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), S.Štombergas pripažino – „Žalgirio“ jaunimas šiuo metu nedemonstruoja gero žaidimo: „Mūsų „suoliukas“ ir jaunesnieji žaidėjai nėra tokio lygio, kad galėtų nugalėti kitas LKL komandas“.

Tą rodo ir iškalbingi skaičiai.

Progos įrodyti vertę

„Žalgiris“ yra vienas daugiausiai minučių savo jaunimui skiriančių klubų Eurolygoje. Net šeši „Žalgirio“ krepšininkai (1989 m. gimimo arba jaunesni) Eurolygos aikštelėse šį sezoną praleido viso bent 50 minučių. Taip jaunimu pasitiki tik Vitorijos „Laboral Kutxa“ ir Belgrado „Partizan“ komandos, kurios tokių žadėjų turi atitinkamai šešis ir devynis.

LKL čempionų gretose rungtyniauja net 8 krepšininkai, gimę 1989 m. arba vėliau: Vytenis Čižauskas (`92), Artūras Gudaitis (`93), Siimas-Sanderis Vene (`90), Vytenis Lipkevičius (`89), Kasparas Vecvagaras (`93), Mindaugas Kupšas (`91) ir Tomas Dimša (`94).

Tokiu skaičiumi jaunuolių išsiskiria tik „Partizan“, Strasbūro SIG ir „Laboral Kutxa“ komandos. Dar tuzinas Eurolygos klubų jaunimu remiasi rečiau. Tačiau „Žalgirio“ ateitis stipriausio Senojo žemyno turnyro talentų paveiksle – tarsi blankus šešėlis.

Jaunimo ir patirties mišinys

„Žalgirio“ komandoje jaunimas dažniausiai sudaro bene pusę rungtynėms registruotos sudėties. Akivaizdu, jog jaunų krepšininkų pagalbos ir indėlio patyrusiems žalgiriečiams reikia kiekviename Eurolygos susitikime. Tačiau, kaip parodė šis sezonas, pagalbos seniams trūko.

Šešių šį sezoną Eurolygoje bent 50 minučių rungtyniavusių „Žalgirio“ jaunuolių: V.Čižausko (88 min.), T.Dimšos (138 min.), M.Kupšo (56 min.), V.Lipkevičiaus (318 min.), K.Vecvagaro (85 min.) ir S.Vene (69 min.), PER* vidurkis – vos 5,37 balo.

Tuo tarpu vyresnių nei 1989 m. gimimo „Žalgirio“ krepšininkų: Justino Dentmono, Pauliaus Jankūno, Roberto Javtoko, Šarūno Jasikevičiaus, Tado Klimavičiaus, Artūro Milaknio ir Martyno Pociaus, PER vidurkis – 14,21 balo.

Skirtumas? Milžiniškas – 8,84 balo! Akivaizdu, jog vyresniems „Žalgirio“ krepšininkams trūksta pagalbos iš jaunojo ekipos sąstato. Jaunimo ir patirties lydinys „Žalgiryje“ šį sezoną neveikia.

Pleissas

Talentų kalvės

Eurolygoje rungtyniaujančius klubus, kalbant apie jaunimo indėlį į jų žaidimą, būtų galima skirstyti į dvi grupes: į jaunimo ugdymą orientuotas ir orientuotas į rezultatą komandas.

Pirmoje grupėje esančių „Partizan“, „Laboral Kutxa“ ir SIG ekipų žaidimas nuo jaunų komandos krepšininkų žaidimo labai priklauso. Šie klubai turi daug talentingo jaunimo, kuris šį sezoną Eurolygoje rungtyniauja sėkmingai.

1989 m. ar vėliau gimusių „Partizan“ jaunuolių, kurie Eurolygoje šį sezoną rungtyniavo bent 50 minučių, PER vidurkis – 9,7 balo. Apie „Partizan“ jaunimą daug kalbėti neverta. Jau eilę metų Belgrado klubas garsėja išaugintais aukščiausio lygio talentais. Komandą ne vienerius metus veda vos pilnametystės sulaukę krepšininkai.

„Laboral Kutxa“ jaunimo PER vidurkis – 10,5 balo. 1989 m. gimimo vidurio puolėjas Tiboras Pleissas vidutiniškai renka 21,3 PER. Tuo tarpu vos 65 minutes šį sezoną praleidęs 1995 m. gimimo Ilimane‘as Diopas – 11,1 PER. Už „Top 16“ borto likusios Strasbūro IG komandos jaunimo PER – 11,65 balo. Itin naudingas aikštelėje buvo lietuvių kilmės Timas Abromaitis (1989 m.), kurio PER – 15 balų.

Kaip sekasi Eurolygos grandų jaunimui?

Turtingiausiose Eurolygos komandose jauni krepšininkai progų pasireikšti turnyre gauna retai, nebent jie – vieni perspektyviausių jaunuolių Europoje.

Turkijos sostinės Stambulo grandų – „Fenerbahce Ulker“ ir „Anadolu Efes“ – komandose bent po 50 minučių Eurolygos rungtynėse šį sezoną praleido po tris jaunuolius. Lino Kleizos ekipos trijulės, Kenano Sipahi (1995 m.), Bojano Bogdanovičiaus (1989 m.) ir Meliho Mahmutoglu (1990 m.), PER vidurkis – 14,3. Tuo tarpu „Anadolu Efes“ trijulės, Doguso Balbay‘aus, Cedi Osmano ir Birkano Batuko, PER vidurkis – 10,6 balo.

„Barcelona“ gretose bent 50 minučių aikštelėje praleido taip pat trys jaunuoliai: Alexas Abrinesas (1993 m.), Kostas Papanikolaou (1990 m.) ir Mario Hezonja (1995 m.), tačiau savo minutes jie išnaudojo sėkmingai – 11,1 PER vidurkis.

Eurolygos čempionų Pirėjo „Olympiacos“ gretose minutėmis buvo apdovanoti irgi trys jauni krepšininkai: Kostas Sloukas (1990 m.), Dimitris Agravanis (1994 m.) ir Evangelos Mantzaris (1990 m.). Jų PER vidurkis – 6 balai.

Kitos komandos

Daugelio kitų Eurolygos klubų jaunimas taip pat buvo produktyvesnis už „Žalgirio“. Štai Malagos „Unicaja“ gretose 50 sužaistų minučių žymą perkopė keturi 1989 m. gimimo arba jaunesni krepšininkai, tarp kurių – Mindaugas Kuzminskas ir Domantas Sabonis. „Unicaja“ jaunimo PER – 12,2 balo. Milano „EA7 Emporio Armani“ gretose minutėmis džiaugėsi du perspektyvūs italai – Allesandro Gentile (1992 m.) ir Nicolo Melli (1991 m.). Jų PER vidurkis – 12,8 balo.

Panašiais rodikliais pasižymėjo po tris daugiau nei 50 minučių rungtyniavusius jaunuolius turėję: Miuncheno „Bayern“ (Benzingas, Djedovičius, Delaney – 16,5 PER), Belgrado „Crvena zvezda“ (Mitrovičius, Lažičius, Blažičius – 13,1 PER), Nantero JSF (Nzeulie, Jaitehas, Thomasas – 11,5 PER) ir Bambergo „Brose Baskets“ (Sandersas, Neumannas, Zirbesas – 15,1 PER) klubai.

Įdomu tai, jog į „Top 16“ etapą nepatekusios „Lietuvos ryto“ komandos sudėtyje šį sezoną buvo keturi 1989 m. gimimo arba jaunesni krepšininkai: Edvinas Šeškus (1995 m.), Gediminas Orelikas (1990 m.), Eimantas Bendžius (1990 m.) ir Stevanas Jelovacas (1989 m.). Pastarasis buvo vienintelis, kuris aikštelėje praleido daugiau nei 50 minučių. S.Jelovaco PER – 9,9 balo.

Kupšas

Kaip atrodo „Žalgirio“ jaunimas?

V.Čižauskas (3,6 PER) šį sezoną Eurolygoje labiausiai pasižymėjo klaidomis. Vidutiniškai vos po 7 minutes aikštelėje praleidžiantis „Žalgirio“ įžaidėjas spėja padaryti beveik po vieną klaidą – 0,9 kl. Statistiškai per 40 minučių Vytenis vidutiniškai suklystų 5,03 karto. Tai – blogiausias rezultatas tarp krepšininkų, kurie gimę 1989 m. arba vėliau ir tai yra penktas blogiausias rezultatas tarp visų Eurolygos krepšininkų.

Tuo tarpu kitas kiek daugiau minučių aikštelėje praleidžiantis jaunas žalgirietis T.Dimša (5,2 PER) ne itin sėkmingai atakuoja krepšį iš toli. Nepaisant keleto iš eilės taiklių tolimų metimų „Top 16“ mače su Belgrado „Partizan“, šį sezoną puolėjas pataikė vos 6 tritaškius iš 18 bandymų (33 proc.). Ne ką geriau Tomui sekasi mesti dvitaškius – 8 iš 17.

Vidurio puolėjas M.Kupšas (2,6 PER), kuris išsiskiria įspūdingu 217 cm ūgiu, per 55 viso šį sezoną Eurolygoje žaistas minutes nei karto nesugebėjo blokuoti metimo, tačiau suspėjo prasižengti net 13 kartų – beveik tiek pat, kiek kartų taisykles šį sezoną Eurolygoje pažeidė 189 minutes rungtyniavęs Tadas Klimavičius (15 pražangų).

Iki patirtos kelio raiščių traumos K.Vecvagaras (4,3 PER) keletą kartų maloniai pradžiugino „Žalgirio“ sirgalius blykstelėjimais mačuose su Stambulo „Anadolu Efes“ bei Tel Avivo „Maccabi“ komandomis. Tačiau latvis žaidė labai nestabiliai bei dažniausiai ne agresyviai. Per 11 minučių vos 2,5 taško vidurkį rinkęs gynėjas pataikė 2 tritaškius iš 9 bandymų ir per 85 aikštelėje praleistas minutes metė vos 3 baudos metimus.

Galop, V.Lipkevičius (8,2 PER) ir S.Vene (8,7 PER) buvo, ko gero, vieninteliai „Žalgirio“ jauni krepšininkai Eurolygoje, kurių žaidimas dažniausiai negadindavo vaizdo aikštelėje. Nors jie abu nepasižymėjo agresyviu žaidimu, progas atakuoti krepšį realizuodavo sėkmingai: V.Lipkevičius – 8 tritaškiai iš 15, o S.Vene – 5 dvitaškiai iš 11.

Ateitis – jaunimui

Marko Popovičiaus ir Milovano Rakovičiaus teismai, Kšištofo Lavrinovičiaus išvykimas ir nesiliaujantys pranešimai apie gerokai vėluojančius atlyginimus kitiems krepšininkams – toks yra dabartinis „Žalgirio“ veidas.

Finansinių sunkumų slegiama ekipa, neišvengiamai, savo ateitį privalo konstruoti apie turimą jaunimą. Pinigų nėra, tad Eurolygos komandą „Žalgiriui“ reikia išsiugdyti. Tačiau, ar dabartiniai jaunieji žalgiriečiai bus pajėgūs vesti klubą į pergales ateityje?

Tai yra klausimas, į kurį gali atsakyti tik laikas. Dabartinis „Žalgiris“, kaip niekada anksčiau, yra jaunimo motyvacijos, noro tobulėti bei būti geriausiais, kokie gali būti, įkaitas.

* Tam, jog apskaičiuotume sąlyginai mažai aikštelėje praleidžiančių jaunų Eurolygos krepšininkų naudingumą, pasitelkiame JAV plačiai pripažintą Memfio „Grizzlies“ krepšinio operacijų prezidento Johno Hollingerio sukurtą statistinį rodiklį – PER (player efficiency rating, – ang.), kuris sukurtas skaičiuoti krepšininko naudingumą, atsižvelgiant į praleistas minutes aikštelėje bei žaidimo tempą. Tai – gerokai tobulesnis naudingumo rodiklis nei Europoje plačiai naudojami naudingumo balai.

PER yra taikomas skaičiuojant naudingumą Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), tačiau stipriausioje planetos krepšinio lygoje rungtynės trunka 8 minutėmis ilgiau, o komandos dažnai žaidžia aukštesniu tempu. Eurolygos išsamiosios statistikos duomenų bazė „In the game.org“ pateikia Eurolygai pritaikytą PER, kuris patobulintas, atsižvelgus į mažesnį vidutinį atakų per vienerias rungtynes Eurolygoje skaičių bei trumpesnį rungtynių laiką.

„Ilgoji pertrauka“: kuo FIBA grasina Eurolygai, 2024 metų geriausieji, Balčiūno figūra, kas iš lietuvių žais Eurolygoje 2025 metais, ką gali pasiekti rinktinė ir kas triumfuos Abu Dabyje