R.Kondratavičius: apie projektą Rygoje, pažįstamus veidus ir talentingiausią „Žalgirį“

Nuo 2021 m. Kauno „Žalgirio“ sistemoje dirbęs Rokas Kondratavičius nusprendė žengti naują žingsnį karjeroje ir priėmė pasiūlymą perimti komandos vairą ambicingame Rygos „Zelli“ projekte. Su jaunimu pastaraisiais metais dirbęs 32-ejų specialistas iškart šoks į Europos taurės vandenis.

R.Kondratavičius su Latvijos sostinės ekipa pasirašė ilgalaikį kontraktą pagal formulę „2 plius 1“, o pirminė to idėja buvo apšilti kojas Latvijos–Estijos lygoje bei pasiruošti horizonte matomam turnyrui Europoje. Vis tik jau debiutiniame sezone „Zelli“ dalyvaus Europos taurėje, o tai – papildomas iššūkis jaunam specialistui.

„Pasirašinėdamas tikrai negalvojau, kad žaisime Europos taurėje, dabar viskas gaunasi greičiau. Bet klubas tiki manimi, investuoja, o aš pradedu naują etapą, žinau, kad ne visiems pavyksta įsitvirtinti, tad turėsiu saugumo“, – Krepsinis.net kalbėjo R.Kondratavičius.

Tinklalapyje Krepsinis.net pokalbis su Roku Kondratavičiumi apie ambicijas Rygoje, matytus veidus „Zelli“ klube bei įspūdingą „Žalgirį“.

– Rokai, kaip atrodo naujo etapo startas Rygoje? Kokį klubą radote?

– Prasideda etapas įdomiai, labai laukiu. Etapas jau prasidėjęs – renkame žaidėjus ir panašiai. Klubą radau tokį, gražiai išsireiškiant, tokį kaip ir aš. Jauną, ambicingą, norintį tobulėti ir parodyti save. „Zelli“ – jaunas klubas, aš – irgi dar pakankamai jaunas treneris, neturintis tiek patirties, bet su daug noro. Manau, kad turiu tam tikrų žinių ir motyvacijos.

Lyginant su „Žalgiriu“, tai – žymiai mažesnis klubas, apimant visą organizaciją. Bet nors ir čia dirba gerokai mažiau žmonių, matau, kaip visi užsidegę. Nuo rėmėjų iki žaidėjų paieškos. Visiems tai yra naujas iššūkis, turime kur tobulėti, bet noras veržiasi pro kraštus. Galbūt tai bus neblogas derinys. Aišku, bandysiu atsinešti patirtį, ką mačiau „Žalgiryje“. Viską stebėjau iš arti, tad stengsiuosi kažkiek perteikti. Ne kiek iš treniravimo, bet organizacinės pusės.

Kondratavičius

– Didelė dalis trenerio sėkmės priklauso nuo to, kaip jam sekasi sutarti su vadovais. Kas yra „Zelli“ galva ir kokia tai asmenybė?

– Prezidentas yra Edgaras Bulas. Žmogus – orkestras. Tų žmonių klube yra mažiau, tai jis atlieka daug funkcijų. Nuo paprasčiausių iki pagrindinių. Jis – emocingas žmogus. Įdomu bus matyti jį sezono metu, nes visko per jį nutinka. Edgaras tikrai nebijo reikšti emocijų, kaip suprantu, ir Rygoje jis yra priimamas kaip išraiškinga asmenybė. Jis nebijo pasisakyti, moka kalbėti ir su „Zelli“ greitai šovė į viršų.

Įdomu su juo bendrauti, bent jau kol kas randu su juo neblogą kalbą, bet vasaros darbai yra viena, o tikras ryšys matysis sezono metu. Tarpsezoniu vyksta viskas sklandžiai, randame bendrų taškų ir pasiginčijame ties žaidėjų paieška, bet viskas lieka darbiniuose klausimuose. Tikrai įdomi asmenybė.

– Kokie tikslai yra keliami artėjančiam sezonui?

– Vietiniame čempionate tikslas yra vienas – tik laimėti. Galbūt VEF ar „Kalev“ renka kažką panašaus, Tartu komanda dar yra ambicinga, bet dabar mūsų klubo statusas tikrai pasikeitė. Turime vienintelį tikslą. Aš su tuo sutinku, sudėtis tam ir buriama.

Europos taurėje nesame išsikėlę didelių tikslų, viskas gal skambės banaliai, bet eisime rungtynės po rungtynių ir bandysime kiekvienose būti konkurencingi. Nesame užsisvajoję būtinai išeiti į kitą etapą. Nenorime kelti konkrečių tikslų, labiau tai, kad norime parodyti klubą, kad jis gali varžytis tokiame lygyje.

– O ar pati organizacija jau atrodo pasiruošusi žingsniui į Europos taurę?

– Mintis tokia brandinta buvo nuo įkūrimo. Jie norėjo žaisti Europoje per penkerius metus, pavyko jau ketvirtaisiais. Manau, kad tiek prieš sezoną, tiek jo metu bus įvairiausių iššūkių. Reikės daug ko išmokti, bet bandyti klubui eiti į tokį lygį, manau, jau buvo laikas. Latvijos–Estijos lygoje tai vienas geriausiai išvystytų klubų. Tikiuosi, kad esame pasirengę, bet mokysimės visi kartu sezono metu.

– Eilę metų pradirbai su jaunimu, dabar – nauja patirtis. Kur yra didžiausias iššūkis persiorientuoti?

– Kėliau sau šį klausimą. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduriu dabar, tai – komplektacija. „Žalgiryje“ dėl kiekvieno žaidėjo diskutuodavome, bet sudėtis praktiškai visa būdavo aiški prieš sezoną. Dabar mokausi bendrauti su agentais, įtikinėjimas žaidėjų, pasirinkimas tinkamo profilio krepšininkų... „Žalgiryje“ daugiau dirbau su tuo, ką turėjau, o dabar turiu šiek tiek laisvės. Bandau mokytis, suprasti, koks yra mano profilis. Tai – didžiausias iššūkis.

O toliau krepšinis, mano nuomone, yra visur panašus – ar vyrų, ar jaunimo. Dirbau su labai gero lygio jaunimu, nemanau, kad atskirtis yra didelė. O dabar ir mūsų vizija yra rinkti jauną komandą. Proceso metu galbūt išlįs kiti iššūkiai, bet dabar atrodo esu pasiruošęs.

– Pasirašei ilgalaikį kontraktą, kas jaunam specialistui užsienyje nėra įprasta. Kokią ilgalaikę viziją matai Rygoje ir kaip užmezgėte pirminį ryšį su klubu?

– Užmegzti ryšį padėjo agentas. Pernai pasirašiau kontraktą su „Futures“ organizacija, mano agentas – Martinaš Berziniš. Jis ir užmezgė kontaktą su klubu. Kai kalbėjomės, nebuvo aišku, ar žaisime Europoje, todėl priėjome prie ilgalaikio kontrakto. Klubas ima jauną trenerį, yra rizikų, bet jei įvyktų geroji pusė, tai organizacija nenori turėti vienadienio projekto. Iš mano pusės, norisi daugiau saugumo, tad abu buvome suinteresuoti dėl ilgalaikės vizijos.

Pasirašinėdamas tikrai negalvojau, kad žaisime Europos taurėje, dabar viskas gaunasi greičiau. Bet klubas tiki manimi, investuoja, o aš pradedu naują etapą, žinau, kad ne visiems pavyksta įsitvirtinti, tad turėsiu saugumo.

– Pradinis planas buvo surinkti apie 2,5 mln. eurų biudžetą. Ar tokia projekcija ir išlieka?

– Tiksliai dabar nepasakysiu. Tai galbūt yra visas biudžetas su organizaciniais dalykais, nes tiek žaidėjams tikrai neišleisime. Lyginant nuo praeitų metų, biudžetas pakils gerokai, bet tikrus skaičius labai sunku pasakyti. Pati komandos sudėtis tikrai nebus 2 milijonų, bet su kitomis išlaidomis, gal ir gausis kažkas panašaus.

Varnas

– Matome iškart komandoje ir pažįstamų veidų – Tony Perkinsas ir Martynas Varnas. Ar ir matote juos kaip pagrindinius komandos žaidėjus?

– Faktas. Man labai svarbu buvo turėti žaidėją, kuris jau Europos taurėje yra kažką įrodęs, rinkęs skaičius. Toks yra Martynas. Aš gerai suprantu situaciją. Mums pavyko paimti Martyną, nes jis metus nežaidė. Jei jis būtų sužaidęs dar vieną tokį sezoną, klausimas, ar Martynas mums būtų įperkamas. Dabar surizikavome, kažkiek žinau Martyną, turiu duomenų ir iš fizinio rengimo trenerių, kurie su juo dirbo. Man garantavo, kad jis bus gerai pasiruošęs. Norėjau tokios patirties, plius – lietuvis. Jis man gali padėti net šioje vietoje dėl komunikacijos.

O Tony aš labai tikiu. Manau, kad jis gali būti vienas pagrindinių žmonių ir Europos taurėje iššauti. Nemažai stebėjau jo žaidimo, „Nevėžis“ – geras pavyzdys. Stebint žaidėjus, susidarau vaizdą, kad LKL – nėra lengva lyga, o čia jis turėjo labai gražius skaičius. Italijoje jis neturėjo vaidmens, o Nymburke, kuri sulipdyta iš taktikos, jis – gerai atrodė. Su laisve jis rinks skaičius, bet tuo pačiu nepasimes schemose, nes turėjo patirties Nymburke. Aš juo labai tikiu, o viena priežasčių, kodėl jis atvyksta, vaidmens davimas. Jis turėtų būti mūsų tarp pagrindinių žmonių.

– Kaip sekasi komplektacija? Oficialiame Europos taurės puslapyje matome šešis žaidėjus.

– Neblogai. Ką tik pasikvietėme trečią pagal naudingumą Lenkijos lygos žaidėją Tylerį Wahlą. Liko paskutinės detalės. Ieškome penkto numerio ir pagrindinio įžaidėjo. Turime pasirašę daugiau žaidėjų, bet klubas oficialiai dar to nepaskelbė. Žiūrėsime, ar iki pasiruošimo starto užsipildysime viską, nes įžaidėjo ieškome tokio, kuris tikrai duotų naudą, tai čia turime kantrybės. Laukiame, o centrą norime pasikviesti kaip įmanoma greičiau.

– Ar yra vilčių sudėtyje išvysti daugiau nei vieną lietuvį štabe ar tarp žaidėjų?

– Deja, bet turbūt ne. Su pora lietuvių trenerių kalbėjomės, bet iki galo susitarti nepavyko. Ieškojome skauto, nes pagrindiniai asistentai – latviai. Vienas iš jų – Akselis Vairogas, dirbęs ir „Lietkabelyje“, kitas – dirbantis Ukrainos rinktinėje prie Ainaro Bagatskio. Lietuvius iš namų ištrauti nelengva, kai kurie gavo Lietuvoje gerus pasiūlymus. Turbūt būsime dviese su Martynu.

– O ar ryškių Latvijos žaidėjų komandoje bus? Visgi Europos taurės korta turėjo atkreipti ir jų dėmesį.

– Galvojau, kad bus daugiau susidomėjimo. Pavyko prisikalbinti jaunus perspektyvius žaidėjus, pavyzdžiui – Tomas Skuja. Problema gal panaši į Lietuvos. Yra didelė atskirtis, kurie yra geresnio lygio, jų kaina labai pakilus ir sunku prisikalbinti atgal į Latviją. Mes paėmėme modelį, kviedamiesi jaunus latvius su perspektyva. Tai vis tiek yra arba rinktinės žaidėjai, arba ant slenksčio. Deja, pagrindinių, skambių vardų prisikviesti nepavyko. Dar tiesiog jų yra per didelės kainos.

– Tiek metų praleidai „Žalgirio“ organizacijoje, matome, kokia jau tai didelė jėga Europoje. Kiek sunkus sprendimas buvo palikti tokią vietą?

– Nelengvas labai, juolab, kad dar turėjau kontraktą. Ačiū Gediminui Navickui, kad po nemažai pokalbių, davė man šansą pabandyti kitur. Sunku. Dirbau jaunimo sistemoje, bet paėmus viską, aš nežinau, kiek LKL klubų galėtų duoti tai, ką gavau dirbdamas „Žalgirio“ dubleriuose. Gal „Rytas“, „Neptūnas“, bet kaip treneris, aš turėjau visas sąlygas dirbti. Stebėjau pagrindinę komandą, visą procesą… Čia nebuvo vienos dienos sprendimas, palieku gimtą miestą.

Mano svajonė yra grįžti atgal, nežinau į kokią poziciją, bet tai ne veltui vadinama geriausia organizacija. Gavau tiek iš „Žalgirio“, kad jis sukūrė didžiausią pagrindą mano karjeroje dėti žingsnį į priekį. Darkart, labai dėkoju klubui ir labai tikiuosi kada nors vėl ten darbuotis.

Valančiūnas

– Gavosi savotiški mainai – latvis užėmė tavo vietą „Žalgirio“ dubleriuose. Galbūt prisidėjai Kasparo Vecvagaro atvykimo į Kauną?

– Klubui patariamojo žodžio neturėjau, bet su Kasparu nemažai kalbėjomės prieš priimant jam sprendimą. Užtariau, kad čia yra ideali vieta, ir gal tai prisidėjo, kodėl jis priėmė kvietimą. Turėjo jis man nemažai klausimų, gerai pabendravome.

Galvoju, kad tai klubo geras pasirinkimas. Pliusas, kad jis gerai šneka lietuviškai. Kitas dalykas – Latvijoje nemažai bendrauju su vietiniais, tai atsiliepimai apie Vecvagarą – puikūs. Jis – žaidėjų treneris. Latvijoje kalbama su nusivylimu, kad Vecvagarui nebuvo suteiktas šansas gimtinėje, kadangi jis nuveikė puikų darbą su silpnesniu klubu.

Galbūt tai net toks „out of the box“ pasirinkimas. Natūraliai skambėjo, kad „Žalgiris“ dairysis Lietuvoje. Bet tai – įdomus ir geras pasirinkimas. Latvijoje tik geriausios kalbos apie jį ir linkiu jam didžiausios sėkmės.

– Iš arti stebėjai kelis „Žalgirio“ sezonus, šiemet matome dar naujus vėjus su Jonu Valančiūnu priešakyje. Kaip tau atrodo šių metų „Žalgiris“ ir kokį lūkestį reikėtų kelti Eurolygoje?

– Tai – talentingiausia sudėtis klubo istorijoje. Sudėties dydis, individualūs pasirinkimai… Pernai buvo Sylvainas Francisco su savo talentu, bet šiemet individualiai stiprių krepšininkų yra daugiau, plius – Jonas po krepšiu. Tikrai žinau, kad nėra lengva tiek daug žaidėjų sustyguoti, kad veiktų kaip viena komanda, bet jei Tomui (Masiuliui) pavyks tai padaryti, tikslai turi būti keliami dideli. Nemanau, kad tai bus spaudimas klubui, jei kelsime didelius tikslus, nes jie patys sau tokius kelia.

Mano nuomone, tai – talentingiausia sudėtis, o dabar ją reikia nuvesti į rezultatą. Tam galimybių yra visos. Žiūrint į kitas komandas, pagal komplektaciją matau juos penkete. Pagal visą sudėtį ir žaidėjų išnaudojimo galimybes. Yra daug žaidėjų su skirtingais įgūdžiais. Labai įdomiai sudėliota komanda. Jei viską pavyks sudėlioti, gal net galime tikėtis geresnio sezono nei pernai.