Š.Marčiulionis kirto V.Mačiuliui – neleis rodyti apie jį sukurtą dokumentinį filmą (5)

Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų legendinis Šarūnas Marčiulionis nedažnai tvirtai pasako „ne“. Tačiau šįkart vyras rėžė iš peties – neleido rodyti keturių dalių dokumentinio filmo „Šarūnas Marčiulionis“, kurį apie jį sukūrė žinomas šalies krepšinio metraštininkas Vidas Mačiulis.

„Kaip aš galiu pritarti tam, ko nemačiau, kas apskritai nebuvo derinta? Nieko nežinau apie tą filmą, nedaviau sutikimo jį kurti, o jo pavadinime – mano pavardė“, – ramiai ir motyvuotai mintis apie savotišką akibrokštą dėstė 52-ejų Š.Marčiulionis, kadaise ir pats baigęs žurnalistikos universitetines studijas.

Anonsai skelbė, kad keturis sekmadienius iš eilės „Lietuvos ryto TV“ suteiks sporto gerbėjams galimybę pasivaikščioti po Š.Marčiulionio sporto karjeros labirintus. Kaskart 45 minučių trukmės keturiuose filmuose, kurių bendras pavadinimas „Šarūnas Marčiulionis“, žiūrovai turėjo išvysti istorijas „Daina – gyvenimo metafora“, „Olimpinis ledlaužis numeris 13“, „Ne toks kaip kiti“, ir „LKL – krepšinis Lietuvoje vėl“. Ir visos tos istorijos – apie Š.Marčiulionį bei jo gyvenimo tarpsnius.

„Ar ne keista, kad apie filmą išgirstu tik iš svetimų žmonių, o ne filmo kūrėjo? Kaip jūs manote? Prisipažinsiu, nesakau, kad apskritai to negirdėjau, – V.Mačiulis per mano vieną darbuotoją perdavė man kažkokią laikmeną, kurioje neva yra viena dokumentinio filmo apie Šarūną Marčiulionį serija. Nelabai prisiverčiau ir neturėjau kada pasižiūrėti, kas toje laikmenoje, juolab ką tai keistų – su kuo bendrauti, kam kokią nuomonę išsakyti?“ – klausimus žarstė Š.Marčiulionis.

– Dabar pasakėte V.Mačiuliui „ne“. Tačiau, jei duotų peržiūrėti visas filmo dalis ir atsižvelgtų į jūsų pastabas, leistumėte eteryje rodyti keturias serijas „Šarūno Marčiulionio“?

– Viskas įmanoma. Na, nekalbėkime apie Ameriką, bet vis tiek yra bendrosios taisyklės: yra filmo scenarijus, yra jo tvirtinimas, yra kažkokia bendra peržiūra. Skaudu, kad naudojama mano amžinatilsį tėvų interviu nesuderinus su manimi, – juk reikia viską suderinti, o ne imti nieko neatsiklausus ir rodyti. Įsivaizduoju, kad viskas pataisoma, bet... Jei apie žmogų kuriamas biografinis filmas, tai ir jis turi vienoje ar kitoje vietoje kokį monologą ar nuomonę pateikti. Tame filme aš tikrai nedalyvavau, nes elementariai manęs niekas nieko neklausė apie mano gyvenimą (Juokiasi.), nors filmas pavadintas „Šarūnas Marčiulionis“.

Modestas Krukauskas, Lrytas.lt