Skaitytojo žinutė „Lietuvos ryto“ vadovams: artėjantis sezonas yra svarbiausias komandos istorijoje (46)

Sakoma, kad geras pavyzdys užkrečia. Taip atsitiko ir portale Krepsinis.net po ketvirtadienį publikuoto skaitytojo Augusto laiško apie Lietuvos prarastą vietą Eurolygoje. Penktadienį portalo redakciją pasiekė skaitytojo Justo laiškas, kuriame kalbama apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo situaciją. Pateikiame neredaguotas Justo mintis.

Visad į viską, kas susiję su „Lietuvos ryto“ komanda, žiūrėdavau pro rožinius akinius, tačiau paskaitęs komentarus oficialiame klubo sirgalių forume, kuriame apstu blaiviai mąstančių žmonių, suvokiau, kad darosi neramu – ar iš tiesų mano mylimai komandai artėja paskutinioji?

Atrodo dar prieš kelis sezonus viskas buvo įprasta – 2011/12 metų sezone komanda puikiai pasirodė Europos Taurėje, kurioje kaip ir VTB Vieningoje lygoje užėmė bronzinę – trečiąją vietą. LKL finalas susiklostė nesėkmingai, serija „sausu“ rezultatu 0:4 pralaimėta Kauno „Žalgiriui“, tačiau tada viskas neatrodė taip blogai. To, kas nutiko vėliau, net didžiausi skeptikai negalėjo prognozuoti. Tolesni sezonai Vilniaus komandai buvo katastrofiški – apie „Lietuvos ryto“ rezultatus daug kalbėti nereikia, todėl tiesiog noriu nusiųsti žinutę klubo vadybai: artėjantis sezonas yra svarbiausias komandos istorijoje.

Dar vieno žeminančio sezono likę sirgaliai (nekalbu apie „Ryto Ultras“ ir dar tuos kelis šimtus, kurie beveik nepraleidžia komandos rungtynių ir juodai baltai raudonos aprangos neatsisakys niekada, o kalbu apie tuos likusius 4000–6000 kurie ateidavo pažiūrėti į komandą Eurolygos rungtynėse), likę rėmėjai ir žaidėjai nebepakels. Jau dabar žaidėjai renkasi eiti į kitas komandas už mažesnius pinigus (visi suprantat, ką turiu omenyje). Kitas sezonas, be jokios abejonės, yra svarbiausias Vilniaus „Lietuvos rytui“ egzistenciniu klausimu. Todėl noriu priminti, kartais nesuvokiamus sprendimus darančiai klubo vadovybei, kad artimiausi jų sprendimai nulems klubo ateitį – arba „Lietuvos rytas“ atgims kaip feniksas iš pelenų, arba istorija prasidės visiškai nuo nulio: be rėmėjų, be arenos, be žaidėjų, be sirgalių. Pagal pastarųjų metų klubo vadovų politiką, vienas variantas atrodo kur kas realesnis, kuris – spręsti jums.

Pirmieji, nors ir mažyčiai, žingsniai atgimimo link žengti – lietuvis treneris, komandos branduolys turėtų būti lietuviškas. Tačiau trūksta dar labai daug – geresnės reklamos politikos, bendravimo su sirgaliais, dukterinės komandos, klubo prioritetų paskirstymo (menka paslaptis, kad šis pastarasis sezonas būtų gerokai labiau nusisekęs, jei ne tolimos kelionės Vieningoje lygoje). Galų gale žiūrėjimo į ateitį – „Lietuvos rytas“ tarsi turtingas turkų klubas kiekvieną sezoną perka naujus žaidėjus, trenerius, keičia dar nesusiformavusį komandos braižą, ko pasėkoje mano mylimas klubas paskutinius dvejus metus buvo ne komanda, o žaidėjų kratinys.

Dalyvavimas VTB lygoje atneša tik teorinės materialinės naudos, t.y. iš šios lygos šį sezoną „Lietuvos rytas“ gavo šiek tiek daugiau nei pusę milijono litų, tačiau pažiūrėkime, kokia kaina – išvarginti žaidėjai po tolimų kelionių į vienus vartus gaudavo nuo varžovų Eurolygoje, o sezono gale kojų visiškai nebepavilko – iš rankų buvo išleistos LKL ir LKF čempionų taurės, kurios būtų pritraukusios daugiau sirgalių bei rėmėjų ir tie pusė milijono būtų paprasčiausiai atsipirkę kitais būdais.

Nereikia būti genijumi, kad suprastum, kas atsitiko su komanda, dalyvavusia penkiuose turnyruose ir į sostinę parvežusia penkis trofėjus per vieną sezoną. Vienam žmogui pakeitus kitą komandos vadovybėje, pamatėme tragiškus rezultatus – 0:4. Ne, tai ne sausai pralaimėtos 2012–13 metų sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rezultatas, tai sezonų–trofėjų santykis (vis dar) tituluočiausioje sostinės krepšinio komandoje, ją palikus Jonui, bet ne Valančiūnui. Panašu, kad žemiau kristi jau nebegalima, o mano minėtas žmogus yra paskutinė viltis atgimimo laukiančiam sostinės krepšiniui.

 Portalas Krepsinis.net neatsako už skaitytojo išsakytas mintis. Turite ir jūs ką pasakyti? Rašykite [email protected].

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose