Savų keiksnojimo metas: norime daugiau lietuvių, bet jų klaidų netoleruojame (76)

Šarūno Jasikevičiaus pastabos Kauno „Žalgirio“ sirgaliams palietė labai aktualią temą šalies krepšinio arenose.

Taip vadinamas sirgalių „trash-talk“ plačiai paplitęs visoje Lietuvoje. Dažniausiai jis nukreiptas į varžovus, kas yra normalus reiškinys, bet dažnai jo tenka „paragauti“ ir saviems.

Panevėžyje aistruoliai sėdi iš karto už atsarginių suolelio ir jie ne tik dažnai kandžiai komentuoja varžovų trenerio veiksmus ar pasakytas replikas savo auklėtiniams, bet ir „Lietkabelio“ krepšininkų veiksmus aikštelėje.

Ausys raitėsi 2015 metų lapkričio 29-ąją, kai „Lietkabelis“ 20 taškų skirtumu triuškino Utenos „Juventus“, bet išbarstė pranašumą ir pralaimėjo mačą 68:70. Tuomet aistruoliai dar nesibaigus susitikimui įvairiausiais keiksmažodžiais į visas keturias puses siuntė vyriausiąjį trenerį Gintarą Kadžiulį. Tą patį G.Kadžiulį, kuris yra panevėžietis ir tikras savo miesto patriotas. Daug kandžių replikų skriejo ir krepšininkų adresu.

Net ir dabar, kai „Lietkabelio“ žaidime prastos atkarpos pasikartoja retai, iš tribūnų skrieja patarimai keisti vieną ar kitą žaidėją, pridėjus dar kelis keiksmažodžius. Ir kas yra keisčiausia, tokios replikos nukreiptos prieš lietuvius žaidėjus. Daug nepasitenkinimo sukeldavo jaunojo Luko Aukštikalnio žaidimas, jeigu tik jis padarydavo klaidą arba nepataikydavo, tuoj pat kildavo šurmulys. Dabar šis gynėjas padaręs pažangą ir demonstruoja solidesnį žaidimą, o jo pasirodymas ant parketo sukelia vis daugiau ovacijų.

Praėjusiame sezone „Lietkabelį“ treniravęs Kazys Maksvytis neiškentė sirgalių piktų replikų saviems žaidėjams ir atsisukęs į tribūną liepė žiūrovams užsičiaupti. Š.Jasikevičius tai padarė ne tik mačo metu, bet ir po jo, jog susimąstytų visi.

Kas įvyko sekmadienį „Žalgirio“ arenoje? Tas pats, kas buvo jau pavasarį, bet pasikeitė žaidėjas, prieš kurį nukreiptas savų nepasitenkinimas – Antaną Kavaliauską pakeitė Artūras Milaknis.

Jasikevičius

„Pradėsiu nuo negatyvaus, kalbant apie mūsų sirgalius. Jeigu jie nori reikšti pretenzijas kažkuriems mūsų žaidėjams, tai jiems geriau neateiti. Čia yra ne sirgaliai, o kažkokie nežinau“, – kovo 10-ąją po susitikimo su Atėnų „Panathinaikos“ sakė Šaras.

Pažiūrėkime į realybę. Artūras Milaknis LKL pirmenybėse šiuo metu pataikė 21 tritaškį iš 39, kas yra 53,8 proc. Iki dvikovos su „Lietkabeliu“, kai pro šalį skriejo visi 4 metimai, šis procentas siekė net 60 proc. Taip, Eurolygoje snaiperio taikiklis visiškai išsiderinęs – 2 iš 12 ir 16,7 proc. pataikymas. Žvelgiant bendrai, A.Milaknis nežaidžia taip tragiškai, jog būtų vertas nušvilpinėjimo.

Labai įdomu, kodėl tribūnose nebuvo nepatenkintų replikų Vasilije Micičiaus adresu ketvirtadienį mače Su Madrido „Real“, kur jis prametė 9 metimus ir surinko minus 7 naudingumo balus, o ekipos nevaldė visiškai.

Spaudimas žaisti „Žalgiryje“ yra didelis bet kuriam lietuviui. Jeigu dabar Gytis Masiulis ant parketo kaip jaunas žaidėjas sutinkamas gausiais aplodismentais, jis nėra apsaugotas nuo to, kad jeigu taps vienu iš pagrindinių krepšininkų, nesulauks tokios reakcijos į prastą žaidimą kaip kad sulaukė A.Milaknis.

Tas pats A.Milaknis, kuris daugybę metų gynė „Žalgirio“ garbę ir pradėjo savo kelią nuo dublerių komandų. Tas pats A.Milaknis, kurio tritaškiai buvo labai svarbūs LKL pusfinalyje, kai „Žalgiris“ žaidė lemiamas rungtynes su „Lietuvos rytu“ dėl patekimo į finalą. Tas pats A.Milaknis, kuris sirgalius privertė nuo kėdžių pašokti ne kartą ir ne du savo tritaškiais labai svarbiais momentais.

Sirgaliai visada nori, kad „Žalgiryje“, „Lietuvos ryte“ ar „Lietkabelyje“ žaistų kaip įmanoma daugiau lietuvių. Visada maloniau sirgti už savus ir turbūt Paulius Motiejūnas mielai turėtų ekipą su 14 vietinių krepšininkų, kuri Eurolygoje galėtų po keturių turų turėti bent jau 2 pergales, bet tai šiuo metu yra nerealu. Tenka verstis su tuo, kas yra.

Ne iš gero gyvenimo „Žalgiris“ turi 6 legionierius, o „Lietuvos rytas“ – net 7. Tiesiog šiuo metu nėra tiek vietinių krepšininkų atitinkamo lygio. Ir čia labai teisingai pasakė Rimas Kurtinaitis, jog žaidėjai renkami pagal savo sugebėjimus, o ne pagal turimą pasą.

Internautai svarsto, kad Marius Grigonis geriau žaistų už A.Milaknį, bet tokie spėjimai yra šakėmis ant vandens piešti. M.Grigonis nėra rungtyniavęs tokiame lygyje, o FIBA Čempionų lyga ar Europos taurė nuo Eurolygos skiriasi kaip vasara nuo žiemos. Tą matome ir pagal „Žalgirio“ dabartinius naujokus, ir pagal dalyvaujančių klubų lygių skirtumus.

Visi nori Lietuvos žaidėjų ir trenerių Lietuvos klubuose, bet kai tik kažkam nesiseka, tuoj pat iš tribūnų juos atleidinėja, sodina ant suolo, prakeikia ar išeina iš arenos dar likus žaisti kelias minutes, taip parodant visišką nepagarbą tam klubui.

Šiai situacijai labai tinka žodžiai iš „G&G Sindikato“ dainos „Rytojui reikia nedaug“: „Mes mokam būti vyrais. O būna tampam klounais. Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais.“

„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui