Savo knygą pristatęs J.Plaza: keturiolika metų dirbau kalėjimuose, bet svajojau tapti krepšinio treneriu (4)

„Mano knyga yra labai paprasta, netgi šiek tiek kvailoka“, - sakė Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza knygų mugėje oficialiai pristatinėdamas savo romaną „Andželinos paklodės“.

„Neturiu rašyme tiek patirties, kiek krepšinyje, tačiau mėgaujuosi rašydamas, - kalbėjo treneris. – Žinau, kad yra pavojinga kalbėti moters balsu, kai esi vyras. Mes nesame tokie jautrūs kaip moterys, bent jau daugelis. Knyga „Andželinos paklodės“ buvo rašyta vaikams mergaitės akimis. Apsakymas patiko draugams, nesvarbu, kad buvau mergaitės vaidmenyje, todėl vysčiau šį kūrinį“.

Treneris pasakojo apie savo gausią šeimą ir darbą su merginų krepšinio komanda. „10 metų dirbau moterų kalėjime. Personale dirbo 7 moterys ir aš – vienintelis vyras. Tai turėjo tam tikros įtakos. Aš moku išklausyti kitus žmones. Tai man reikalinga ir treniruojant krepšininkus, - kalbėjo J. Plaza. – Manau, knygoje yra klaidų, kadangi nesu moteris, tačiau manau, kad pavyko užpildyti knygą“.

„Moteryje yra dalis vyro ir atvirkščiai. Todėl ir manyje yra dalis moters. Todėl dėl to nepergyvenu, - šypsojosi treneris, sulaukęs juokelių apie moters ir vyrų psichologijos skirtumus. – Knyga noriu pasakyti, kad žmonės kovotų už savo svajones, kurios gimsta dar vaikystėje. Krepšininkams irgi nuolat kartoju, kad reikia kovoti už savo tikslus“.

Pasak trenerio, knyga skaitytojui turėtų tapti veidrodžiu. „Kiekvienas turime pažvelgti ir pergalvoti, ar viskas mūsų gyvenime yra gerai. Dabar aš esu krepšinio treneris, apie tai svajojau nuo vaikystės. Žinau, kad daugelis nuleidžia rankas prieš tapdami poetu ar rašytoju. Keturiolika metų dirbau kalėjimuose, bet svajojau tapti krepšinio treneriu. Savo svajonę įgyvendinau. Dirbau ir padangų parduotuvėje, bet žinojau, kad būsiu treneriu, - kalbėjo J. Plaza. – Man patinka žmonės, kurie kovoja už savo svajones. Visi galime pasiekti, ko norime, tačiau ne visiems užtenka ryžto ir drąsos“.

Knygos autorius pabrėžė, kad yra nesvarbu, ar esame vargšai, ar turtingi – visi turime galimybę įgyvendinti savo svajones. „Turiu draugą architektą, tačiau dabar jis Ispanijoje neturi darbo. Jis gali nuleisti rankas ir dirbti padavėju, tačiau jis gali eiti savo linija ir dirbti architektu Honkonge. Jis būtų kur kas laimingesnis dirbdamas darbą, kuris jam patinka, o ne tą, kurį reikia dirbti, - kalbėjo J. Plaza. – Suprantu, kad gyvenime būna nemažai problemų, kurios neleidžia siekti savo tikslų“.

Paklaustas, ar šiuo metu rašo naują knyga, J. Plaza prisipažino, kad rašo naktimis ir keliaudamas. „Gyvenimas Lietuvoje – didžiulė patirtis. Tikiu, kad ji suteiks daug medžiagos mano kitai knygai. Rašydamas aš atsipalaiduoju, - sakė treneris. – Neįtikėtina, kad „Andželinos paklodės“ išleidžiamas Lietuvoje. Jį rašiau trims ar penkiems žmonėms, o dabar jis yra išverstas į tris kalbas. Lietuviai ir ispanai – skirtingos tautos, bet žmonių jausmai, problemos, emocijos yra tokios pačios. Tikiuosi, kad vertimas buvo geras“.

Kiek vėliau J. Plaza pajuokavo, kad žaidėjas norintis žaisti „Žalgirio“ komandoje, privalės perskaityti romaną. „Tiesiog būtų smagu, jei jie perskaitytų“, - šypsojosi žalgiriečių treneris.

„Galbūt“, - toks nuskambėjo atsakymas į klausimą, ar krepšinio treneris ruošiasi parašyti knygą apie krepšinį.

Knygos pristatyme apsilankė ir žalgiriečiai Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas ir Tadas Klimavičius.  

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai