Savaitės interviu. V.Kiaušas apie „Lietuvos ryto“ sukurtą krepšinio piramidę: kas jauniklius ten išmokys? Gamtos dėsniai? (9)

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net pristato skaitytojams naują rubriką – „Savaitės interviu“. Nuo šiol kiekvieną penktadienį pateiksime jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Šįkart „Savaitės interviu“ rubrikoje – legendinės ir jau kiek užmirštos Vilniaus „Sakalų“ komandos buvęs vadovas Vytautas Kiaušas.

Ko gero visi puikiai pamena, kiek talentingų krepšininkų iš „Sakalų“ įžengdavo į pajėgiausias Lietuvos komandas. V.Kiaušas vienareikšmiškai teigia, jog mūsų šalies krepšiniui labai trūksta tramplino, nuo kurio jaunimas galėtų atsispirti aukštyn.

„Jaunimą geriausiai išmoko seni vilkai. Ko jaunuoliai gali išmokti vienas iš kito? – retoriškai klausė V.Kiaušas, paprašytas pasidalinti mintimis apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos sukurtą krepšinio piramidę. – Yra „Perlo-MRU“ komanda, tačiau jei klubas nesiekia rezultatų, nieko nebus. Jaunimas turi žaisti atitinkamoje komandoje su patyrusiais krepšininkais.“

Buvęs „Sakalų“ vadovas taip pat išsakę savo nuomonę apie trenerių nepasitikėjimą jaunais žaidėjais, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pajėgumą bei džiaugsmą gyvenant be „Sakalų“.

– Kokia yra jūsų nuomonė apie „Lietuvos ryto“ sukurtą krepšinio piramidę? Ar ji galėtų išugdyti tiek talentų, kiek kadaise pajėgdavo „Sakalai“?

– Nemanau. Kas juos, jauniklius, ten išmokys? Gamtos dėsniai? Jaunimą geriausiai išmoko seni vilkai, vien jaunuoliai nieko nenuveiks. Į „Sakalus“ vaikinai ateidavo nuo maždaug 16 metų. Buterlevičius, Gecevičius, Kuzminskas, Seibutis – visi jie papildė komandą būdami labai jauni. O kaip yra dabar? Yra „Perlo-MRU“ komanda, tačiau jei klubas nesiekia rezultatų, nieko nebus. Jaunimas turi žaisti atitinkamoje komandoje su patyrusiais krepšininkais. Pažiūrėkite į buvusios Jugoslavijos šalių ir Ispanijos krepšinį, ten jaunimas gauna laiko aikštėje. Pavyzdžiui, Ricky Rubio į vyrų rinktinę atėjo nesulaukęs net 18 metų. Tose šalyse jauni žaidėjai gali žaisti, klysti ir mokytis, aikštėje būdami šalia labiau patyrusių krepšininkų.

– Manote, kad treneriams trūksta pasitikėjimo jaunimu?

– Žinoma, juk visas jaunimas į aikštę žengia tada, kai rezultatas jau aiškus. O jei įžengia svarbesniu momentu, po pirmos klaidos žaidėjas gauna velnių ir sėda ant suolo. Ar prisimenate, kiek Jasikevičius padarydavo klaidų, grįžęs iš mokslų JAV? Pasitaikydavo net po 8 ar 10. Bet vėliau iš jo išaugo puikus įžaidėjas. Lekavičiaus pavyzdys čia puikiai tinka: jis Europos čempionate žaidė labai mažai, nes tik padaręs klaidą sėsdavo ant suolo. Tuo tarpu Kauno „Žalgiryje“ jis pataiko savo metimus ir įrodinėja, kad žaisti moka.

– Pripažinkime, Jonas Kazlauskas yra ne vienintelis toks treneris, kuris tokioje situacijoje elgtųsi būtent taip.

– Dauguma Lietuvos trenerių daro tą patį. Reikia skatinti juos, kad jaunimo taip greit nebaustų, kalbėtųsi ir leistų žaisti. Ko galima norėti iš žaidėjų, kurie prasėdi ant suolo 25 minutes ir tik vėliau pasirodo aikštėje? Logiška, kad jie klaidų darys.

– Ką manote apie šio sezono LKL pirmenybių pajėgumą?

– Buvo kalbama, kad lyga sustiprėjo, bet ar taip yra? Pavyzdžiui, „Šiauliai“ vis dar yra be pergalių. Tiesiog atsiranda žmonių, kurie nori sunaikinti kai kurias komandas. Vieną sezoną rėmimas gali vykti, o vėliau klubai liks be pinigų, nes rėmėjai staigiai pasitrauks. Ar taip gali vykti? Iš ko mokėti algas žaidėjams? Viskas turi būti planuojama į priekį.

– Kokia dabar yra „Sakalų“ ekipos situacija?

– Buvau avantiūristas, dėl to dabar turėsiu grąžinti skolas. Kaip bus vėliau, gyvenimas parodys, vienas kažko imtis negaliu. Juk Vilniaus miesto savivaldybė vienam klubui skiria milijonus, o kitam – nė cento. Viena komanda yra remiama, sukuriamos visokios pasakos, o kitos būna be pinigų.

– Vis dar neprarandate vilties vieną gražią dieną atgaivinti legendinius „Sakalus“?

– Ar man to reikia? Gali reikėti tik kvailiui. Daug metų labai laimingai gyvenau pagal „Sakalų“ ritmą negaudamas nė cento, o dabar esu dar laimingesnis, nes turiu laisvo laiko.