Rimai, ar dar atpažįsti save? (147)

„Tragedijos daryti nereikia“, – tokią frazę užakcentavo Lietuvos rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis po nesėkmės Italijai. Tikrai? Tuomet, kas čia įvyko?

Transliacijoje neradau kito tinkamo žodžio nei „tragedija“. Man atrodo tai geriausiai iliustruoja situaciją ne tik įvykusią Bolonijoje, bet ir apskritai dabar besitęsiančią Lietuvos krepšinyje. Lietuvos krepšinio tragedija.

Bet žinoma, kai federacijos karalius Mindaugas jau ne vienus metus pasakoja, kad grįžome į elitą, tai gal tikrai nereikia spausti panikos mygtuko?

Prieš pereinant prie visų pastebėjimų, reikia dar kartą priminti, kad nežinau nė vieno Lietuvoje sporto žurnalisto, kuris linkėtų nesėkmės mūsų nacionalinei komandai. Anaiptol, palaikome rinktinę kartais dar labiau nei eilinis sirgalius, nes visi yra vienoje valtyje, aplink tai sukasi mūsų darbai ir esame ištroškę pergalių. Bet jaučiu pareigą tai pasakyti, nes į kritiką šiais laikais reaguojama labai jautriai ir staiga pradedama ieškoti priešų tarp savų. Bet gal tai paaiškina federacijos norą cenzūruoti rinktinės aplinką? Gerai, gal ne apie tai.

Rungtynės Bolonijoje buvo tos, kurios turėjo perpildyti ne vieno kantrybės taurę. Ir dažnai sporte po rungtynių būna tiesiog nuotaika, kad nepasisekė, varžovai susimetė metimus ir taip toliau. R.Kurtinaitis tą norėjo pasakyti ir dabar, bet, gerbiamas Rimai, ne šį kartą. Ir tikrai tai ne atvejis, kai norisi kažkur kaltinti žaidėjus.

Jakučionis, Kurtinaitis

Šioje atrankoje ant popieriaus matėme vieną pajėgiausių, jei ne pajėgiausią „langų“ Lietuvos rinktinę. Visi suprato situacijos rimtumą, bet ką mes gavome? Tiesiog instrukciją, kaip pralaimėti laimėtas rungtynes. Dar kartą per kelis mėnesius. Ir mes tikrai nedarome tragedijos?

Ir jeigu paanalizuosime, kodėl dabar turime situaciją 3/3 ir ribotas galimybes kautis dėl vietos pasaulio čempionate, reikia žiūrėti, kaip mes atėjome į lemiamas rungtynes su Italija.

Iš pradžių – pralaimėjimas Ukrainai draugiškame mače. Draugiškas mačas, taip, pasiruošimas, viskas okey. Būtent tai ne kartą per savaitę spėjo paakcentuoti R.Kurtinaitis, kuris prieš tas pačias rungtynes sakė, kad svarbiausia – pergalė, nes tik taip atsiranda nugalėtojų mentalitetas. Taip, tas pats akcentuotinas nugalėtojų mentalitetas treneriui, kuriam iki darbo rinktinėje nebuvo kitos vietos kaip tik pirma. Bet stalai greitai apsisuko.

Po to – tikrai lengva pergalė prieš trečią rinktinę atsivežusius britus. Nėra jokių priekaištų, tik truputį buvo keistas fonas aplink – galėjo susidaryti vaizdas, kad padarėme didžiulį darbą ir nugalėjome kažkokį grandą.

Na, ir atvykstame į Boloniją. Reikia pradėti turbūt nuo to, kad nė viename mače net nebuvo registruotas trečias įžaidėjas rinktinėje Augustas Marčiulionis. Gynėjas, kuris jau Vilniaus „Ryte“ spėjo parodyti, kaip galima įnešti ramybės į žaidimą per trumpą laiką. Tvarkoje, liekame su 20-mečiu pirmuosius žingsnius rinktinėje žengiančiu Kasparu Jakučioniu ir akivaizdžiai ne geriausioje sportinėje formoje esančiu Arnu Velička. Galiausiai žaidžiame su Margiriu Normantu įžaidėjo vietoje. Bet čia tik uogytės.

Rungtynės prasidėjo idealiai. Ąžuolo Tubelio užkurta rinktinė skrido tarsi ant sparnų, greitai įgijo dviženklį pranašumą ir atrodė, kad greitai pamuš bet kokią italų ambiciją pakovoti. Nieko panašaus. Šeimininkai po prasidėjusių keitimų dar pirmajame kėlinyje grįžo į kovą, R.Kurtinaitis purtė nuleidęs galvą po Donato Tarolio tritaškių, o antrajame ketvirtyje lietuviai visiškai pakriko ir suklydo 8 kartus. O dar prie klaidų – kiek prastų pražangų, leidusių pelnyti lengvus taškus? Bet ne ką mažiau buvo pasimetęs ir trenerių štabas.

Kurtinaitis

R.Kurtinaičio ir visos jo komandos situacijos nevaldymą geriausiai iliustravo 12 žaidėjų panaudojimas per du kėlinius. Lemiamose atrankos rungtynėse. 12 žaidėjų su keitimais po keliasdešimties sekundžių ir auklėtinių įmetimą į ugnį, kaip buvo su Matu Jogėla ar A.Velička. Pastarąjį matėme po vieno iš keitimų ir numojantį ranka link trenerio pusės.

Priminsiu, kad čia vadovavo tas pats štabas, kuris draugiškose rungtynėse, kurios 38 kartus buvo užakcentuotos kaip pasiruošimo, rotavo 10 žaidėjų. Žaidėjų kūno kalba irgi nebuvo pati geriausia, bet ji dažnai ateina iš nepasiruošimo. Komanda tikrai neatrodė gerai paruošta, išsidėstymas per derinius kėlė klausimų, o ir gynyboje – daug nesusikalbėjimo. Visgi buvo jausmas, kad ir kaip prastai atrodome, tai mačas, kurį laimėsime talentu. Ech...

Kai trečiajame kėlinyje lietuvių deficitas išaugo iki dviženklio, talentas pradėjo gelbėti. Netrukus ir R.Kurtinaitis priėmė sprendimą visiškai iš žaidimo išimti Joną Valančiūną, kuris iki tol per pirmas 26 minutes sužaidė 22. Atrodė, kad viskas bus gerai – užsikūrė abu Ignai, Ą.Tubelis toliau darė savo monstrišką darbą. Tuo pernelyg patikėjo ir pats R.Kurtinaitis.

Mūsiškiai lemiamame ketvirtyje įgijo 13 taškų pranašumą, likus 4 minutėms dar pirmavo 12 taškų, bet... Bet kai reikėjo uždarinėti rungtynes, prasidėjo klaidos, leidusios tiesiog susirinkti lengvus taškus, o gynyboje neišnaudotos pražangos kainavo vieną tritaškį po kito. Koncentracija, koncentracija, koncentracija. O tai norisi akcentuoti pažiūrėjus, kaip buvo rotuota komanda.

Per pirmus du kėlinius panaudoti visi 12 žaidėjų, o paskutiniame ketvirtyje 4 žaidėjai rungtyniavo be keitimo. Komanda tiesiog natūraliai pavargo. Ai, atsiprašau, buvo dar vienas keitimas – M.Jogėla vietoje Ą.Tubelio. Ką? Na, bet tai viską gerai iliustravo, kokioje būsenoje mačo pabaigoje buvo trenerių štabas.

Tas pats Mato Buzelio klausimas. Taip, 21-erių puolėjas gal ir buvo išprovokuotas, bet jo žaidimas šįkart buvo pamatuotas, be didesnių klaidelių. Ar tikrai didžiausio talento žmogus rinktinėje negalėjo bent jau kelioms minutėms nuimti krūvio nuo kažkurio žaidėjo? O ir kiek sau derinių turėjo ryškiausias atėjusios kartos žaidėjas?

Lemiamos ciklo rungtynės prieš varžovą, kuris praradęs bent 6 pagrindinius žaidėjus nė per kur talentu neprilygsta Lietuvai. Bet nesvarbu, ar žaidėme Islandijoje ar Italijoje, rungtynių pabaiga – vienoda. Na, bet R.Kurtinaitis pasidžiaugė, kad žaidžiame su visais kaip lygūs su lygiais. Tikrai, bravo, treneri! O ar ne jūs buvote pirmas, kuris skalpavo kiekvieną buvusį Lietuvos rinktinės vairininką po kiekvieno skaudesnio pralaimėjimo? Tai kokia ta realybė?

Realybė tokia, kad prieš antrąjį etapą turime labai miglotus šansus iškovoti bilietą į pasaulio čempionatą, kurio nepraleidžiame nuo 2002 m. Laukia Turkija, Serbija ir Bosnija ir Hercegovina, prieš kuriuos reikia bent 4 pergalių. Ar įmanoma? Norisi tikėti, kad taip, bet ar nuoširdžiai tikime tokiu procesu?

Kai atėjo nauji šerifai į rinktinę, buvo nuolat kartojama: „Viskas bus kitaip.“ Kol kas sunku pasakyti, kas konkrečiai buvo galvoje, bet dabar tai daugiau primena tiesiog bardako federacijoje suvienodinimą su pačia rinktine. Kalbėjome apie nugalėtojų mentaliteto susigrąžinimą, o dabar normalizuojame pralaimėjimus – nesvarbu, ar tai draugiški mačai, ar – oficialūs.

R.Kurtinaičio interviu 2021 m.:

Bet žuvis pūva nuo galvos. Girdint, kokie dalykai užkulisiuose vyksta federacijoje po Arvydo Sabonio eros pabaigos, turbūt, reprezentacinės Lietuvos komandos rezultatas yra tiesiog atspindys viso bardako Lietuvos krepšinyje. Juk jau tada kėlė klausimų Azerbaidžane dirbančio trenerio paskyrimas vadovauti Lietuvos rinktinei, o pagrindiniu jo patarėju paskirti treneriu beveik dešimtmetį nedirbusį specialistą, matant kokį šiuo metu šalyje turime trenerių pasirinkimą.

Dabar esame tokioje situacijoje, kad mums arčiau ne pasaulio čempionatas, o knygos rašymas apie tai, kaip pralaimėti laimėtas rungtynes. Ar tai stebuklingai pasikeis antrame etape? Labai norėčiau ir palaikysiu, bet nežinau, o jūs? Žinau tik tai, kad turime talentingiausią Lietuvos rinktinę per eilę metų ir esame arti to, jog jos nematytume čempionate iki 2029 m.

Prie normalios valdžios federacijoje būtų kvestionuojamas trenerių štabo darbas, bet dabar akivaizdu, kad traukinys važiuos toliau, kol galutinai nenuvirs. Tikėkimės taip neatsitiks, bet tas pats R.Kurtinaitis vertindamas viską iš šono, kaip tai garsiai darė anksčiau, prie tokio rezultato natūraliai keltų trenerio darbo likimo klausimą. Dabar – tragedijos nedarome. Rimai, ar dar atpažįsti save?

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.