Trys būdai, kaip Lietuvos rinktinei įveikti Gruzijos krepšininkų barjerą (16) gruzinų žaidimo filosofija ir didžiausios spragos

Lietuvos vyrų rinktinės 2015 metų Europos čempionate jau netrukus lauks svarbiausias išbandymas iki šiol. Jono Kazlausko auklėtiniai aštuntfinalyje surems ginklus su Gruzijos rinktine.

Kai 2008 metais Gruzijos rinktinės vairą perėmė pastaruosius 15 metų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) dirbantis Igoris Kokoškovas, komanda mažais žingsniais pradėjo lipti aukštyn.

Pirmosios Gruzijos krepšiniui Europos pirmenybės buvo 2011 metais Lietuvoje. Tada I.Kokoškovo auklėtiniai užėmė 11–12 vietas. Po dvejų metų Slovėnijoje vykusiame 2013 m. čempionate gruzinai iškrito grupės etape iškovoję vos vieną pergalę.

Galiausiai, 2015 m. Senojo žemyno pirmenybės yra trečiosios Gruzijos krepšiniui. Ir pačios sėkmingiausios. C grupės kovas gruzinai pradėjo trimis pralaimėjimais Olandijos, Slovėnijos ir Graikijos rinktinėms, tačiau paskutiniuose dvejuose turuose nugalėjo Makedonijos ir Kroatijos krepšininkus bei paskutinę akimirką iškovojo kelialapį į aštuntfinalį.

Patekimas tarp 16 stipriausių Senojo žemyno komandų – jau neblogas pasiekimas. Patekimas į ketvirtfinalį Gruzijos krepšiniui būtų istorinis laimėjimas.

Kokoškovas

I.Kokoškovo krepšinio filosofija

I.Kokoškovas buvo laikomas itin perspektyviu Serbijos krepšininku, tačiau jo daug žadėjusią karjerą sužlugdė lemtingas įvykis. Jis pateko į autoavariją ir buvo sunkiai sužeistas. Patirtos traumos neleido I.Kokoškovui tęsti krepšininko karjeros, tačiau nuo krepšinio atsitraukti jis nenorėjo.

Būdamas 24 metų I.Kokoškovas tapo jauniausiu treneriu Jugoslavijos krepšinio istorijoje. Jis pradėjo dirbti Belgrado OKK jaunimo komandoje, vėliau ėmėsi vyrų ekipos asistento pareigų, o 1995–1996 m. perėmė klubo vairą.

Sąsajų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) turėjęs I.Kokoškovas nusprendė žinias gilinti už Atlanto. 1999 m. jis išvyko į JAV, kur tapo Misūrio universiteto krepšinio komandos trenerio asistentu. Nuo 2000 m. jis pradėjo dirbti NBA ir ten asistentu dirba iki šiol.

Per 15 metų pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje I.Kokoškovas talkino net 5 komandų strategams (Los Andželo „Clippers“, Detroito „Pistons“, Fynikso „Suns“, Klivlando „Cavaliers“, Orlando „Magic“). Šią vasarą jis susiejo ateitį su Jutos „Jazz“ klubu. I.Kokoškovas buvo šalia Larry Browno, kai jis 2004 metais su „Pistons“ krepšininkais kėlė NBA čempionų taurę.

Tie ilgi metai už Atlanto padarė didžiulę įtaką I.Kokoškovo krepšinio filosofijos formavimuisi. Šis treneris mėgsta krepšinį, paremtą greitomis atakomis, agresyvia gynyba ir kamuolio judėjimu puolime.

I.Kokoškovui „Suns“ komandoje nurodymus dalinęs Alvinas Gentry Gruzijos rinktinės strategą įvardino kaip „vieną šviesiausių protų krepšinyje“.

Tai treneris, kuris įstato savo komandos žaidimą į tam tikrą sistemą, tačiau leidžia krepšininkams improvizuoti. Vienas JAV žurnalistas tam iliustruoti pateikė vaizdingą pavyzdį: I.Kokoškovas yra labiau europietiško nei amerikietiško futbolo treneris, turint omenyje, kad specialistas nėra linkęs įsprausti savo auklėtinių į griežtų derinių rėmus, priešingai – leisdamas jiems lanksčiai improvizuoti puolimo sistemoje.

Shengelia

Gruzijos rinktinės žaidimo braižas

Gruzijos rinktinė labiausiai remiasi startiniu penketuku (Zaza Pachulia, Viktoras Sanikidze, Tornike Shengelia, Manucharas Markoišvilis, Giorgijus Tsintsadze) ir nuo suolo kylančiu natūralizuotu amerikiečiu Jacobu Pullenu. Šeši žaidėjai Gruzijos rinktinei šiame čempionate pelnė 82 procentus komandos taškų.

Trys iš šių šešių Gruzijos rinktinės vedlių (G.Tsintsadze, M.Markoišvilis ir V.Sanikidze) yra 1986 metų gimimo kartos. Jie vienas kitą aikštelėje puikiai pažįsta dar nuo jaunimo komandų laikų.

Šiame čempionate komandos lyderio vaidmenį užsitarnavęs T.Shengelia yra ryškiausias šalies krepšinio talentas. Vos 23 metų puolėjas jau dabar yra pagrindinis Gruzijos rinktinės puolimo variklis, šiame čempionate vidutiniškai pelnantis 16,6 taško, atkovojantis 5,8 kamuolio ir atliekantis 3,4 rezultatyvaus perdavimo.

Ne ką vyresnis ir J.Pullenas. 25-erių metų natūralizuotas amerikietis yra atsakingas už tai, kad komandos žaidimo lygis pernelyg nepakistų, ant suolelio sėdus pagrindiniam penketukui.

Galiausiai, 31 metų 211 cm ūgio Z.Pachulia yra tas žmogus, kuris cementuoja Gruzijos rinktinę tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

Gruzijos rinktinė – ne ta komanda, kuri savo varžovus pribaigtų matematiniu pranašumu. Tai emocinė ekipa, kuri gali labai greitai iššvaistyti didžiulį pranašumą, kaip ir sugrįžti į rungtynes turėdama milžinišką deficitą.

Jos puolimo pagrindas – greitos atakos ir metimai, nešvaistant laiko ieškant patogiausios progos. Gruzijos rinktinė geriausiai jaučiasi tada, kai varžovus įvelia į chaosą.

Sanikidze

Kaip kontroliuoti rungtynes su Gruzija

Gruzijos krepšininkų sugebėjai pražysta tada, kai varžovai puolime žaidžia neagresyviai ir statiškai. Agresyvi gruzinų gynyba provokuoja klaidas, kai varžovai pernelyg ilgai ieško progų metimui, neefektyviai dalindamiesi kamuoliu. Galiausiai, Gruzijos rinktinei išnaudoti savo stiprybę – greitą puolimą – leidžia netaiklūs varžovų metimai ir problemos laiku sugrįžtant į savo aikštelės pusę.

Gruzijos rinktinę galima palaužti trimis esminiais būdais:

1. Agresyvus žaidimas puolime

Gruzijos rinktinė dažniausiai ginasi itin agresyviai. Perimetro žaidėjai stengiasi nuolatos ties tritaškiu presinguoti savo tiesioginius oponentus. Aukštaūgiai, gindamiesi prieš „du prieš du“, taiko agresyvias metodikas, kurios verčia juos palikti baudos aikštelę ir atakuoti su kamuoliu judančius perimetro krepšininkus. Tokia agresyvia gynyba gruzinai stengiasi neleisti varžovui rengti ilgų pozicinių atakų ir versti juos dažnai klysti.

Gruzijos rinktinės agresyvią gynybą geriausiai pralaužti išnaudojant nuolatos atsiveriančias erdves perimetro linijoje. Kai „du prieš du“ situacijose gruzinai mėgins taikyti agresyvų spaudimą prieš kamuolį valdantį gynėją, jis turi kuo skubiau numesti kamuolį į šoną ties tritaškiu laukiantiems kitiems perimetro žaidėjams, o šie – prasiveržimais atakuoti erdves link krepšio ir į pagalbą atskubančius kitus Gruzijos rinktinės žaidėjus.

Graikai susitikime su gruzinais tokiu metodu išprovokavo daug pražangų. Išprovokuotos pražangos labai greitai virsta baudų metimais, o jei pastarieji yra taiklūs (ypač antrasis baudos metimas), gruzinai negali bėgti į greitą puolimą, nes kamuolį turi išsimesti iš už galinės linijos.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl agresyvus žaidimas puolime, paremtas prasiveržimais į baudos aikštelę, yra naudingas. Kadangi Gruzijos rinktinės žaidimas priklauso nuo 6–7 krepšininkų, su asmeninių pražangų problemomis susidūrę startinio penketuko žaidėjai atvertų didžiules spragas komandai, kuri neturi pajėgaus atsarginių žaidėjų suolelio.

2. Branginti kamuolį ir realizuoti metimus

Žaidžiant su gruzinais svarbiausia yra stengtis, kad pastarieji turėtų kuo mažiau prisilietimų prie kamuolio: perimtų ir atkovotų kamuolių. Tai reiškia, kad puolime nereikėtų piktnaudžiauti perdavimais (kas didintų klaidos galimybę), o vertėtų dažniausiai žaisti agresyviai (veržtis į baudos aikštelę, sutraukiant gynybą bei provokuojant pražangas) ir keliais tiksliais, tačiau greitais perdavimais ieškoti laisvų žmonių perimetre.

Būtent metimai iš toli lėmė, kurios komandos grupės etape nugalėjo gruzinus, o kurios – ne. Sėkmingai tampydamos dažnai pernelyg agresyvią gruzinų gynybą visos jos turėdavo daug progų mesti tritaškius. Pergales iškovojo 11 iš 21 tritaškių (52 proc.) įmetę slovėnai ir 10 iš 17 tolimų metimų (59 proc.) pataikę graikai. Gruzinams nusileido 10 iš 31 tritaškio (32 proc.) pataikę makedonai ir vos 4 iš 23 tolimų metimų (17 proc.) realizavę kroatai.

Kai varžovas aukštu procentu realizuoja metimus, išprovokuoja daug pražangų bei daro mažai klaidų, Gruzijos rinktinė turi labai mažai progų bėgti į greitas atakas, nes savo išpuolius yra priversta pradėti išsimesdama kamuolį iš už galinės linijos.

3. Nesistengti kovoti dėl kamuolių puolime

Nors Gruzijos rinktinė yra viena prasčiausiai dėl kamuolių kovojančių komandų čempionate, užkibti ant kabliuko, siekiant visiškai kontroliuoti lentą net ir puolime, nereikėtų. Problema ta, kad jeigu Gruzijos rinktinės varžovas yra linkęs sutelkti savo žaidėjus į kovą dėl kamuolio puolime po netaiklaus metimo, jis palieka didžiulę erdvę savo aikštelės pusėje ir negali spėti grįžti į gynybą.

Kamuolį gynyboje atkovoję Gruzijos rinktinės aukštaūgiai skubiai jį perduoda perimetro žaidėjams, kurie sugeba skaudžiai bausti už per lėtą savo varžovų grįžimą į gynybą.

Gruzinus nugalėjusios Graikijos ir Slovėnijos rinktinės tai suprato. Jos atitinkamai puolime atkovojo 5 ir 3 kamuolius, tačiau neleido gruzinams pasinaudoti pagrindiniu savo ginklu – greitais išpuoliais, taip kontroliuodamos situaciją aikštelėje. Privertusios Gruzijos rinktinę žaisti pozicinį krepšinį jos neleido gruzinams pasiekti 70 pelnytų taškų ribos.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną