Sugrįžimo laukęs Ž.Urbonas: daug žmonių atėjo. Gal ir prisidėjau šiek tiek (9) VIDEO interviu

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) dar vieną sentimentalų vakarą išgyveno „Šiaulių“ vairą sezono viduryje perėmęs Žydrūnas Urbonas.

Strategas pirmą kartą lankėsi Utenoje kaip svečios komandos treneris. Didelę dalį gyvenimo Utenai atidavęs specialistas buvo arti to, kad kažką pasiimtų ir pats – į pergalę taikęsi jo auklėtiniai po atkaklios kovos krito 93:96.

Po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje Ž.Urbonas apžvelgė savo sugrįžimą, rungtynių eigą bei patirties stokojančių savo žaidėjų klaidas.

„Geros rungtynės. Sakyčiau, kad kontroliavome rungtynes, negaliu pykti. Vyrams jokių priekaištų, kur reikėjo mušti, ten mušėme, jokių problemų puolime. Gynyboje jie tik su 14 rezultatyvių perdavimų sumetė taškus. Reikia pripažinti, kad Starkso individualus meistriškumas daug lėmė, pametė vyrai galveles prieš jį ginantis. Taip gavosi. Aišku, turėjome 50 sekundžių ir pirmaudami tašku atsikovojome kamuolį, Tomašas duoda kamuolį L.J., kuris stovi kampe. Ne laimėtos, bet beveik laimėtos rungtynės, Scoochie Smithas perėmė kamuolį, tiesiog jam į rankas padavė. Įmetė taškus ir tada jau kita situacija pas mus gaunasi.

Tai buvo skaudžiausia, bet čia yra jaunystės klaidos. Tomašo ir L.J., po 23 metus, tai yra jaunystės klaidos. Kas jaunystėje neklysta? Ir aš esu suklydęs, ir jie klaidų padarė. Aišku, labai skausmingos, bet tai ir parodo, kad L.J. tokie momentai truputėlį „užlagina“ ta jauna galvytė, nors žino, kad reikia bėgti ir kamuolį iš rankų pasiimti. Jam šiek tiek dar trūksta tokių dalykų iki aukščiausio lygio. Per skaudžios pamokos, bet tai, kaip pasiruošėme, eiga rungtynių, kaip žaidėme, kontroliavome... Gaila, kad paleidome tą taškelį, nes tai buvo paskutinės mūsų teorinės galimybės Jonavą pasigauti“, – teigė strategas.

– Paskutinėje atakoje toks ir buvo planas, patikėti metimą L.J.Thorpe’ui?

– Taip, jis aukštai šoka, jį uždengti yra praktiškai neįmanoma. Jam gal ir reikėjo imti prasiveržimą, nes jaučiau, kad būtų buvusi pražanga. Sakiau „kilk, nes tikrai į tave eis“. Bet jis metė laisvas ir yra geras pataikant iš tokios pozicijos. Na nepataikė. Bent jau pratęsimo buvome verti, bet krepšinis tuo ir įdomus.

– Vyko kontaktinis krepšinis su daug pražangų. Toks ir buvo susitarimas?

– Taip, bet tų kontaktų, man atrodo, per daug buvo švilpta. Teisėjai gerai švilpė, čia ne apie tai, bet tas paimtas lygmuo kontakto... Buvo per pigių variantų, kur norėjosi duoti išsiaiškinti žaidėjams. Labiau reikia žiūrėti į metimo fazę, o tie kontaktai buvo per daug sureikšminti. Teisėjams jokių priekaištų, teisėjavo. Bendrai paėmus, ta komanda namuose gavo 43 taškais nuo „Juvės“. Aš pirmą kartą prieš „Juvę“ žaidžiau ir dar išvykoje. Šiek tiek pasikeitė. Manau, kad susitvarkėme kaip komanda. Galima buvo laimėti.

– Kaip pačiam jausmas sugrįžti į Uteną, kurioje praleista tiek metų?

– Kažkaip net per ramiai jaučiausi. Taip laukiau. Čia visi klausė, kaip jaučiuosi, sakiau, kad važiuoju namo, ten, kur visus pažįstu. Visus žinai, visiems gali spausti ranką, aš čia augęs. Gera buvo matyti, daug tų senų senų veidų, kurie palaiko krepšinį, eina, domisi ir neapleidžia. Labai gerai. Daug žmonių atėjo, kaip į „Rytą“ kokį. Gal ir prisidėjau šiek tiek prie to ažiotažo.

„Ilgoji pertrauka“: grįžimas 10 metų atgal – brangiausi žaidėjai, treneriai, Natiažkos istorijos, Cherry naktinis gyvenimas, pastarieji rinktinės medaliai ir Eurolygos žvaigždės