Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliarusis sezonas pasiekė kulminaciją. Šeštadienį bus sužaisti paskutiniai keturi susitikimai, po kurių paaiškės galutinės komandų užimtos vietos ir ketvirtfinalio poros.
Viskas susidėliojo taip, kad Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ pirmą kartą po šešiolikos metų pertraukos gali suremti ginklus jau pusfinalyje. Tam turi įvykti du dalykai: „Žalgiris“ pralaimėti šeštadienį vilniečiams bei abi komandos turi įveikti ketvirtfinalio barjerą.
LKL grandų akistata pusfinalyje nebūtų pirmoji, kadangi 1997–1998 metų sezone „Žalgiris“ 113:81 ir 111:84 nušlavė Vilniaus „Statybą-Lietuvos rytą“ ir žengė į finalą. Beje, tai buvo pirmas ir paskutinis sezonas, kai klubas vadinosi būtent taip, kadangi jau nuo 1998 metų rudens liko tik „Lietuvos rytas“.
Portalas Krepsinis.net nusprendė pasvarstyti, kodėl būtų blogai, jeigu LKL grandai suremtų ginklus jau LKL pusfinalyje.
Pinigai. Pirmiausia tai būtų finansinė žala abiems klubams, ypatingai „Lietuvos rytui“. Sostinės „Siemens“ arena pastaraisiais metais užpildoma tik vykstant LKL grandų akistatoms. Sunku būtų įsivaizduoti, kad „Lietuvos ryto“ ir Prienų „TonyBet“ arba Klaipėdos „Neptūno“ mačą stebi bent jau 6–7 tūkstančiai sirgalių, jau nekalbant apie pilną areną.
Kaune situacija yra kiek kitokia – ten sirgaliai noriai renkasi ir į mažiau įdomius susitikimus, bet šį sezoną sirgalių skaičius sumažėjo. Akivaizdu, kad finalas be „Lietuvos ryto“ „Žalgiriui“ taip pat būtų nuostolingas. Galbūt finalo akistatas stebės daugiau nei 3,5 tūkstančio, kiek kad buvo labai svarbiose rungtynėse prieš „Neptūną“, tačiau tai bus kur kas mažesni skaičiai, nei rungtyniaujant su „Lietuvos rytu“.
Pusfinalio serijoje lankomumas ir susidomėjimas būtų didelis, tačiau tai tikrai neprilygtų tam, kadangi serija truktų vos iki 2 pergalių, kai finale kovojama iki 4 laimėjimų. Finansinė žala abiems klubams – didelė.
Vietą Eurolygoje gali iškovoti klubas, kuris ten nebūtų pajėgus žaisti. Jeigu „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ santykius išsiaiškina pusfinalyje, tai reiškia, kad į finalą patenka „Neptūnas“, „TonyBet“ arba „Šiauliai“. Nereikėtų atmesti varianto, kad bent vienas iš šių klubų gali tapti ir LKL čempionu. Pagal Eurolygos reitingą, jeigu Lietuvos čempionu tampa ne „Žalgiris“, kadangi jis turi A licenciją, ta komanda gauna kelialapį į kito sezono Eurolygos turnyrą. Akivaizdu, kad nei „Neptūnas“, nei „TonyBet“, nei „Šiauliai“ neturi išteklių tam, kad dalyvautų Eurolygoje. Taip, galbūt atsirastų rėmėjai, kurie skirtų daugiau pinigų, tačiau reikėtų labai daug lėšų. Jeigu su 12 milijonų litų biudžetu „Lietuvos rytas“ sugebėjo iškovoti vos vieną pergalę, tai ką daryti klubams, turintiems triskart mažiau lėšų? Prienai net ir neturi tinkamos arenos tam. Jeigu čempione tapusi komanda atsisakys vietos Eurolygoje, ją gaus kitos šalies klubas, o, pavyzdžiui, vicečempionu tapusiam „Lietuvos rytui“ veikiausiai vėl reikėtų varžytis Eurolygos atrankos turnyre.
Finalo serijos laukimas, intriga ir atmosfera. Turbūt mažiau krepšiniu besidomintiems šalies gyventojams būtų sunku paaiškinti, kodėl finale žaidžia ne „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Mažai kas pamena, kad tokia akistata yra įvykusi 1998 metais. Reikia pripažinti, kad būtent LKL finalo serijos metu, kaip ir žaidžiant Lietuvos rinktinei, susidomėjimas krepšiniu šokteli akivaizdžiai ir krepšinį per televiziją pažiūri ar internete apie rungtynes paskaito net tie, kurie sezono metu viską sekė „viena akim“. Akivaizdu, kad tokiems sirgaliams finalas ne tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ bus tikrai neįdomus, arba mažiau įdomus ir susidomėjimo bumas būtų kur kas mažesnis. Kiekvienas „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalius neįsivaizduoja finalo be tradicinės priešpriešos. Būtent LKL grandų susirėmimas LKL finale yra tarsi sezono desertas. Sunku patikėti, kad „Žalgirio“ ir „Neptūno“ ar „Lietuvos ryto“ ir „TonyBet“ finalo seriją galima būtų taip pavadinti, kad ir kaip ji susiklostytų.
Ar „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ taps potencialiais varžovais pusfinalyje, paaiškės jau šeštadienį vakare.
Norėdami komentuoti prisijunkite.