„Ryto“ finalo varžovė – individualaus talento varoma ir paprastą krepšinį žaidžianti AEK (2)

Vilniaus „Ryto“ komanda FIBA Čempionų lygos finalo rungtynėse susitinka su Atėnų AEK krepšininkais.

Istorinėse rungtynėse vilniečiai siekia laimėti turnyrą pirmą kartą, o AEK jau yra tai padariusi 2017–2018 metų sezone, kai finale 100:94 nugalėjo Monako „AS Monaco“.

Tada komandą treniravo tas pats Draganas Šakota, kuris dabar išrinktas geriausiu metų treneriu, o ekipą į priekį vedė dabar Eurolygoje jau ne vienerius metus žibantis Kevinas Punteris. Beje, „AS Monaco“ ekipai 18 taškų pelnė Sergejus Gladyras, kuris dabar Prancūzijos lygoje yra šios komandos vyr. treneris.

73-ejų D.Šakota yra rekordininkas pasaulyje iš aktyvių trenerių – jis pirmajame mače kaip strategas dirbo dar 1983 metais. AEK klube jis dirba jau trečią kartą – 2014–2016 m., tada 2017–2018 m. sezone ir grįžo 2024 m. bei treniruoja ekipą iki šiol. Pats D.Šakota penktadienį juokavo, kad dirbs treneriu tol, kol FIBA jam skirs apdovanojimus.

D.Šakota yra strategas, kuris atiduoda žaidėjams laisvę ir labai pasitiki savo pagrindiniais krepšininkais, turi išreikštą startinį penketuką ir labai aiškiai sudėliotą rotaciją. Tai nėra plačios derinių knygos naudotojas ar labai ypatingas strategas, bet jis tiesiog netrukdo žaidėjams rungtyniauti ir turi gerą nuojautą, kada kurį žaidėją išleisti ant parketo, o kada – pasodinti ant suolo ar paimti minutės pertraukėlę. Sukaupta patirtis labai gerai atsispindi ir šio sezono AEK rezultatuose.

„Rytas“ šį sezoną turėjo daug pasikeitimų, bet jų nestigo ir AEK gretose. Vien ko vertas Chriso Silvos išvykimas į Stambulo „Fenerbahče“, kuris tapo pirmojo etapo MVP. Komandoje dar buvo buvęs Panevėžio „Lietkabelio“ aukštaūgis Marko Pecarskis, kuris dabar nerungtyniauja, po vienerių rungtynių išvyko ir Puerto Riko atstovas Gianas Clavellas bei amerikietis Adonisas Armsas.

AEK pasipildė keliais naujokais – iš Nimburko ERA persikėlė aukštaūgis KeyShawnas Faezellas ir puikiai žinomas veteranas Jamesas Nunnally. Pastarasis buvo siūlomas ir Lietuvos klubams už 20 tūkst eurų per mėnesį atlyginimą.

K.Faezellas atrodo nuviliančiai – 5 taškų, 3,6 atkovoto kamuolio ir 5,1 naudingumo balo vidurkiai per 16 minučių, kai Čekijos klube skaičiai buvo dvigubai geresni – 10,7 taško, 6 kamuoliai ir 10 balų.

Kita istorija yra su J.Nunnally – amerikietis iškart davė naudos ir tapo vienu iš lyderių. Individualiai pajėgus 35 metų veteranas per 23 minutes įmeta 13,2 taško ir renka 14,3 balo. J.Nunnally yra vienas iš žaidėjų, kuris turi visišką laisvę puolime ir gali nutraukinėti derinius bei atakuoti, kada tik nori. Didelė J.Nunnally patirtis ir svarbiausių kovų turėjimas gali būti dideliu faktoriumi ir finale, jeigu lemiamu metu reikės imtis iniciatyvos.

Kitas toks žaidėjas – MVP tapęs Frankas Bartley. 32 metų 191 cm ūgio atletiškas gynėjas niekada nežaidė garsiose komandose, o jis į AEK atvyko iš Salonikų PAOK. 18,4 taško ir 16,6 balo vidurkiai per 32 minutes leido jam su ašaromis akyse atsiimti MVP statulėlę. Po 13 metimų per mačą atliekantis žaidėjas yra svarbiausias, kurį „Rytui“ reikia sustabdyti. Kartais net gera gynyba nesustabdo šio atleto, nes jis geba pataikyti ir labai sunkius metimus per rankas.

Tarp trijų kandidatų gauti MVP buvo ir RaiQuanas Gray‘us – 13,2 taško, 5,8 sugriebto kamuolio, 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir 16,2 naudingumo balo vidurkiai per 31 minutę. Dar vienas žaidėjas, kurio metimų vidurkis yra 10 per mačą. Tiesa, šis sunkusis kraštas turi silpnybę – jis prastai pataiko iš toli – vos 16,7 proc. Čia galima taikyti rizikas.

Geriausiai šiai trijulei talkina Lukas Lekavičius – 9,5 taško ir 11 balų statistika per 22 minutes. Lietuvis atrodo labiausiai galintis organizuoti žaidimą šioje komandoje, įnešantis daugiau ramybės ir galintis nuvesti kamuolį į reikiamas pozicijas. Taip pat jis pats gali imtis iniciatyvos puolime ir pataiko net 45,5 proc. tritaškių. Puikiai žinome, kad L.Lekavičius geba rinkti taškus ir draskyti varžovų gynybą, ką šiame lygyje jam lengviau daryti nei tai buvo Eurolygoje.

Gregas Brownas (7,9 tšk., 6,2 atk. kam., 10,1 naud. bal.) yra dar vienas sunkusis kraštas, kuris įneša komandai fiziškumo ir geros kovos po krepšiais. Šis žaidėjas irgi turi tą pačią problemą kaip ir jo kolega R.Gray‘us – nepataiko tritaškių – vos 18,2 proc.

Būtent du amerikiečiai „ketvirtoje pozicijoje“ ir lemia, kad Mindaugas Kuzminskas leidžia laiką ant suolo ir nepasirodė ant parketo pusfinalyje net tada, kai atrodė, jog pergalė prieš Malagos „Unicaja“ jau yra užsitikrinta. Veteranas iš Lietuvos aktyviai palaiko komandos draugus ir atrodo pozityvus savo veiksmais, o ne tik kalbomis. Gaila, kad per metus M.Kuzminskas nuo svarbaus žaidėjo tapo tuo, kuris finalo ketverte nepakyla nuo suolo.

Iš nepaminėtų žaidėjų liko tik vietiniai – gynėjas Dimitrios Katsivelis (5,9 tšk., 6,7 naud. bal.), Dimitris Flionis (4,9 tšk., 7,4 naud. bal.) ir Vasilis Charalampopoulos (5,9 tšk., 7,9 naud. bal.). Pastarasis yra snaiperis su 42,9 proc, pataikymu. Epizodiškai ant parketo pasirodo aukštaūgis Gaios Skordilis, kuris per 7 minutes renka 1,9 taško ir 2,9 balo.

Apibendrinus galima pasakyti, kad AEK yra komanda, kuri labai daug žaidžia „du prieš du“ arba „vienas prieš vieną“. Žaidimas paprastas, bet pergalingas, ką rodo rezultatai. Talento turi pakankamai spręsti situacijas po vieną. Kartais atrodo, kad F.Bartley ir J.Nunnally žaidžia kiekvienas sau. Gynyboje AEK komandiniuose veiksmuose mėgsta pasiklysti, bet individualiai turi stiprius kūnus, ilgas rankas ir atletiškus žaidėjus. Daug mobilumo ir skirtingų penketukų variantų su žema priekine linija ne kartą AEK gelbėjo šiame sezone.

„Rytui“ reikia stengtis kaip įmanoma daugiau bėgti į greitas atakas ir taip kurtis progas metimams, kas sėkmingai veikė prieš Tenerifės „La Laguna“. Poziciniame puolime gali būti sudėtinga rasti pranašumų, bet čia tikrai galima atakuoti J.Nunnally, kuris dažnai atrodo tiesiog protestuojantis prieš veiksmus prie savojo krepšio.

AEK yra dar unikali komanda ir tuo, kad kasmet turi finansinių problemų, vėluoja mokėti algas žaidėjams, bet vis tiek sugeba pasiekti gerus rezultatus. Atrodo, kad klubas perka žaidėjus kaip imdamas paskolą, nes vis tiek FIBA Arbitražo teismas įpareigoja susimokėti krepšininkams. Dar pernai ekipos žaidėjai protestavo ir nesitreniravo, bet AEK pasiekė pusfinalį Čempionų lygoje, o dabar žais finale.

„Ryto“ šeštadienį laukia visiškai kitoks oponentas nei veteranų prigrūsta „La Laguna“. Gerokai atletiškesnė, talentingesnė puolime ir alkanesnė ekipa. Finalo serijoje vilniečiams nugalėti AEK būtų itin sudėtinga, bet viename susitikime šansai yra gerokai didesni.  

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.