Tragiškas „Žalgirio“ sezonas: kas laukia vasarą? (498)

Kauno „Žalgirio“ komandos vadovai, treneriai, žaidėjai ir gerbėjai gali konstatuoti, kad 2023–2024 metų sezonas klubui buvo tragiškas.

Keturiolikta vieta Eurolygoje, pralaimėtas Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalas 1:3 Vilniaus „Rytui“ ir tik vienas geras dalykas yra laimėta Karaliaus Mindaugo taurė (KMT), kuri mažai gali paguosti.

„Žalgirio“ toks pasirodymas yra tendencija to, kas vyko viso sezono metu. Tai kažkiek gali priminti ir prieš dvejus metus buvusius įvykius, kad kai „Žalgiris“ sezono metu ima daryti pakeitimus, ima spręsti problemas, viskas nuvažiuoja visiškai į kitą pusę nei norėtų klubas. Užtenka prisiminti trenerių karuselę su Martinu Schilleriu, Jure Zdovcu ir Kaziu Maksvyčiu, o papildymai buvo tokie kaip Tai‘us Websteris ir Zoranas Dragičius. Tada LKL buvo laimėta tik bronza.

Šiame sezone „Žalgirio“ veiksmuose trūko ryžto, trūko apsisprendimo. Sezono išvakarėse Pirėjo „Olympiacos“ išperka Igną Brazdeikį. 500 tūkstančių eurų kompensacija už žaidėją ir dar 800 tūkstančių jo atlyginimo – solidus kapšas įsigyti žaidėją, bet „Žalgiris“, panašu, nebuvo pasiruošęs planui B.

Prie viso šito ir lapkričio pabaigoje buvo paleistas į tą pačią „Olympiacos“ Nazas Mitrou-Longas. Du žaidėjai išėjo, o vietoje jų – nieko. Reikia tik priminti, kad N.Mitrou-Longas buvo tas žaidėjas, kuris pirmas papildė „Žalgirį“ tarpsezonio metu, su juo buvo sutarta dar gegužės mėnesį. Gynėjas buvo matomas kaip įžaidėjas, bet nepavyko jo projektas nei kaip nuo suolo kylančio atakų organizatoriaus, nei kaip atakuojančio gynėjo.

Ilgas laukimas, tikėjimas savo žaidėjais ir trys pergalės per pirmus keturis Eurolygos turus užtušavo visas problemas. Tomas Dimša rodė puikų žaidimą, o tai paskatino Kazį Maksvytį ir „Žalgirį“ laukti to stebuklingo varianto rinkoje. Jeigu viskas iš pradžių sekėsi neblogai, tai vėliau prasidėjo žaidėjų traumos ir tiesiog rotacijoje nebeliko krepšininkų – taip gruodžio pradžioje buvo įsigytas Edmondas Sumneris. Žaidėjas, kurio kandidatūra iš pradžių buvo atmesta, bet pradėjus svilti padams, galiausiai, atsidūrė Kaune. Visi puikiai matėte, koks E.Sumneris buvo viso sezono metu, kai geras rungtynes keitė tragiškos, o ir tų gerų mačų Eurolygoje galima suskaičiuoti vos 5 iš 23 ir dar pridėti kelis pasirodymus LKL. Tai buvo žaidėjas, kurio alga siekė 55–60 tūkst. eurų per mėnesį.

Prie visos šitos netvarkos „Žalgiris“ dar buvo pasirašęs sutartį su Austinu Hollinsu. Patyręs veteranas ir patikrintas Eurolygos, bet nukamuotas traumų ir ilgai nežaidęs. Sunku pasakyti, ko tikėjosi kauniečiai iš šio žaidėjo, bet loterijoje laimingo bilieto ištraukti nepavyko. Net Atėnų AEK gretose A.Hollinsas per 16 minučių įmesdavo vos po 4 taškus ir rinkdavo po 3 naudingumo balus. Akivaizdu, kad A.Hollinsas nebėra nei Eurolygos, nei aukščiausio lygio žaidėjas.

Didžiausia komedija buvo dėl vyr. trenerio pakeitimo – priimtas sprendimas pakeisti K.Maksvytį į Andrea Trinchieri, tada ėjimas atšauktas, apkaltinti žurnalistai, bet po kiek daugiau nei dviejų savaičių vis tiek italas buvo paskirtas strategu.

Likę du ėjimai rinkoje – Karolis Lukošiūnas ir Demetre‘as Riversas. Snaiperio sugrįžimas į komandą nebuvo suprantamas ir nebūtų nieko pakeitęs ar davęs, jeigu K.Lukošiūnas ir nebūtų sustabdytas nugaros problemų. D.Riversas paimtas kaip saugiklis, nes traumuoti buvo T.Dimša ir Arnas Butkevičius. Paimtas tam, kad žaistų prieš LKL vidutiniokes, bet visiškai nebuvo naudojamas finale – pirmus du mačus rungtyniavo, o kitus du – nepakilo net nuo suolo. Nuo 24,5 min. jo laikas antrajame susitikime krito iki 6,5 min. Suprantama, kad sezono finiše nėra lengva rasti žaidėją, kuris kažką keistų aikštelėje, bet galbūt rinkoje buvo variantų geresnių nei „BeoBasket“ klientas iš Italijos lygos vidutiniokų? Treneris rinkosi sau pastiprinimą ir pasirinko taip, kad jo finale net nesugebėjo panaudoti.

„Žalgiris“ sezono metu įsigijo papildymus, bet nė vienas iš jų nepateisino vilčių – E.Sumnerio blykstelėjimai nėra tai, ko buvo tikėtasi iš šio žaidėjo pagal kainos ir kokybės santykį. Jeigu E.Sumneris būtų ištraukęs LKL finalo seriją kaip pernai padarė Isaiah Tayloras, galbūt dar galima būtų bent jau iš dalies atleisti už blankų pasirodymą visame sezone.

Manekas

A.Trinchieri dar nutarė pratęsti sutartį su Brady Maneku, kuris tapo trenerio numylėtiniu, nustūmęs į pavėsį Rolandą Šmitą. Latvis K.Maksvyčio schemose buvo vienas svarbiausių žaidėjų, bet A.Trinchieri nematė, kaip galėtų gerai išnaudoti R.Šmitą. Taip automatiškai krenta R.Šmito motyvacija, noras kovoti už trenerį, klubą ir jis susitaria su Stambulo „Anadolu Efes“ dar gerokai prieš lemiamas LKL kovas. Ką turime iš šio sprendimo? B.Manekas finale praleidžia vieną mačą trenerio sprendimu, o per kitus tris žaidžia po 9 minutes, įmeta 1,6 taško bei renka minus 1,3 naudingumo balo. Iki tol mažiau reikalingas R.Šmitas tampa svarbiu žaidėju, bet prikelti tokį žaidėją tik finalo serijai jau neįmanoma.

B.Maneko kontrakto pratęsimas gali būti viena didžiausių rakščių „Žalgiriui“ šiame tarpsezonyje. Ar tikrai jis tas žaidėjas, kuris nesibaigus sezonui jau būtų sumedžiotas kitų Eurolygos klubų? Galbūt vertėjo palaukti bent jau LKL atkrintamųjų pradžios? Atkrintamosiose jis rinko po 5 taškus ir 4,8 naudingumo balo, o tritaškius pataikė tik 7 iš 24 (29 proc.). Problema yra ne tik finalo serija, bet visas sezono finišas. Gynyboje atakuojamas nuolat, o puolime nerandantis sau vietos B.Manekas tapo visiškai nenaudojamu ir dažnai net žalingu žaidėju aikštelėje.

Kas kaltas dėl tokio sezono? Nėra vieno kalto. Čia galima rasti problemų ir K.Maksvyčio, Pauliaus Jankūno ar to paties A.Trinchieri vaidmenyje. Vieni vykdė komplektaciją prieš sezoną, kiti nepriėmė sprendimų sezono metu, treti priėmė blogus sprendimus sezono metu, o galiausiai buvo problemų ir treniruojant komandą finalo serijoje su rotacijomis per pirmus du mačus, kurie nulėmė, jog kauniečiai atsiliko 0:2 ir turėjo sukurti tikrą stebuklą, kad išneštų sveiką kailį.

Apskritai A.Trinchieri retorika nepaliko gero įspūdžio, ko ir galima buvo tikėtis iš jo elgesio Vokietijoje ar toje pačioje Serbijoje, kai jis dirbo Belgrado „Partizan“. Italas nelaimėjo titulų su Miuncheno „Bayern“ prieš Berlyno ALBA, nors turėjo ir biudžetą didesnį, ir buvo favoritas. Pasiteisinimai visada traukiami iš kišenės, kai kažkas nesiseka, visada bandoma mokytis kitus – po triumfo KMT padalintos pamokos organizatoriams, po pralaimėjimų – sąmokslo teorijos ir kaltinimai teisėjams. Taip, A.Trinchieri nekomplektavo tos komandos, bet jis prie vairo stojo ne balandžio mėnesį, o nuo sausio pradžios. Jis turėjo penkis mėnesius šiai serijai. Galiausiai, garbė A.Trinchieri, jis pripažino, kad „Žalgiris“ buvo pajėgus laimėti finalą ir be Keenano Evanso.

Daug diskusijų kelia klausimas, ar geras modelis turėti komandą, kuri priklausoma nuo vieno žaidėjo. Mažos komandos ir vienas išreikštas topinis žaidėjas perimetre nėra blogas modelis. Tik šalia reikėtų daugiau talento puolime, o „Žalgiris“ jo finale akivaizdžiai neturėjo. Daug atakų būdavo statiškos, daug bandymų laužti „vienas prieš vieną“. Kiek daug keitė, kai E.Sumneris sugebėjo grįžti į seriją trečiajame mače ar tildė „Twinsbet“ areną paskutiniajame susitikime. Lukas Lekavičius savo metimais dar laikė galvą virš vandens trečiadienį sostinėje ir jo tritaškis galėjo padaryti taip, kad šito teksto net nebūtų eteryje, bet viskas pasibaigė tendencingai – „Rytas“ šioje serijoje buvo vertesnis laimėti titulą.

Jeigu minime priekaištus, tai reikia paminėti ir gerąją pusę – atvykus A.Trinchieri „Žalgiris“ antrajame Eurolygoje rate sužaidė 9/8 ir išlaikė viltį sirgaliams, kad galima pasiekti įkrintamąsias. Vis dėlto ištaisyti to, kas buvo sugriuvę per pirmą sezono pusę, nebebuvo įmanoma.

Trinchieri

Kas laukia vasarą? Ėjimai praktiškai sudėlioti ir didelių pasikeitimų čia tikėtis turbūt neverta. Jeigu A.Trinchieri kontraktas įsigaliojo, nėra šansų, kad pats italas atsisakys solidžios algos, o „Žalgiris“ irgi nenorės atiduoti dykai 900 tūkst. eurų ir dar mokėti naujam strategui. Tikrai atsisveikinti reikia su D.Riversu, K.Lukošiūnu ir E.Sumneriu. Dar buvo diskusijos dėl Kevarriuso Hayeso „pliuso“, bet finalo serija ir jo žioplos klaidos gynyboje dar kartą įrodė, kad šio amerikiečio nebereikia komandoje. Centras apgavo K.Maksvytį, kad gali būti geras gynyboje ir jam buvo suteiktas naujas kontraktas. „Žalgiriui“ ir K.Maksvyčiui deja, bet jis toks nebebuvo šiame sezone. K.Maksvyčio mėgstama visko susikeitimo gynyba nebebuvo tokia efektyvi kaip praėjusiame sezone ir didelė dalis kaltės būtent K.Hayeso atveju.

K.Evanso situacijoje yra atviras klausimas – graikai skelbia, kad „Olympiacos“ laikysis susitarimo ir lauks pasveikusio amerikiečio, bet kol kas jokių oficialių pranešimų nėra. Galbūt „Žalgiris“ bandys išsaugoti komandą ir lauks jo iki kito sezono, bet ar tai yra klubo kišenei ir vizijai pagal tuos žaidėjus, kurie jau kviečiami į Kauną? Tik laikas atsakys į šiuos klausimus.

Danieliaus Lavrinovičiaus projektas buvo įdomus, bet ar jis pateisino, negalima sakyti vienareikšmiškai. Reguliariajame sezone jis nuėmė krūvio nuo pagrindinių žaidėjų, davė naudos, buvo neblogų epizodų ir Eurolygoje, bet iš esmės klubas turi atsakyti į klausimą, ar tai bus Eurolygos žaidėjas. Taip pat abejonės, ar pats žaidėjas nori dar vienerius metus praleisti ant suolo, sužaidęs 48 mačus ir turėjęs 9 minučių vidurkį. Tai nėra 21-erių metų jaunuolis – aukštaūgiui 25-eri ir kito sezono viduryje bus 26-eri.

Jeigu pranešimai apie Mattą Mitchellą, Sylvainą Francisco ir Deividą Sirvydį yra teisingi, o Rayjonas Tuckeris pasirinks „Žalgirį“, o ne Bolonijos „Virtus“, dėlionėje lieka tik nežinomasis priekinėje linijoje, centro pozicijoje. Galbūt bus dar vienas aukštaūgis vietoje D.Lavrinovičiaus, kuris galėtų daugiau naudos duoti Eurolygoje.

Pagal tai, kaip A.Trinchieri naudojo žaidėjus sezono pabaigoje, E.Ulanovas turės daugiau minučių sunkaus krašto puolėjo pozicijoje, šalia jo yra B.Manekas, o lengvuoju kraštu rungtyniaus M.Mitchellas, kuris yra geras gynyboje, stiprus fiziškai ir gerai valdantis kamuolį žaidėjas.

Gynėjų grandyje vietos gali nelikti T.Dimšai, kuris turi garantuotą kontraktą, bet jeigu atvyks minėti žaidėjai, vietos tiesiog tokiam skaičiui gynėjų nebelieka. Juolab, kad treniruojant italui, T.Dimšos statistika gerokai smigo žemyn. Galbūt tam įtakos turėjo ir peties trauma, su kuria jis rungtyniavo didžiąją sezono dalį.

Jeigu po fiasko 2021–2022 m. sezone „Žalgiris“ turėjo atrištas rankas ir sudėtyje galėjo atlikti kardinalias permainas, kai 2022–2023 m. kovoms liko tik E.Ulanovas, K.Lukošiūnas, Tyleris Cavanaugh ir L.Lekavičius, tai dabar nieko panašaus horizonte nesimato. Iš 14 vietos Eurolygoje kilti ir susigrąžinti LKL titulą reikės su labai panašiu bagažu, bet jeigu korekcijos ir pasirinkimai, kurie reikia pripažinti yra rizikingi, pasiteisins, „Žalgiris“ gali būti geresnis. Faktas toks, kad antrus metus iš eilės nelaimėti LKL „Žalgiris“ nebeturi teisės – du smūgiai per dvejus metus privers klubo savininkus ir kartu vadovus dar labiau susimąstyti apie savo sprendimus.

Tai, kaip A.Trinchieri buvo vertinamas po pergalių Eurolygoje ir liaupsinamas prikėlęs komandą, prabėgo vos 5 mėnesiai – mažiau nei pusmetis nuo „Italo disco“ iki „Italo fiasko“.

„Ilgoji pertrauka“: geriausių Lietuvos krepšininkų TOP20 – Buzelio potencialas ir galimybės, pelenės istorijos, veteranų likimai, Ulanovo pajėgumas ir kaip kai kurie žaidėjai atrodytų kitose komandose