Š.Vasiliauskas: norėčiau būti panašus į Š.Jasikevičių (9)

Legionieriaus karjerą šį sezoną pradėjęs Šarūnas Vasiliauskas pirmąja užsienio stotele pasirinko Rusiją. 23 metų 188 cm ūgio gynėjas vasarą sukirto rankomis su Algirdo Brazio treniruojama Saransko ‚Ruskon-Mordovia“ komanda.

Gynėjas su Rusijos žiniasklaida pasidalijo mintimis apie gyvenimą svetimoje šalyje, krepšinį bei laisvalaikio praleidimo būdus

– Ar jau adaptavaisi Saranske ir naujoje komandoje?

– Po truputį apsiprantu, bet apie visišką adaptaciją dar kalbėti anksti. Pirmą kartą žaidžiu užsienyje, o čia kita šalis, kitas miestas, kitoks klimatas. Reikia laiko, kad Rusijoje taptum savas. Anksčiau net nežinojau, kurioje Rusijos vietoje šis regionas yra. Saranskas mane maloniai nustebino. Miestas šiuolaikinis ir švarus.

– Žinojai, kad Saranske vyks 2018 metų pasaulio futbolo čempionato kovos?

– Pasakojo vaikinai. Gal man net pavyks apsilankyti rungtynėse. Mėgstu futbolą, todėl neseniai stebėjau vietinės komandos rungtynes. Reiks dar kada apsilankyti rungtynėse, nors man labiau patinka britiško stiliaus futbolas.

– Saransko klubą vasarą pasirinkai todėl, kad treneriu čia dirba Algirdas Brazys, o rungtyniauja Marius Valukonis?

– Prieš pasirašant kontraktą kalbėjau su Mariumi bei fizinio parengimo treneriu iš Lietuvos. Abu rekomendavo pasirašyti sutartį. Sakė, jog klubas kelia aukštus tikslus Rusijos čempionate, o komandai vadovauja rimti žmonės. Tai lėmė galutinį mano apsisprendimą.

– Greitai radai bendrą kalbą su komandos draugais?

– Be problemų. Aikštelėje – mes komandos draugai, už aikštelės ribų – tiesiog draugai.

– Kokią įtaką tavo žaidimui turi tai, jog klubą treniruoja tautietis?

– Nėra taip paprasta. Daug kas galvoja, jog daug laiko aikštelėje praleidžiu tik todėl, kad treneris lietuvis. Tačiau taip nėra. Žaidžia tie, kad tuo metu rungtyniauja geriau.

– Esi lietuvis, tad net neklausiu, kodėl pasirinkai krepšinį. Kur pradėjai sportuoti?

– Jūs teisus, Lietuvoje visi pamišę dėl krepšinio. Aš gimiau Kaune, todėl sportavau Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje. Baigęs mokyklą žaidžiau dublerių komandoje, o po to patekau į „Žalgirį“. Ten ir susipažinau su treneriu Braziu.

– Kas yra tavo krepšinio idealas?

– Veikiausiai Michaelas Jordanas. Puikiai žaidė ir jo komandos draugas „Bulls“ klube Scottie Pippenas. Jei kalbėti apie lietuvius, tai būtų Šarūnas Jasikevičius. Norėčiau būti panašus į jį, nes žaidžiame toje pačioje pozicijoje.

– Koks tavo mėgstamiausias krepšinio elementas?

– Gražus perdavimas komandos draugui.

– Kokios tavo įsimintiniausios rungtynės?

– Eurolygos rungtynės svečiuose su „Regal Barcelona“ klubu. Man dar tik 23 metai, todėl tikiuosi, kad įsimintiniausias rungtynės dar prieš akis.

– Esi vedęs?

– Ne. Net merginos neturiu. Komandos draugai juokauja, jog man reikia susirasti vietinę merginą, kad būtų linksmiau gyventi Saranske. Bet kol kas gyvenu vienas.

– Ką veiki laisvalaikiu?

– Daugiausiai laiko praleidžiu naršydamas internete, bendraudamas su tėvais ir draugais. Taip pat žiūriu filmus. Mieste daug nevaikštau – šalta.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose