„Teisėjo švilpukas: svarbus teisingas sprendimas rungtynėse tarp „Juventus“ ir „Lietkabelio“

Šią savaitę rubrikoje „Teisėjo švilpukas“ analizuojami trys epizodai iš praėjusios „Betsafe–LKL“ savaitės.

Visus epizodus atrenka ir juos aiškina LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis ir Krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.

1 momentas: abipusė pražanga ar ne? („Pieno žvaigždės“ – „Šiauliai“)

Iš pradžių teisėjas fiksuoja abipusę pražangą susidūrusiems ir nugriuvusiems ant grindų žaidėjams Nr. 11 (Y. Franke) ir Nr. 9 (I. Vaitkui).

Tačiau pamatęs, kad viena iš komandų („Pieno žvaigždės“) jau turi 4 pražangas šiame kėlinyje, kita („Šiauliai“) – tik tris, pakeičia sprendimą.

Pagal nuo šio sezono įsigaliojusį FIBA taisyklių pakeitimą, tai jau nebėra abipusė pražanga, nes už vieną iš šių pražangų turi būti skiriami 2 baudos metimai, o už kitą – tik kamuolio valdymas.

Tai – speciali situacija ir teisėjai turi nustatyti, kuri pražanga padaryta anksčiau. Beje, tam jie gali naudoti SPS.

Teisėjai nusprendė, kad kiek anksčiau prasižengė „Šiaulių“ komandos žaidėjas (ketvirta komandinė pražanga), vėliau – „Pieno žvaigždžių“ žaidėjas (penkta komandinė pražanga), tad buvo paskirti 2 baudos metimai į „Pieno žvaigždžių“ komandos krepšį.

„Pieno žvaigždėms“ kamuolio valdymas, kaip nuobauda už pražangą, anuliuotas. Teisingas teisėjų sprendimas.

2 momentas: kam pražanga? („Juventus“ – „Lietkabelis“)

Ruošdamiesi kovai dėl atšokusio kamuolio, susiremia du žaidėjai: „Lietkabelio“ Nr. 11 (Ž. Dimecas) ir „Juventus“ Nr. 10 (K. Guščikas). Pastarasis nuo pat pradžios surakina varžovo rankas.

Tokį žaidėjų susikabinimą galima būtų ignoruoti, jei kamuolys būtų atšokęs į kitą pusę ir ši pora neturėtų galimybių jį gaudyti. Tačiau šiuo atveju kamuolys atšoko šių žaidėjų link.

Ž. Dimecas bandė išsiveržti, ištraukti „surakintas“ rankas ir siekė kamuolio, o K. Guščikas ir toliau tik stengėsi sulaikyti varžovo rankas.

Pražanga K. Guščikui – teisingas arbitrų sprendimas.

3 momentas: pražanga ar vaidyba? („Nevėžis“ – „Žalgiris“)

Žaidėjas Nr. 92 (E. Ulanovas) laiku užsiima legalią gynybinę padėtį: veidu į varžovą, kojos ant grindų ir normaliame plotyje. Puolėjui su kamuoliu priartėjus prie gynėjo, šis kiek pasisuka savo cilindre, tačiau kontaktas su puolėjo dešine šlaunimi – menkas.

Puolėjas sustoja ir perduoda kamuolį partneriui, o gynėjas griūna, imituodamas varžovo įsirėžimą. Bet įraše gerai matosi, kad puolėjas jau buvo pradėjęs keisti judėjimo kryptį į kairę pusę, o gynėjas teatrališkai ir neadekvačiai kontakto lygiui griūna aukštielninkas.

Teisėjai teisūs, neskyrę pražangos puolėjui, o gynėjo veiksmus įvertinę, kaip vaidybą.