Su „Spurs“ sistemos idėjomis į „Žalgirį“ ateinantis M.Schilleris: kaip atrodys austro vadovaujamos komandos žaidimas? (49)

Kauno „Žalgirio“ komanda antradienį paskelbė, kad pasirašė dvejų metų sutartį su Martinu Schilleriu, kuris perima vyriausiojo trenerio regalijas.

Kai pirmą kartą buvo paskelbta ši pavardė, daugelis keliavo į guglą ir ieškojo, kas yra šitas vyrukas. Pirmas paieškoje rezultatas byloja apie 1933 metais Lenkijos ir Vokietijos pasienyje gimusį Martiną Schillerį, kuris buvo žydų kilmės ir išgyveno holokaustą. Toliau sekė tas Martinas Schilleris, apie kurį jums ir papasakos portalas Krepsinis.net.

Be Šarūno Jasikevičiaus likęs „Žalgiris“ nusprendė važiuoti visiškai kita kryptimi – kadangi nepavyko susitarti nei su Dariumi Maskoliūnu, nei su Kaziu Maksvyčiu, buvo pasukta į užsieniečio paieškas, bet nebuvo renkamasi iš tokių akivaizdžių variantų kaip Velimiras Perasovičius ar Joanas Plaza, kurie turi Eurolygos patirties. Akivaizdu, kad tai yra rizikingas ėjimas, ką pripažino ir direktorius Paulius Motiejūnas.

„Rizika yra, bet galvojame, kad tai yra privalumas, jog treneris nėra žinomas Europoje ir jo niekas nėra išstudijavę. Matėme jo didelį norą ateiti ir pasinaudoti šansu. Kalbėjome apie krepšinį tiek JAV, tiek Europoje. Sutarėme, kad nėra ne vieno blogo ar gero stiliaus – reikia rasti tinkamiausią variantą, kad būtų pasiektos pergalės. Tikimės, kad augs treneris ir mes kartu augsime su juo. Pasirašėme garantuotą dvejų metų sutartį. Reikės kantrybės, reikės dirbti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo klubo vadovas.

Kitaip nei rizikingu sprendimu pavadinti negalima, kadangi tai bus vos dvejais metais už Paulių Jankūną vyresnis strategas – austrui kovo 8-ąją sukako 38-eri. Ir M.Schillerio CV nėra toli gražu nėra įspūdingas: 9 metus dirbo Vokietijoje, kur Liudvisburgo „MHP Riesen“ ir Kvakenbriuko „Artland Dragons“ klubuose buvo asistentas, sezoną – Austrijos „WBC Wels“ ekipoje, o 2004–2007 m. treniravo Diuseldorfo ir Bergedorfo klubus, kurie varžėsi antroje Vokietijos lygoje.

Austro ir britės šeimoje gimęs ir puikiai angliškai kalbantis M.Schilleris 2017 metais sulaukė šanso parodyti save Solt Leik Sičio „Stars“ komandoje, kuri yra Jutos „Jazz“ dublerių ekipa. Tik 2016 m. įkurta ekipa pirmajame sezone pasiekė 14 pergalių iš 50 galimų. Tuomet Deaną Cooperį pakeisti ir buvo pakviestas M.Schilleris, kuris ėmė vis gerinti rezultatus: pirmajame sezone „Stars“ iškovojo 16 pergalių, antrajame – 27, o trečiajame – 30 iš 42 galimų (2 vieta bendroje įskaitoje), kadangi sezonas buvo nutrauktas dėl koronaviruso. Ne veltui austras sulaukė pripažinimo ir buvo išrinktas geriausiu G lygos strategu.

Pažvelgus tik į statistiką, iškart į akis krenta vienas aspektas – „Stars“ demonstravo geriausią gynybą – 106,1 taško, o gynybos efektyvumas buvo 4-as geriausias (105 tšk.). Tiesa, puolime ekipai stigo talento ir ji pagal pelnomus taškus buvo vos 19-a–20-a, o puolimo reitingas buvo 10-as. Panašūs skaičiai yra Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) žaidžiančios „Jazz“, kuri pagal renkamus taškus yra tik 17-a, o puolimo reitingas yra 8-as. Tiesa, gynyboje pagrindinei komandai sekasi kiek prasčiau ir ji yra 10-a. Kodėl kalbame apie „Jazz“ ir „Stars“ skaičius? O todėl, kad abi komandos žaidžia pagal Quino Snyderio įdiegtą filosofiją. Šis 53-erių amerikietis nuo 2014 m. treniruoja „Jazz“, o 2007–2010 m. stovėjo prie Ostino „Toros“ vairo. Ši komanda yra San Antonijaus „Spurs“ dublerių ekipa. Q.Snyderis perėmė daug garsiosios Greggo Popovičiaus sistemos principų ir juos taiko savo dabartiniame klube. Beje, sutapimas, kad Q.Snyderis 2009 m. taip pat tapo G lygos geriausiu sezono treneriu.

Geriausiai apie M.Schillerio filosofiją ir taikomus darbo metodus papasakoti, žinoma, gali pats austras, ką jis padarė prieš kelis mėnesius vykusiame nuotoliniame seminare, skirtame treneriams iš Turkijos. Beje, jo pasakojimų įdėmiai klausėsi ir Stambulo „Fenerbahče“ šarmingasis skautas Erdemas Canas.

M.Schilleris konkrečiai ir įdomiai papasakojo apie esminius aspektus, kaip jis dirbo G lygoje ir kuo tai skiriasi nuo metodų, kurie yra įprasti europietiškame krepšinyje.

„Aikštelė yra platesnė ir šiek tiek ilgesnė. Gynyboje tu negali tiek daug eiti į pagalbas, kaip tai yra Europoje. Daug kas žiūrėdamas amerikietišką krepšinį klausia, kur yra pagalba, kodėl niekas neateina padėti komandos draugams, bet būtent didesnės erdvės ir yra paaiškinimas, kodėl to būna daugiau mažiau nei Europoje.

Taisyklių interpretacija yra puolančios komandos pusėje. Čia negalima prilaikyti oponento, kas yra Europoje. Tikrai europietiškas krepšinis yra daug fiziškesnis. Tuo tarpu NBA ir G lygos krepšinis yra daug atletiškesnis.

Didžiausias skirtumas yra tas, kad G lygos ir NBA komandos dar prieš mačą turi aiškų planą, kada ir kuris žaidėjas bus pakeistas. Tai man buvo labai naujas dalykas, nes Europoje tokio reiškinio nėra. Viskas daroma tam, kad padalintų minutes visiems žaidėjams. Iš pagrindinės komandos atėję krepšininkai turi gauti tam tikras minutes, kas yra normalu, nes esame dublerių ekipa. Jeigu yra pasakyta, kad turi rungtyniauti 32 minutes, tiek ant parketo ir turi praleisti. Nesvarbu, ar tą vakarą jam sekasi, ar nesiseka.

Treniruotėse – didelis skirtumas. Europoje mes patys nusprendžiame, kiek ilgai truks pasiruošimas sezonui, o čia viskas yra reglamentuota ir visi turi vienodai laiko. G lygoje buvo 10 dienų pasiruošimas ir vienas draugiškas susitikimas. Esi labai priklausomas nuo to, kokios formos į stovyklą atvyksta žaidėjai. Europoje silpnesnės komandos anksčiau pradeda ruoštis tam, kad pradžioje būtų geros formos ir laimėtų kelis netikėtus mačus. Praėjusiame sezone mes treniravomės daug: žaidėme 51 rungtynes ir turėjome 53 treniruotes. Kadangi daug susitikimų, negali rengti pratybų po 2,5 valandos, kadangi tiesiog nuvarysi nuo kojų savo žaidėjus. Reikia labai aiškiai susidėlioti, ką nori padaryti per trumpą laiką.

G lygos komandoje turėjau trenerių štabą, kuris savo dydžiu prilygsta Eurolygos klubui štabo – 3–4 asistentai, fizinio rengimo treneris, medikas, krepšinio operacijų direktorius, dar keli praktikantai. Manau, kad didelis štabas reikalingas tam, kad galima būtų gerinti žaidėjų individualius sugebėjimus. Vienintelis dalykas, kurio neturi JAV – laikas. Kai jo nėra, tu samdai žmones, kurie daro tam tikrus dalykus. Čia niekada gynybos treniruotėje nematysime vien iš žaidėjų sudarytų penketukų – visada būna vienas treneris tam, kad kontroliuotų intensyvumą ir geriau matytų visas klaidas.

Europoje sakoma, kad čia žaidėjai tobulėja geriau nei JAV. Manau, kad Europoje geriau tobulėja jauni krepšininkai nei JAV. Žvelgiant iš taktikos ir technikos pusės, geriau dirbama už Atlanto. Amerikoje kur kas geriau tobulinami žaidėjų individualūs sugebėjimai. Profesionaliame krepšinyje Senajame žemyne mažai dėmesio į tai kreipiama, kai JAV tam dedamas didelis akcentas.

Sudėties skirtumai: mano ekipoje buvo keli žaidėjai iš „Jazz“ pagrindinės ekipos, tuomet keli krepšininkai su dvipusiais kontraktais. Manau, kad jie ypatingai neigiamai veikia Europos krepšinio rinką. Paprastai sakant, tavo sudėtyje yra atletai, kurių uždarbis yra nuo 45 tūkst. iki 1,5 mln. JAV dolerių. Tai yra skirtumas ne tik tarp algos, bet ir tarp jų meistriškumo. Dažnai tu net nežinai, ar žaidėjai su dvipusiais kontraktais ar iš „Jazz“ atsiųsti krepšininkai galės rungtyniauti – tai sužinai tik rungtynių dienos metimų treniruotės metu. Todėl tą lygą labai sunku suprasti, nes vieną dieną esi geriausia ekipa, kai turi visus žaidėjus, o jau kitame mače nėra tavo pagrindinių krepšininkų ir tu pralaimi.

Derinių yra gerokai mažiau nei Europoje ir jie yra trumpesni. Pagrindinis akcentas yra kuo greičiau susikurti pranašumo situaciją ir taip nubausti varžovą. Viskas paprasčiau dėl to, kad yra mažiau treniruočių ir tu dažnai neturi visų žaidėjų, tad besiblaškantiems tarp ekipų greičiau pavyksta suprasti žaidimo esmę. Taip pat mes buvome vienintelė G lygos ekipa, kuri naudojo presingą. Tiesa, labai pasirinktinai.

Paskutinis aspektas – pasiruošimas mačams. Mes analizuojame varžovą labai detaliai, bet labai atidžiai pasirenkame tai, ką perteikti žaidėjams. Tas pats yra ir Europoje. Kadangi rungtynių yra daug, tu negali žaidėjams suteikti per daug informacijos, kadangi jie ją tiesiog užmirš. Viskas yra apie tai, kiek tu pats gali gerai padaryti dalykus aikštelėje. Tas pats ir Europoje, kur daug trenerių pasakytų, jog svarbiausia, kaip tu pats žaidi. Man tai labai patinka, nes turiu pagalvoti ir parinkti taktiką, kur mes pranoktume varžovus“, – pasakojo strategas.

Daug dėmesio M.Schilleris skyrė aiškinimui, kaip jo auklėtiniai privalo žaisti gynyboje. Tam jis pasitelkė ir vaizdinę medžiagą bei kiekvieną detalę aiškino labai išsamiai.

„Mūsų gynybos principai yra tokie patys, kokius taiko Snyderis „Jazz“ komandoje. Tai yra dalykai, kurie perimti iš „Spurs“ sistemos, kadangi treneris atvyko iš tos sistemos ir man ji tikrai patinka. Pagrindiniai penki gynybos pamatai yra: greito puolimo stabdymas, neleisti varžovams veržtis į baudos aikštelę per vidurį (akcentuojama stumti žaidimą į šonus), pagalba žaidėjui, kuris nuėjo padėti komandos draugui, taip pat metimų dengimas ir gera kova dėl kamuolių. Viską darome konceptualiai, viską akcentuojame treniruotėse ir per šią prizmę analizuojame rungtynes.

Greito puolimo stabdymas prasideda nuo to, kiek vyrukų po savo metimo siunčiame atgal į prie savojo krepšio – grįžta trys: įžaidėjas, atakuojantis gynėjas ir lengvasis kraštas. Likę žaidėjai kovoja dėl kamuolio. „Jazz“, kai žaidžia prieš labai greitas ekipas, grąžina į gynybą net keturis žaidėjus. Europoje yra atvirkščiai – čia 3 ar 4 krepšininkai kovoja dėl kamuolio. Kadangi JAV daugiau žaidžiamas greitas krepšinis, daugiau akcentų dedama ant to, kaip varžovams jį stabdyti. Pirmasis grįžęs į gynybą saugo krepšį, antrasis šoka prie oponento, turinčio kamuolį, o trečiasis – formuoja sieną, kuri sulaikytų besiveržiantį krepšio link žaidėją. Paskutinis į gynybą grįžtantis žaidėjas turi skubėti į silpnąją atakos pusę (ten, kur nėra kamuolio), kadangi dažniausiai nedengiamas oponentas būna būtent toje vietoje.

Pikenrolo gynyboje stengiamės varžovus stumti į šoną. Darome viską, kad kamuolys ir varžovas nepatektų į baudos aikštelę. Ten mes turime būti fiziški ir tvirti tarsi uola. Daug dėmesio skiriame closeoutams ir „vienas prieš vieną“ situacijoms. Turime agresyviai žaisti į varžovų kūną, kadangi tritaškiai iš kampų turi aukščiausią procentą ir atidžiai turime prižiūrėti ne tik pripažintus metikus.

Svarbus dalykas: kai dengiame metikus, turi būti visada ištiesta ranka jam prieš veidą. Mes tai vadiname „olimpine ugnimi“, kai viena ranka iškelta tarsi laikant deglą. Manau, kad tai eliminuoja nemažai netikėtų metimų. Kiekvienas metimas turi būti dengiamas – pašokus arba ištiesus ranką. Tai yra labai svarbu. Kai varžovas prasiveržia krepšio link, jį pasitikęs žaidėjas privalo iššoki kaip įmanoma aukščiau į viršų. Jeigu jis ir nėra labai atletiškas, pašokti nuo žemės tikrai gali ir tai gerokai apsunkina puolančiojo veiksmus. Žinoma, taip ginantis būtina vengti pražangų ir rankas laikyti iškėlus į viršų.

Visi treneriai sako, kaip svarbu yra geras varžovų atitvėrimas, bet mažai kas šį dalyką atidirbinėja treniruotėse. Aš to nesuprantu, todėl mes ties tuo dirbome. Tokiais atvejais mokome, kaip padaryti tą žingsnį, kad būtum priekyje savo varžovo, bei kaip užsiimti tinkamą kampą, kad galėtum pagauti kamuolį“, – kalbėjo M.Schilleris.

Ar „Žalgiryje“ galima tikėtis pirkinių iš G lygos? Strategas mano, kad čia galima rasti Eurolygai tinkamų atletų: „Manau, kad G lygoje yra daug Europos taurės lygio žaidėjų, taip pat kažkiek Eurolygos bei NBA krepšininkų. Žinoma, yra ir antros Turkijos ar Vokietijos lygos žaidėjų. Reikia suprasti, kad tas Eurolygos žaidėjas rungtyniauja apsuptas kur kas žemesnio meistriškumo kolegų. Kai tu rungtyniauji su geresniais žaidėjais, visada pats atrodai geresnis, ypatingai tai taikoma pikenrolo ir pikenpopo žaidėjams. G lygoje „du prie du“ situacijose gynėjai tiesiog patys veržiasi krepšio link, o ne ieško kitų atakos sprendinių. Į tai būtina atkreipti dėmesį. Pernai turėjome Tylerį Cavanaugh, kuris pasuko į Berlyno ALBA. Jis yra Eurolygos žaidėjas. Jeigu ne šio turnyro, tai tikrai geras Europos taurės krepšininkas. Be įžaidėjo, kuris gebėtų perduoti kamuolį, būtų sudėtinga atrodyti kaip geram „du prieš du“ žaidėjui. Kai kuriuos dalykus sunku pamatyti, todėl reikia būti plačiau mąstančiu ir tuomet surasi gerą žaidėją iš G lygos.“

Kaip vertinate M.Schillerio paskyrimą?

Teigiamai, tai yra geras specialistas

2080 balsų

Neigiamai, galima buvo rasti geresnį trenerį

240 balsų

Neutraliai – tik laikas parodys, ar tai buvo geras ėjimas

1974 balsai

Balsuodami sutinkate su taisyklėmis. Daugiau informacijos čia.

Ko galime tikėtis iš M.Schillerio „Žalgiryje“. Pirmiausia, treniruotėse bus daug dėmesio skiriama individualiam žaidėjų darbui tam, kad pagerintų jų tam tikrus sugebėjimus. Kadangi tvarkaraštis intensyvus ir per savaitę laukia 2–3 susitikimai bei kelionės, pratybos bus su aiškiais sudėliotais akcentais ir nevarginančios žaidėjų. Rungtynių analizės bus atliekamos per komandos žaidimo pamatų prizmę, o informacija apie varžovus žaidėjams pateikiama labai koncentruota bei tik pati būtiniausia.

Puolime „Žalgiris“ stengsis susikurti pranašumo situacijas ir iš jų rinkti taškus. Galima neabejoti, kad bus akcentuojamas greitas perėjimas iš gynybos į puolimą ir atvirkščiai. Matysime ir trumpų, bet efektyvių derinių, kai bus bandoma varovus nustebinti arba reikės vytis oponentus jau spaudžiant laikui. Daug dėmesio bus skiriama gynybai, kas buvo įprasta Š.Jasikevičiaus „Žalgiriui“. Eurolygoje žalgiriečiai talentu tikrai negali pasivaržyti su pajėgiausiomis ekipomis, todėl savo žaidimą turi grįsti veiksmais prie savojo krepšio ir tik tada galės tikėtis sėkmės. Matysime ir atvejų, kai M.Schillerio auklėtiniai spaus varžovus nuo galinės linijos ir taip bandys išprovokuoti šių klaidas.

M.Schilleris tikrai sudaro solidaus, savimi pasitikinčio ir malonaus žmogaus įspūdį. Specialistas turi aiškų braižą ir viziją, kurią pradės diegti „Žalgiryje“. Akivaizdu, kad tam prireiks laiko ir, kaip sakydavo Š.Jasikevičiaus, reikės kentėti tiek žaidėjams, tiek sirgaliams. „Žalgiris“ pasirinko įdomų kelią ir dabar tikėsis, kad jis bus toks pats sėkmingas, kaip ir dirbant Šarui.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną