LKL akademija, siekdama šviesti krepšinio visuomenę apie klubo „Nevėžis“ istoriją – spalvingiausius įvykius, didžiausius laimėjimus, vysto rubriką „Šią dieną prieš daug metų“, kurioje tuo metu žaidę krepšininkai bei dirigavę treneriai atskleis įsimintiniausius praeities užkulisius.
„SC Gargždai“ žaidžiančiojo trenerio pareigas užimantis Simonas Serapinas per savo profesionalią krepšininko karjerą jau dabar yra žaidęs 16 klubų Prisiminęs apie vieną iš pirmųjų savo karjeros stotelių Simonas su malonumu atskleidė sėkmingus, bet sunkius ir kupinus iššūkių metus Kėdainių „Nevėžio“ ekipoje.
„Alytaus „Alitoje“ sėdėdavau ant suolo ir tame klube įvyko perversmai. Aš ir Martynas Dipartas persikėlėme iš Alytaus į Kėdainių „Nevėžį“. Patekau į komandą labai jaunas ir motyvuotas. Aš labai norėjau įrodyti, kad galiu žaisti geriau. Džiaugiuosi, kad tuo metu treniravo Rūtenis Paulauskas. Jis man davė žalią šviesą ir tapau komandoje vienas iš pagrindinių žaidėjų. Kėdainių „Nevėžyje“ man atsivėrė durys į platųjį krepšinį“, – nostalgiškai prisiminė 36–erių krepšininkas iš Klaipėdos.
Serapinas pasakoja 2003-ųjų metų sezoną su šypsena veide, nes tuo metu jaunas vaikinas ne tik tapo komandos lyderiu, bet ir vidutiniškai pelnydavo po 18,2 taško.
„Aikštelėje pelnydavau taškų, tačiau žiūrint vaizdo įrašų peržiūrą pasimatydavo jaunatviški – neapgalvoti sprendimai. Kartais aikštelėje pasielgdavau net įžūlokai ir tai nepatikdavo vyresniesiems. Pelnydavau taškų, bet vis tiek pagrįstai gaudavau velnių“, – prisipažįsta S. Serapinas, kuris šiuo metu puikiai suvokia, ką reiškia drausminti ir dalinti patarimus jauniesiems žaidėjams.
Krepšininkas teigia, kad būtent palankios sąlygos ir gerai susiklosčiusi situacija jam padėjo tobulėti „Nevėžio“ ekipoje. „Nebuvo jokių šalutinių trukdžių Kėdainiuose. Buvau susikoncentravęs tik į krepšinį. Negana to, komandoje tuo metu neturėjome labai daug žvaigždžių. Jauniems žaidėjams davė žaisti daug minučių, gavome pasitikėjimo iš trenerių štabo. Vyriausiasis treneris pamatė, kad aš galiu padėti komandai ir po truputį tapau vienu iš svarbiausių klubo žaidėjų“.
Nuo 2002-ųjų iki 2004-ųjų metų Kėdainių „Nevėžio“ klubą treniravo Rūtenis Paulauskas. Pasistiprinę keletu žaidėju ekipa mėgino įrodyti savo vertę stipriausioje šalies lygoje. Atšiauriose LKL sąlygose kėdainiškiams sezonas nesusiklostė sėkmingai, tačiau treneris jau tuomet įžvelgė jaunojo S. Serapino gabumus krepšinio aikštelėje.
„Tikrai atsimenu, kad reikalaudavo mesti į krepšį. Davė man didelį pasitikėjimą savimi. Jis sakydavo, kad man nesvarbu, ar tu įmesi, ar neįmesi, tavo užduotis išsimesti 8 tritaškius. Kai treneris taip pasako, nesikoncentruoji į kiek pataikai. Yra šansas ir meti.“
„Reiklus ir jaunas treneris, kuris turėjo savo treniravimo sistemoje daug naujovių. Nebūdavo treniruočių, kuriose po 2,5 valandos iš vieno aikštelės galo slampinėji į kitą. Treneris nekalbėjo 30 minučių. Pas jį būdavo 1,5 valandos intensyviai pasportuodavai ir ta nauda matėsi. Jis mėgo intensyvias treniruotes, kurios vis dažniau pritaikomos šiuolaikiniame treniravime.“
Kėdainių „Nevėžio“ komanda tais metais kaip tik iškovojo Lietuvos krepšinio „A lygos“ (LKAL) kelialapį į LKL. S. Serapinas vienose rungtynėse su dubleriais sumetė net 30 taškų ir tai jam padėjo atkreipti garsiausių Lietuvos krepšinio trenerių dėmesį. Tokie asmenys kaip Valdemaras Chomičius iš Rusijos klubo pradėjo aktyviai domėtis atakuojančiu gynėju. Ilgai laukti jaunajam žaidėjui nereikėjo.
„Jau kitą vasarą gavau skambutį, kad esu priimtas į pagrindinę „Žalgirio“ sudėtį. Buvo baisu, bet jaučiausi be galo laimingas“.
Prisimindamas jaunystės dienas S. Serapinas taip pat papasakojo malonų nutikimą su Kėdainių „Nevėžio“ gerbėju – policijos pareigūnu. „Vieną kartą mane sustabdė Kėdainiuose policija už kažkokį menką nusižengimą. Galbūt ant linijos stovėjau. Priėjęs prie automobilio pareigūnas per raciją susisiekė, kad kažkas patikrintų mano mašinos numerius ir ar nesu ieškomas. Sėdėdamas mašinoje iš racijos išgirdau balsą: „Daug Kėdainiams padarė, paleiskit. Gero kelio palinkėkit!“.
Buvęs Eurolygos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas atskleidė, kad atsidurti į tiek skirtingų klubų jį privertė aplinkybės: trenerių kaita, nesutampančios komandos vertybės, klubų krizės ir atleidimai dėl komandinių rezultatų. Nors S. Serapinas nuogąstauja, jog prie komandos narių prisirišti per vieną sezoną yra sudėtinga, tačiau džiaugiasi aplankęs visas 16 organizacijų, tarp jų ir Kėdainių „Nevėžį“.
Straipsnį parengė LKL akademijos praktikantas Martynas Žiūrys. LKL akademija – socialinis projektas, skatinantis prisidėti prie LKL klubų veiklos. LKL akademijos tikslas – suteikti studentams galimybę panaudoti savo žinias įgyvendinant LKL ir vietos bendruomenių projektus marketingo, komunikacijos, viešųjų ryšių ir renginių organizavimo srityse ypatingą dėmesį skiriant socialiniams projektams. Organizuodama šį projektą, LKL siekia atkreipti klubų dėmesį į perspektyviausius studentus, kurie po praktikos galėtų tęsti darbą klubuose.
„Ilgoji pertrauka“: užduokite klausimą pirmadienio podkastui
Norėdami komentuoti prisijunkite.