Su auksu grįžusi J.Jocytė: apie ikonišką nuotrauką, naują pravardę ir lyginimus su L.Dončičiumi (7) interviu, FOTOGALERIJA

Istorinį auksą iš Europos aštuoniolikmečių merginų čempionato parvežusi Lietuvos rinktinė jau grįžo į gimtinę.

Naudingiausia turnyro žaidėja pripažinta 16 metų 188 cm ūgio Justė Jocytė, patekusi ir į simbolinį čempionato penketą bei dominavusi lemiamose kovose.

Po triumfo talentingiausia savo kartos žaidėja neprarado kuklumo, atidavė pagarbą komandos draugėms ir paaiškino ikoniška tapusios nuotraukos kilmę.

„Manau, kad po pačių rungtynių tos emocijos nebuvo tiek išreikštos, kiek jų buvo. Po dviejų dienų jaučiamės nerealiai, gal ir dabar nelabai suvokiame to jausmo. Nerealu, ką padarėme“, – teigė lietuvė.

The moment the Trophy was lifted 🤩#FIBAU18Europe | @ltu_basketball 🇱🇹 pic.twitter.com/vWfDif5KZE

REKLAMA

— NextGen Hoops (@NextGenHoops) August 14, 2022

– Kur yra šios komandos sėkmės formulė?

– Esame gana sena komanda, gal jau ketverius–penkerius metus žaidžiame kartu. Tos mažos detalės susideda, kaip komanda žaidėme, laimėjome prieš kitas. Gal buvome kiek labiau nuvertintos nei didesnės šalys.

– Ar startavimas pralaimėjimu paveikė komandą?

– Komandos nepaveikė, bet jautėsi iš tos pačios Lietuvos nuvertinimas, o mes ramiai, tikėjome komanda ir tikėjome savimi. Po to viskas pasimatė.

– Komentatorius jus vadino „Magic Jocyte“, ar tai gali prilipti?

– Ne, gal Juste paprasčiau, jokios „Magic“ ten nebuvo. Tiesiog bandžiau padėti komandai, komanda man padėjo. Kartu žaidėme, taip ir gavosi.

NUOTRAUKOS: U18 rinktinės sutiktuvės (16 nuotraukų)

DAUGIAU >

– Kiek laisvumas komandoje tiek rungtynių metu, tiek už aikštelės prisidėjo prie pergalių?

– Nežinau, tiek štabas su mumis bendrauja, kaip su draugais galima bendrauti, nors ir griežčiau kažką pasako. Čia tas laisvumas ir pasimatė. Tikėjimas savimi visada buvo, kaip ir prieš trejus metus šešiolikmečių rinktinėje. Tikėjome savimi, žinojome, kad būsime kažkiek nuvertinamos. Savyje tikėjome, iš to ir atsirado tos dainos, nuotraukos. Manau, kad vidinė atmosfera daug duoda.

– Galite ne jauniems žmonėms paaiškinti, ką reiškia ta „mieganti“ nuotrauka?

– Stephas Curry po finalų tokią padarė, kaip ir supratau, kad laimėjai, dabar jau viskas, gali miegoti.

Lietuvos U18

– Kokia buvo diena po finalo?

– Labai gerai praėjo, su tėveliais, gerai Graikijoje atšventėme, geras oras, puikiai.

– Kaip aštuoniolikmetės čempionės švenčia?

– Čia jau gal tarp mūsų ir paliksime. Normaliai atšventėme. Po rungtynių gal žaidėjos su žaidėjomis, štabas savais reikalais, o kitą dieną jau visa komanda atšventėme.

– Kiek jaučiatės patobulėjusi individualiai?

– Jaučiu, kad po truputį judu į priekį, žaidimas su moterimis prideda pasitikėjimo, o po to žaidi savo žaidimą, komandos draugės, treneris, nuo jo priklauso, turėsi laisvės ar ne.

– Praėjusį sezoną jau gavote riboto laiko ASVEL gretose, ar tenkina ten turimas vaidmuo?

– Nereikia pamiršti, kad esu jauna, negaliu kažko norėti, rolės ar didelių minučių. Mane tenkina, kasmet gaunu vis daugiau, čia tik man lieka įrodinėti save.

– Sutartis bus atnaujinama?

– Išlieka ta pati sutartis, kurią pasirašiau prieš trejus metus. Pasirašiau „3 plius 3“, tai dar treji liko.

Jocytė

– Kaip vertinate palyginimus su Luka Dončičiumi?

– Gal kiek ir per daug, panaši nebent tuo, kad mąstymu išsiskiriu labiau nei fizinėmis savybėmis. Lyginti dar anksti.

– Ar su šia komanda gali atgimti ir Lietuvos moterų krepšinis?

– Aš tikiuosi, kad ši karta talentinga, esame kartu maždaug ketverius metus, norisi, kad eitume toliau. Tikrai tikiu šia komanda.

– Ar nebandė jūsų prikalbinti padėti ir dvidešimtmečių rinktinei?

– Ne, tokio nebuvo. Pradžioje paklausė, kur norėtum žaisti ir pasirinkau aštuoniolikmečių rinktinę, mūsų pagrindas vis tiek buvo ta pati komanda, kuri prieš trejus metus žaidė, tad likau prie savos chebros. Du turnyrai būtų daugoka, o po ilgo sezono pačiai nesinori sveikatos gadintis.

– Kiek dar galėsite būti Lietuvoje?

– Dar porą savaičių turiu iki išvažiavimo.

– Sulaukėte sveikinimų iš akademijos?

– Labai daug iš visur sulaukiau, labai malonu, tai nespėju atrašyti. Reikės prisėsti. Visi pasveikino, reikia tik spėti atrašyti, visas žinutes mačiau.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose