Ramus ir pasitikėjimu trykštantis naujas „Juventus“ vairininkas V.Buzas: iššūkį priimu su karšta širdimi ir šaltu protu (40) interviu

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda dar nepasibaigus šiam Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezonui pristatė naują vyr. trenerį.

Klubas pasirašė „1 plius 1“ formulės sutartį su asistentu dirbusiu Vytautu Buzu. Pastarasis pakeis Oliverį Kostičių, kuris šiais metais sėkmingai treniravo Utenos ekipą.

V.Buzas taip pat eis ir sporto direktoriaus pareigas.

36-erių strategas portalui Krepsinis.net teigė, kad nauji iššūkiai karjeroje jo negąsdina, o ir pats Utenos komandos pasiūlymas nebuvo sensacija.

Jaunas, bet ambicingas specialistas pasitiki savo jėgomis vesti į pergales „Uniclub Casino – Juventus“ ekipą, nepaisant to, kad jis pats tik prieš metus debiutavo LKL čempionate ir tai darė asistento pozicijoje. Tiesa, kol O.Kostičius buvo Serbijos rinktinėje, būtent V.Buzas serbą pavadavo.

„Oliveris buvo vienas svarbiausių žmonių, kurio dėka pastarąjį sezoną buvau Utenoje“, – padėką kolegai skyrė V.Buzas.

Jau anksčiau esame išsamiau pristatę V.Buzo karjerą. Jis turi patirties dirbant Vokietijoje, taip pat savęs yra išbandęs ir vadybinėje pozicijoje, tad sporto direktoriaus pareigos nebus visai naujos.

V.Buzas jau yra atlikęs nemažą darbą, planuojant kito sezono sudėtį, ir kartu su likusia Utenos komandos valdžia svarstys galimas kandidatūras.

„Šiai dienai didžiausias mano iššūkis yra štabo ir sudėties formavimas, o apie sezoną galėsime kalbėti, kai žinosime, kokius žaidėjus turime, kokį tikslą iškels klubas. Norime būti konkurencingi ir vėl būti šalia keturių mūsų grandų. Jie bus truputį pavargę, o mes norime jiems įkąsti“, – savo viziją dėstė V.Buzas.

Pokalbis su juo – apie naująsias pareigas „Uniclub Casino – Juventus“, viziją, pasitikimą ir ambicijas – Krepsinis.net.

Buzas

– Net neabejoju, kad didelei daliai krepšinio visuomenės ši naujiena yra netikėta, o kaip ją pasitikote pats?

– Nesakyčiau, kad man tai visiškai netikėta. Kaip ir šnekėjome anksčiau, žinojau savo profilį, ko noriu, aišku, tik gal nemaniau, jog tai įvyks taip greitai. Malonu. Kažkoks tęstinumas ir mūsų kaip štabo darbo įvertinimas. Tai normalus tęstinumas klube, kuomet kažkas užauga. Faina, geras iššūkis, priimu tai su karšta širdimi ir šaltu protu.

– Kokia buvo pirminė jūsų reakcija, kuomet Eimantas Skersis pasakė, jog valdyboje kels jūsų kandidatūrą?

– Valdyba sprendė tą klausimą, o su Eimantu viską aptarėme anksčiau. Klubo valdžia viso sezono metu rodė pasitikėjimą, kai nebuvo Oliverio, visas štabas bei administracija padėjo man tvarkytis su šiomis pareigomis. Tai nebus man labai nauja, aišku, nauja yra šis lygis, bet iš esmės vyr. treneriu esu 4 metus pradirbęs Vokietijoje.

– Kokių minčių šiuo metu galvoje daugiausiai: nerimo, atsakomybės pojūčio, pasididžiavimo, o gal banalaus džiaugsmo?

– Dabar pas mane daugiausiai yra ryžto. Ryžto imtis veiksmų, darbuotis, komplektuoti komandą, daug negalvoti apie tai, kas kur aplink. Norisi padaryti „Uniclub Casino – Juventus“ kiek įmanoma įdomesniu, patrauklesniu ir alkanesniu klubu. Tai pagrindinis mano jausmas, o mintys susigulės po laiko ir manau, jog suprasiu, kad tai didelis pasitikėjimas iš klubo. Man norisi, kad mes su štabu tai atpirktume geru rezultatu.

– Ko gero, jūsų privalumas šioje situacijoje yra ir tas, kad apie naujas abejas pareigas žinote dar net nesibaigus senam sezonui – laiko viską susidėlioti pagal save yra daug.

– Ne paslaptis, klubas jau sezono metu pradėjo žaidėjų paieškas. Esu tikintis, kad geras treneris turi būti ir kažkiek sporto direktorius. Žaidėjų sąrašai jau yra – ne vien lietuvių, bet ir užsieniečių, savo pirmas, antras ir trečias opcijas tikrai turime. Nuo šiandien prasidės visos tos kalbos, kurias norime vykdyti kuo greičiau. Daug žaidėjų dar atsiras rinkoje po sezono.

Aš asmeniškai jaučiuosi labai neblogai pasiruošęs šiam tarpsezoniui, klubui taip pat greičiausiai patiko, kuomet pristačiau, kaip noriu, kad atrodytume. Tai irgi padaryta konkrečiomis pavardėmis. Stengsimės gauti tuos žmones, kuriuos norime matyti „Uniclub Casino – Juventus“. Jaučiuosi labai užtikrintai eidamas į šį tarpsezonį.

Buzas

– Kokią savo viziją pateikėte klubui ir kaip ją pristatytumėte krepšinio sirgaliams?

– Klubas viską gavo su pavardėmis ir vaizdo medžiaga, parodžiau, kaip norėtume žaisti. Kiek supratau iš reakcijos, vadovams tikrai patiko. Šis pasirašymas rodo, jog mano pasiruošimas pokalbiui buvo tinkamas.

Sirgaliams pasakysiu taip: būsime agresyvūs, labai alkani, turėtume turėti daugiau atletiškumo, pataikymo. Taip pat tikrai pirmenybę teiksime lietuviškam pasui, nes manau, jog tai – labai svarbus dalykas. Norime turėti stiprią rūbinę – šiemet ji labai mums padėjo daugelyje situacijų, iškenčiant sunkius laikus ir išgyvenant gerus. Never too high, never too low.

Sezonas bus ilgas, žinome, ant ko komanda laikosi ir tikrai sieksime lietuvių turėti kiek įmanoma daugiau. Kokybiškų, augančių ir jau brandžių lietuvių. Pažadu, kad būsime komanda, kuri kovos prieš kiekvieną varžovą.

– Akcentuojate lietuvių svarbą rūbinei, tačiau šiemet turėjote daug legionierių ir rūbinei tai nepakenkė.

– Žinote, kaip būna. Mes norime vieno, bet rinka kartais nustato, kaip galima. Tai parodys tarpsezonis ir pirminiai darbai. Tikrai sieksime stipraus lietuviško branduolio, aš ir klubas tikime, jog „Uniclub Casino – Juventus“ turi būti apie lietuvius ir norą laimėti. Ir užsieniečius rinksime tokius, kurie bus pasiruošę aukotis bei palikti viską, kad nebaigtų sezono gegužės mėnesį.

– Kokią dabartinės komandos sudėties dalį norėtumėte išsaugoti?

– Lieka Evaldas Šaulys, Šarūnas Beniušis, Titas Didžgalvis, kuris yra visiškai vietinis. Norėtųsi ir toliau bandyti pratęsti kai kuriuos žmonės iš praeito sezono komandos, bet suprantame, jog kai kurie tikrai stipriai pasikėlė savo vertę ir turi jau kitų minčių. Branduolio išlaikymas palengvintų darbą, bet realybė dažniausiai būna tokia, jog reikia ieškoti išeičių, tas opcijas ir turime.

Buzas

– Kaip pristatytumėte savo žaidimo braižą ir kiek jis skirsis nuo O.Kostičiaus?

– Natūralu, kad kažkokių dalykų pasiėmiau iš Oliverio, nes man jie patiko. Kai kuriuos aš norėsiu matyti savaip. Plius, su štabu sėsime ir kalbėsime, kokius žaidėjus turime ir kokį krepšinį galime žaisti. Manau, kad treneris turi būti pakankamai prisitaikantis prie situacijos, kurią turi su žaidėjais. Patį žaidimą derinsime prie žaidėjų, bet, kaip jau sakiau, norime būti agresyvūs ant kamuolio, greitesni, atletiškesni ir taiklesni. Manau, kad žmonės pamatys daugiau greitų atakų.

– Jei O.Kostičius buvo labiau senosios mokyklos treneris, jūsų požiūris, galima sakyti, labiau moderesnis?

– Na, kas yra tas senosios mokyklos treneris? Oliveris turėjo labai daug gerų naujų idėjų, mes buvome gerai bėganti komanda, turėjome taisykles, nors sezono metu kažkiek strigome, bet tai normalu, turėjome didelį rungtynių kiekį, kuriose reikėjo išlaikyti intensyvumą. Yra tikrai sunku su rotacija, kurią turėjome – norėčiau jos truputį didesnės, daugiau opcijų puolimui ir gynybai. Turėsime kai kurių kitų žaidimo sistemos dalykų, momentais būsime laisvesni – ne tokie įsprausti į rėmus, kai matysiu, jog žaidėjai tam pasiruošę.

– Neabejoju, kad stebite nemažai Europos krepšinio, ypač Eurolygos. Jei reikėtų įvardinti, kokių trenerių stilius jums simpatiškiausias, kas tai būtų?

– Manau, kad ne vien Eurolygoje dirba geri treneriai. Taip, Eurolyga yra mūsų topas ir elitas, tai, ką stebime, kiekvienas to krepšinio norime matyti daugiausiai, bet ir kitose lygose, kurias daug stebiu – Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos – man imponuoja ne vienas treneris.

Labai patinka Tuomo Iisalo žaidimas, žinau, kad tai atkartoti, beveik neįmanoma. Teko vizituoti šį žmogų, 4 dienas prabūti Bonoje, daug bendrauti ir viską matyti, tad žinau, kaip jis funkcionuoja iš vidaus. Rodrigo Pastore iš Chemnico, tas pats Andrea Trinchieri ir daug kitų trenerių, kaip mūsų dėdė aukščiausiasis Šaras – tai yra mišinys idėjų, ateinančių iš visų mano vizitų. Bus idėjų, kurios atsispindės ir iš Oliverio, nes jis padarė didelę įtaką mano augimui.

– E.Skersis yra ne sykį minėjęs, kokių naujų dalykų O.Kostičius įnešė organizacijai – ne tik žaidimo prasme, bet ir už aikštės ribų. Ko jūs pats jaučiatės pasisėmęs per šiuos metus šalia serbo?

– Esu pakankamai drausmingas žmogus, bet jis tą drausmę pakėlė į kitą lygį. Oliveris parodė skirtingų krepšinio požiūrio kampų, manau, kas kartą dirbant su skirtingu žmogumi gali paimti tuos dalykus.

Drausmė, disciplina, štabo veikla – gal visa tai įsivaizduoju kažkiek bendruomeniškiau, mėgstu atvirą bendravimą, įtraukti štabą į daug dalykų ir visada tikiu, kad dvi galvos yra geriau nei viena, trys – geriau nei dvi. Manau, kad tai pagrindinis dalykas, ką darysime. Noriu, kad visi štabo žmonės jaustųsi svarbūs ir naudingi komandai.

– Jau turite susiplanavęs, kaip jūsų štabas atrodys?

– Vienareikšmiškai, pristatymo metu pateikiau visą viziją – štabą irgi. Yra kolegų sąrašas, kurį bandysime kuo greičiau užpildyti. Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ neužsibaigia vien krepšinio komanda. Turime galvoti ir apie bendrą organizaciją, kaip norime atrodyti ir ką turėti.

Ne viskas priklauso tik nuo manęs, yra ir klubo finansinė situacija, nevadinu nė vieno savo trenerio asistentu – tai bus kolegų būrys, siekiant bendro tikslo. Subordinaciją turėsime jausti, bet iš esmės tai bus žmonės, turėsiantys savo vaidmenis.

– Dalis esamo štabo pretenduoja likti?

– Tikrai taip. Ne paslaptis, kad lieka fizinio rengimo treneris Saulevičius, tikiuosi, ir gydytojas Tilindis liks. Labai norėtųsi, kad Justas su Ugniumi, šių metų kolegos, kuriais tikiu, liktų. Tikiuosi, kad tai greitu metu bus išspręsta. Ir dar ieškosime papildymo, žiūrėsime, ką pavyks prikalbinti man ir klubui.

Juventus

– Skambate užtikrintai, tačiau turbūt sutiksite, kad Utenos komanda priėmė drąsų sprendimą, samdydama jus. Pakeisti tokį vardą kaip Kostičius sirgalių akyse nėra lengva. Ar jaučiate, kad pradžioje galite sulaukti skepticizmo ir kaip planuojate užsitarnauti pasitikėjimą?

– Gyvenime tikiu vienu dalyku – darbu, žiniomis ir atsidavimu. Tai kompleksiškai sueina į rezultatą. „Uniclub Casino – Juventus“ yra tas klubas, kuris siekia rezultato. Bet man ši situacija nėra visiškai nauja: Vokietijos antrojoje lygoje perėmiau klubą, kuris su mažiausiu biudžetu baigė sezoną žengdamas į BBL.

Pasakysiu atvirai – apie tai aš visiškai negalvoju. Mano vienintelė koncentracija yra į tai, kaip turime dirbti, jog būtume konkurencingesni ir gal net ambicingesni nei praeitais metais.

– Kaip tik per pareitą pokalbį šnekėjote, kaip jus džiugina tokie pavyzdžiai kaip Nedo Pacevičiaus ar Giedriaus Žibėno, kuomet jauni specialistai gauna pasitikėjimą. Ar manote, kad panašūs pavyzdžiai padėjo ir jums, perimant „Uniclub Casino – Juventus“ vairą?

– Manau, kad taip. Žiūrėkime, Nedas daro gerą darbą, jie yra konkurencingoje kovoje su prieš 2 metus Lietuvos čempionu tapusiu „Rytu“. Kuriam taip pat vadovauja Žibėnas – jaunas ir patyręs treneris, matęs šilto ir šalto, turėjęs vadovauti „langų“ rinktinei. Tiek šios pavardės, tiek galima sugalvoti ir kitų, daro didelę įtaką, kad jauni treneriai gautų šansą.

Abu juos vertinu kaip pilnai pasinaudojusius tuo šansu, o tai duoda pasitikėjimo klubams. Jei pažiūrėtume į Ispaniją, Turkiją, Prancūziją, vienareikšmiškai tai yra sektinas pavyzdys – ne vien krepšinio lygiu, bet ir tautiškumu. Esu dėkingas klubui, kad manimi patikėjo, jog kokybę galiu duoti. Noriu kartu augti su klubu ir duoti maksimaliai, ką galiu, per šį laikotarpį.

– LKL praleidęs esate tik pastaruosius vienerius metus. Kaip manote, nepasigesite geresnio lygos žinojimo?

– Ne, tikrai ne. Manau, per pastaruosius metus su ta darbo apimtimi, kurią turėjome, tikrai giliai susipažinome su LKL.

– Kaip manote pats, kokie didžiausi iššūkiai jūsų lauks vyr. trenerio kėdėje?

– Šiai dienai didžiausias mano iššūkis yra štabo ir sudėties formavimas, o apie sezoną galėsime kalbėti, kai žinosime, kokius žaidėjus turime, kokį tikslą iškels klubas. Norime būti konkurencingi ir vėl būti šalia keturių mūsų grandų. Jie bus truputį pavargę, o mes norime jiems įkąsti. Būsime tie, kurie kandžiosis, tad tai ir bus iššūkis – surinkti tokią komandą. O pasitikėjimas savimi ir klubu tikrai yra. Dabar koncentruojuosi į darbą.

– Kalbant apie praėjusį sezoną, ar labai apmaudu, kad Utenos komanda neužsikabino už pusfinalio šanso?

– Vienareikšmiškai. Gal nesu tinkamiausias žmogus vertinti rezultatą, bet buvo labai apmaudu, kai jauti, jog gali. 1 taškas parodė, kad „7bet-Lietkabelis“ yra geresnė komanda. Galima žiūrėti iš kitos pusės – pasilikome erdvės tobulėti.

– Ar praeitas sezonas gali dar labiau užkelti visų lūkesčius?

– Man už kitus komentuoti etiška nebūtų, bet mano lūkesčius – taip.

– Kontraktą pasirašėte metams, su galimybe pratęsti dar sezonui. Ar galvoje turite ilgalaikę savo viziją Utenoje?

– Turiu ir ją aptarėme su vadovais. Noriu matyti komandą kovojančią dėl galimybės žaisti tarptautiniame turnyre. Aišku, taip spręstųsi ir arenos klausimas – gal tai būtų geras postūmis miestui. Galime turėti Čempionų lygos atranką, greičiausiai ją turėsime.

Jau pernai buvo pradėta dublerių komanda, aš irgi matau, jog ji turėtų kilti į dar aukštesnį lygį, kad jaunimas – vietinis ir regioninis – turėtų kur augti. Taip, finansiškai mus sunku varžytis su didžiaisiais klubais, bet norime būti šalia, atskleisti potencialą žaidėjų, kuriems dar nepavyksta patekti į europinį lygį. Norime būti tramplinu – tiek treneriams, tiek žaidėjams, tiek administracijai. Nenuleidžiame kartelės ir stengsimės maksimaliai išspausti, ką turime.