Sprendimas, dėl kurio A.Gudaitis veikiausiai norėtų atsukti laiką atgal (87)

Košmariškas Vilniaus „Lietuvos ryto“ 2015–2016 metų sezonas virto liūdna realybe ir sostinės klubu tikėjusiam 22 metų 208 cm ūgio vidurio puolėjui Artūrui Gudaičiui, kuris praėjusią vasarą iškeitė galimybę tobulėti rungtyniaujant Eurolygoje į miglotas perspektyvas augti „Lietuvos ryte“.

Viskas prasidėjo dar 2015 m. pradžioje, kai A.Gudaitis dalyvavo 2015 m. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje. Krepšininkas buvo patikintas, kad jis turi šansą praverti stipriausios planetos lygos duris.

Ruošdamasis naujokų biržai A.Gudaitis dalyvavo penkių NBA klubų peržiūrose. Galiausiai, naujokų biržoje jį 47 šaukimu pašaukė Filadelfijos „76ers“ ekipa. Teises į lietuvį gavusios NBA komandos atstovai leido suprasti, kad kol kas A.Gudaičio savo sudėtyje nemato, tačiau nori, kad jis taptų įvairiapusiškesniu krepšininku, galinčiu rungtyniauti per abi priekinės linijos pozicijas.

Neprabėgus nė dviems savaitėms po naujokų biržos, Lietuvos krepšinį sudrebino žinia, kad A.Gudaitis iš Kauno „Žalgirio“ keliasi į Vilniaus „Lietuvos rytą“. Netrukus paaiškėjo ir tranzakcijos sąlygos. Aukštaūgio išpirka siekė 160 tūkstančių eurų. Didžioji dalis šios sumos tiesiog padengė „Žalgirio“ įsiskolinimus A.Gudaičio agento Tado Buloto vadovaujamai „BBaltics“ agentūrai. Apie 50–60 tūkst. eurų sumokėjo „Lietuvos rytas“.

A.Gudaitis su vilniečiais pasirašė dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti dar metams. Prieš tai A.Gudaičio kontraktas su „Žalgiriu“, klubo sprendimu, būtų galiojęs dar sezoną. Pagrindinis skirtumas – alga. „Žalgiryje“ 2015–2016 m. sezone aukštaūgis būtų uždirbęs 80 tūkst. eurų, kai su „Lietuvos rytu“ jis sudarė kontraktą, pagal kurį per sezoną A.Gudaitis gauna 230 tūkst. eurų. Kitaip tariant, jauno krepšininko atlyginimas pakilo apie tris kartus.

Nors A.Gudaitis savo persikėlimo į „Lietuvos rytą“ pagrindine priežastimi įvardino didesnį vilniečių norą matyti aukštaūgį savo gretose nei demonstravo „Žalgirio“ vadovai, šioje situacijoje galima įžvelgti ir kitą medalio pusę.

Akivaizdu, kad tokiam ėjimui A.Gudaitį pastūmėti galėjo ir jo agentas. Įtikinęs, kad A.Gudaitis turi perspektyvų rungtyniauti NBA pirmenybėse, kur iš jo norima gebėjimų žaisti sunkiuoju krašto puolėju, jis surišo aukštaūgį su komanda, kuri būtent tai ir žadėjo – tobulinti aukštaūgio įgūdžius.

A.Gudaitis gerokai pasikėlė savo atlyginimą, garantavo sau ateitį bent jau dvejiems sezonams, o didesnis atlyginimas, žinoma, tiesiogiai naudingesnis ir krepšininko agentūrai. Viskas būtų gerai, jei ne keli maži niuansai.

Pirmiausia, dar Lietuvos rinktinės stovykloje neprireikė daug laiko, kad tiek Jonas Kazlauskas, tiek šalies krepšinio gerbėjai įsitikintų, jog A.Gudaitis kol kas negali žaisti per dvi pozicijas. Aukštaūgis buvo bandomas žaisti toliau nuo krepšio, tačiau viskas baigdavosi desperacija.

Sezono pradžioje „Lietuvos ryte“ A.Gudaitis patyrė traumą ir praleido nemažai rungtynių. Tuo tarpu vilniečiai skynė pralaimėjimus Europos taurėje ir baigė pasirodymą visišku fiasko dar pirmajame etape. Toks rezultatas lėmė, kad lagaminus krovėsi Marcelo Nicola – žmogus, kuris anot paties A.Gudaičio, labiausiai ir norėjo aukštaūgį matyti „Lietuvos ryte“.

Tuo pačiu metu „Žalgiris“ vertėsi be Roberto Javtoko ir vidurio puolėjo pozicijoje atsivėrė labai plati skylė. Jei A.Gudaitis būtų likęs Kaune, į „Žalgirį“ paskutinę minutę veikiausiai nebūtų atvykęs Ianas Vougioukas. 22 metų aukštaūgis būtų turėjęs galimybę semti Eurolygos patirtį, kiekvienose rungtynėse aikštelėje praleisdamas bent po 25 minutes.

Vietoje to po traumos į rikiuotę sugrįžęs A.Gudaitis žaidė sau būdingoje vidurio puolėjo pozicijoje, Europos taurės grupės etape dalyvavo penkeriose rungtynėse, kuriose vidutiniškai aikštelėje praleido vos po 10 minučių, pelnė 4,8 taško ir rinko 5,8 naudingumo balo.

Prie komandos vairo stojus Tomui Pačėsui, A.Gudaitis tą pačią dieną galėjo pamiršti žaidimą „ketvirtuoju numeriu“. Ten pastumtas buvo Antanas Kavaliauskas, o likusią sezono dalį A.Gudaitis praleido baudos aikštelėje, atlikdamas „krepšio saugotojo“ vaidmenį, o puolime pasižymėti galėdavęs tik būdamas ne toliau nei per tris metrus nuo krepšio.

Viskas baigėsi tuo, kad LKL pusfinalio serijoje A.Gudaitis žaidė po 18 minučių, pelnė 8,2 taško, atkovojo po 5 kamuolius ir rinko po 13 naudingumo balų. „Lietuvos rytas“ baigė savo žygį titulo link, kas tuo pačiu dėjo tašką liūdnam ir niekuo neišsiskyrusiam A.Gudaičio sezonui, kuris turėjo būti lūžio sezonas. Taip, liko dar kova dėl bronzos, tačiau tai nėra tai, dėl ko „Lietuvos rytas“ ir pats A.Gudaitis norėtų žaisti.

Skurdūs statistiniai rodikliai Europos taurės turnyre ir 10,3 taško bei 6,5 atkovoto kamuolio vidurkis LKL čempionate tikrai neturėtų sudominti nei „Kings“ klubo, nei komandų, kurios būtų kitaip žiūrėjusios į A.Gudaitį, jei jis būtų sėkmingai rungtyniavęs Eurolygoje, vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius.

Sunku pasakyti, kokie A.Gudaičio rodikliai šį sezoną būtų buvę Eurolygoje, tačiau galimybių tobulėti ir pasirodyti jis būtų turėjęs tikrai ne mažiau. Švelniai tariant.

Rezultate A.Gudaitis šį sezoną gali džiaugtis tik beveik tris kartus išaugusia alga, garantuotu kontraktu kitam sezonui. Tam jis paaukojo garantuotą žaidimo laiką Eurolygoje, galimybę semtis patirties rungtyniaujant aukščiausiame lygyje ir kur kas prasmingesnį sezoną, kuris vis dar galėtų baigtis laimingai.

Kartais vienas sprendimas kainuoja nemažai. Galima daryti prielaidą, kad jei ne dabar, tai po kelerių metų A.Gudaitis šį savo ėjimą pripažins klaidingu.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.