R.Jokubaitis: apie sunkių pasirinkimų vasarą, adaptaciją Barselonoje, paleistus trofėjus ir laukiančias jautrias rungtynes (3) interviu iš Barselonos

Užsukus į „Palau Blaugrana“ areną po Barselonos „Barcelona“ treniruotės, netrunki sutikti pažįstamų veidų ir lietuviškų juokų. Šarūnas Jasikevičius, Darius Maskoliūnas, Tomas Masiulis, Justinas Grainys, Mindaugas Gudelis, o prie jų paskutinysis prisijungė Rokas Jokubaitis – taip atrodo visa kompanija tautiečių, šiemet įsikūrusi Katalonijoje.

„Tai viskas, dabar nebesuprasiu nieko, ką šnekatės“, – juokėsi šalia buvęs „Barcelona“ atstovas, kuomet vienas po kito šalia ėjo lietuviai. 

Tuo metu komanda ruošėsi pirmosioms savo sezono rungtynėms Ispanijos pirmenybėse, kurias 85:78 laimėjo prieš Mursijos UCAM.

Savo debiutui Ispanijos čempionate ruošėsi ir R.Jokubaitis.

Lietuvis neslepia – prieš atvykstant čia būta nemažai jaudulio, tačiau pirmasis mėnuo Barselonoje pralėkė neįtikėtinai greitai. Nors „Barcelona“ jam – pirmoji komanda užsienyje, kultūrinio šoko jis nepajuto. 20-metis užsiėmė būsto paieška, tada pilnu pajėgumu pradėjo ruoštis sezonui, spėjo sužaisti ir Supertaurėje bei Katalonijos taurėje.

„Galvojau, kad bus truputį prasčiau. Vis tiek atvykau į tokį miestą, į tokį klubą, per kelias pirmas savaites reikėjo susirasti butą, įsikurti, buvo sudėtingiau, nes tuo metu gyvenau viešbutyje. Bet kalbant apie komandą, mane priėmė labai šiltai, žaidėjai yra labai patyrę, nėra požiūrio, kad oi, čia jaunas atvažiavo, tai kažkuo prastesnis. Tas komandos priėmimas, įsikūrimas... Jau mėnesį esu čia, tas laikas labai greitai pabėgo, kas reiškia, jog viskas tvarkingai ir smagiai“, – sako R.Jokubaitis.

Jaunas lietuvis neabejoja, kad adaptaciją jam labai palengvino ir sutikta pažįstama kompanija, su kuria jis dirbo Kauno „Žalgiryje“. Maža to, ir komandos sudėtyje pažįstamų veidų yra – Brandonas Daviesas ir Nigelas Hayesas.

„Tai labai padeda. Ir žaidimo sistema, ir treneriai man jau pažįstami. Čia dirba ir lietuvis gydytojas Mindaugas Gudelis, Katalonijoje gyvenantis daug laiko. Viskas labai sava, tai net nesijaučia, kad užsienis, kad toli namai, kad esu be draugų ir šeimos. Daug lietuvių, komandos draugai superiniai, o ir tas pats gyvenimas verda, nėra kada paliūdėti ar pasinervinti“, – šypsosi R.Jokubaitis.

Išlipimas iš komforto zonos – taip savo pasirinkimą karjerą tęsti Katalonijoje yra apibūdinęs R.Jokubaitis. Nors sezonas vos spėjo startuoti, kas tai yra, lietuvis po truputį ėmė justi.

„Treniruotės, rungtynių ritmas, kitas krepšinio stilius – tai jau pasijautė. Aišku, pas Jasikevičių pasiruošimas sezonui visada yra sunkus. Kaip jau prieš porą mėnesių minėjau, kad tai bus išlipimas iš komforto zonos, taip tada jau pradėjau tam psichologiškai ruoštis. Žinojau, kad čia ir žaidėjų lygis aukštesnis, viskas bus sunkiau, nei iki tol. Tačiau manau, kad nusiteikimas ir įsiliejimas į komandą man tai palengvino“, – pasakojo jis.

Savotišką pranašumą lietuvis dabar turės nejausdamas tiek didelio aplinkos spaudimo. Ispanija – futbolo šalis, vietinės kalbos Rokas nemoka, todėl sužinoti, kas ką apie jį šnekės, bus ne taip lengva.

„Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, o čia yra „Barca“, „Real“, ir futbolas, ir krepšinis. Tik pasirodo kokia naujiena apie „Žalgirį“, būdavo, iškart matai visuose socialiniuose tinkluose straipsnius, nori ar nenori, pamatai komentarą ar kažką. O ispaniškai suprantu nelabai, tad ką parašo komentaruose, nežinai ir širdies neskauda. Nes dažniausiai būna, kad nueini į juos, randi tą, ko nenori pamatyti, ir galvoji: reikėjo neskaityti. Taip ratas ir sukasi“, – juokiasi jis.

Jokubaitis

Praėjusią vasarą R.Jokubaitis galėjo pasijusti toks norimas visų, kaip nėra buvę anksčiau. Jam naują pasiūlymą ant stalo dėjo „Žalgiris“, kvietimą atsiuntė Š.Jasikevičius, o kur dar Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ir Vasaros lygos patirtis.

Tokia kosminė vasara buvo laikas, per kurį nelengva suvokti, kas su tavimi vyksta ir kokie sprendimai – patys geriausi, sako 20-metis įžaidėjas.

„Pats net nesupratau, kaip kas. Kaip būdavo iki tol: esu „Žalgirio“ sistemoje, palaipsniui kylu iš NKL į LKL, tada į Eurolygą. Per šią vasarą sukrito viskas: ir „Barcelona“ pasiūlymas, ir NBA naujokų birža, ir Vasaros lyga, ir naujas „Žalgirio“ pasiūlymas. Faktas, tai pasijautė, bet kad tai pridėjo pozityvo, negalėčiau pasakyti. Tai apkrovė galvą nereikalingomis mintimis.

Prieš NBA naujokų biržą prioritetas mums su agentu vis tiek atrodė Europa, man nepavyko nuvykti į peržiūras, tai žinojau, jog pirmame rate šaukimo nelabai gausiu. Net ir antrame rate nesitikėjome tokio aukšto 34-ojo šaukimo.

O dėl „Žalgirio“ ir „Barcelona“ komandos, sprendimus reikėjo priiminėti jau link sezono pabaigos. Tikrai nebuvo lengva. Net kai jį priimi, eini į treniruotes, vyksta pusfinaliai ir finalai. Jei rungtynės nenusisekdavo, ir aš, ir treneriai suprato, jog apsikroviau nereikalingomis mintimis tuo momentu. Išgyvenimų buvo ir kad labai džiaugsmo teikė tas dalykas, nepasakyčiau. Aišku, jautis reikalingu visada smagu, bet priimti sprendimą buvo sunku“, – pripažįsta R.Jokubaitis.

Tačiau turėtas nerimas kol kas jam nepasiteisino.

„Buvo minčių, kaip gyvensiu užsienyje ir susitvarkysiu. Kaune jau gyvenau kiek metų, mane pažino sirgaliai, miestas man buvo labai artimas, jaučiausi jame savas. O dabar atvykau į naują šalį, didesnį miestą, tokį klubą – tokie buvo mano išgyvenimai, kaip priprasiu prie viso šio gyvenimo. Prieš tokį sprendimą priimant, manau taip yra ne tik man, kad viską apgalvoji n kartų, bandai save nuteikti, kad bus ne taip gerai – kad susikauptum“, – sako „Žalgiriui“ nuo 2018-ųjų atstovavęs R.Jokubaitis.

Vienas didesnių galvos skausmų lietuviui buvo išsikraustymo procesas. Teko skubiai paskutinę savaitę leisti ne artimųjų rate, o Las Vegaso Vasaros lygoje, kas reiškė, kad nėra laiko nei atsisveikinti, nei ramiai susipakuoti, nei nusiteikti būsimai kelionei.

„Į Barseloną atvykau iš JAV, o ne iš Lietuvos. Man dar buvo likusi maždaug savaitė iki kelionės, ją būčiau pasportavęs namie, nuvykęs į Kauną, praleidęs paskutinį savaitgalį su draugais, su visais atsisveikinęs. Bet įvyko birža, agentas sakė, kad manęs nori Vasaros lygoje. Turėjome greitai susiorganizuoti vizą, bilietus, per kelias dienas išsikraustyti iš buto Kaune. Streso buvo daug. Rūbus išdalinau draugams, šeimai, giminaičiams. Tuo metu net pasimiršo, kad išsikraustau, galva buvo išūžta tuo, kaip greičiau viską padaryti, nes laiko buvo labai nedaug (Šypsosi).

Iš pradžių buvo sudėtinga, nes skirtumas tarp Lietuvos ir Las Vegaso – 10 valandų. Aš ryte atsikeliu, o Lietuvoje jau vakaras, taip ir neidavo pabendrauti su žmonėmis dėl tokio skirtumo. Ta savaitė mane, manau, užgrūdino, todėl atvykęs į Ispaniją labai lengvai prisitaikiau prie visko: oro, buvimo toli nuo šeimos“, – sako jis.

Childsas, Jokubaitis

Vis tik tokios netikėtos ir skubotos patirties R.Jokubaitis nesigaili. Nors Vasaros lygoje ant parketo jis išbėgo trijuose mačuose, kuriuose per 10 minučių metė 6,3 taško, atkovojo 1,3 kamuolio ir atliko 0,7 perdavimo, pamatyti naujų dalykų ir užmegzti ryšį su „Knicks“ atstovais jam pavyko.

„Pamačiau kitą kultūrą, kurios buvau dar nematęs, rimtus žaidėjus, rimtas treniruotes, labai daug asistentų, kurie dalija patarimus, daug vaizdo peržiūrų – daug teigiamų dalykų. Nors nežaidžiau daug, manau, parodžiau treneriams, tarp jų ir pagrindiniam „Knicks“ strategui, kad galiu rungtyniauti. Ir dabar Vasaros lygos treneris parašo, paklausia, kaip sekasi. Iš to pasiėmiau daug, labai smagu, kad nuvykau“, – teigė R.Jokubaitis.

Patirtis JAV leido pajusti ir tai, kad tokios grūdinančios patirties, kokią gaus Barselonoje, jam kaip žaidėjui labai reikėjo.

„Vasaros lygoje pusė komandos buvo žaidėjai po NCAA. Jie realiai neturėjo kito pasirinkimo po naujokų biržos – arba NBA, arba G lyga. Aš vienintelis buvau tas, kuris turėjo kontraktą su kita komanda. Kaip ir visa organizacija suprato, kad mane norės pasibandyti, nes iki tol matė tik Eurolygoje ir per highlightus.

Buvo ramumas, kad jei išleis į aikštę, padarysi, ką moki geriausiai, turėsi geriausią laiką, kokį galima turėti Vasaros lygoje ir prikaupęs patirties vyksi į Barseloną“, – sako R.Jokubaitis.

Su Š.Jasikevičiumi jis nedirbo metus, tačiau juokiasi, kad atvykus į Barseloną buvo jausmas, kad jie išsiskyrę taip ir nebuvo. Nors „Barca“ – ne „Žalgiris“, Šarą Rokas čia rado tokį, kokį ir žinojo iki tol.

„Atrodo, kad nebuvau nuo jo išvykęs. Čia truputį kitokia situacija, čia ne „Žalgiris“, patys suprantame, jog į „Žalgirį“ žaidėjai vyksta ir ten pasikelia vertę, o čia vertės nelabai kur jau ir pasikelsi, nes kai kurie žaidėjai – tope Europoje.

Intensyvumas yra tas pats, tik truputį jaučiasi neramumas iš Šarūno. Kai tokius žaidėjus turi, ir žaidimas klijuojasi lengviau – ir jam nereikia per daug nervintis. Aišku, jau pralaimėjome Supertaurės finalą, buvo įvairių diskusijų, turėjome vaizdo peržiūrą – tuo klausimu nieko naujo“, – pasakojo jis.

Antrus metus iš eilės „Barcelona“ iššvaisto ikisezonines taures: Katalonijos taurę šiemet į viršų kėlė Manresos „Baxi“, o Supertaurę – Madrido „Real“.

Tokie momentai, kaip sako lietuvis, nėra malonūs, nors tragedijos iš to Barselonoje niekas nedaro.

„Nėra smagus dalykas. Aš asmeniškai visada tai priimu stipriai, turėjome šansą titulą pasiimti, jis vis tiek įeitų į kolekciją. Kai matai, jog džiaugiasi aršiausi priešininkai, kuomet išbarstai 19 taškų, aišku, liūdna. Kitą dieną ilgas grįžimas namo po pralaimėjimo, vaizdo peržiūra, bet privalome taisyti klaidas, čia faktas. Liūdna, bet čia priešsezonis, titulas būtų labai reikšmingas, bet taip gavosi. Dabar koncentruojamės į tai, kad klaidų nebedarytume“, – teigė jis.

R.Jokubaitis susimąsto, kad pralaimėti trofėjus Kaune nebuvo pratęs ir jausmą, kuomet triumfuoja kiti, gerai atsimena iš Karaliaus Mindaugo taurės (KMT), kuomet 2019-aisiais ją iškovojo Vilniaus „Rytas“.

„Turėjome sulaukti varžovų apdovanojimų, pažiūrėti, kaip jie kelia taurę. Tai prisiminimai truputį grįžo. Kažkas panašaus buvo ir vasarą, kai pralaimėjome slovėnams, gal tik ne tiek. Tokie dalykai vis tiek dienai ar kelioms sukelia norą užsidaryti savyje, apgalvoti, nors ką čia jau apgalvosi. Tik aš jau toks esu, mėgstu viską pergalvoti 3 kartus. Sunku susitaikyti su tokiais pralaimėjimais“, – lygino jis.

Jokubaitis

Sugrįžęs pas Šarą dabar Rokas yra kitoks. Nors gerus santykius su šiuo treneriu jis palaikė visada, dabar drąsos ir pasitikėjimo yra daugiau nei tada, kai buvo visiškas naujokas „Žalgiryje“.

„Santykinis už aikštelės ribų pas jį visada yra šiltas, treneris moka viską suderinti: aikštelėje išspausti iš žaidėjų, ką įmanoma, savo metodais ir man asmeniškai jie yra priimtini. Jis mane gal nuo 16 metų pasikvietė į pagrindinę komandą, tad esu pratęs. Dabar yra ketvirti metai su juo, jaučiasi, kad nebesu tas jaunas. Ir aš prie jo pratęs, ir santykis yra geresnis, dabar gal ir drąsesnis jaučiuosi kažko paklausti ar pajuokauti. Manau, šiaip man su visais treneriais santykiai yra labiau darbiniai, su Šaru taip pat panašiai, be jokių problemų“, – sako R.Jokubaitis.

Lietuvis Barselonoje jau pajautė, ką reiškia žaisti starto penkete, sužibėti taurės pusfinalyje ir kovoti dėl savo vietos ant parketo.

Debiutinėse Ispanijos lygos rungtynėse R.Jokubaitis per 9 minutes pelnė 2 taškus, atkovojo kamuolį, atliko perdavimą ir surinko 2 naudingumo balus.

„Viskas kažkaip gražiai yra sustyguota. Nėra taip, kad į vieną poziciją būtų pakviesti 3–4 tokie patys žaidėjai, ir vyktų „peržiūra“, kas geriau pasirodys. Čia viskas tvarkingai sudėliota, pagal schemas. Pavyzdžiui, vienas žaidėjai tada tiks labiau, kitas – prasčiau, kai kuris įžaidėjas pasislinks į „antrą poziciją“. Dabar iškrito Abrinesas, tai rotacija vėl keičiasi.

Kaip tik kalbėjome apie nerimą – jo buvo ir dėl to, kad trys įžaidėjai – visi kalbėjo apie tai. Bet visas treniruočių procesas, apie 90 rungtynių per sezoną, jau šešis mačus sužaidžiau priešsezoninius ir minučių gaunu. Treneris ko iš manęs reikalauja, tą stengiuosi daryti, o gerai žaidžiant, tos minutės ateis. Nebus, kad treneris specialiai neleis į aikštę, nes yra žaidėjas, geresnis ant popieriaus. Štabas atsižvelgia į viską“, – ramus sezono starte yra jis.

Nors šalia savęs turi žvaigždes, tokias kaip Nickas Calathesas, Nikola Mirotičius ar Cory Higginsas, R.Jokubaitis sako, kad iš jų mokytis galima ne tik sportinių dalykų, bet ir paprastumo. Kol atsiranda laisvo laiko, su komandos draugais pavykta nueiti ir pavalgyti, ir papramogauti, ir į šalia vykstančias futbolo rungtynes.

„Kai dabar truputį juos pažįstu, galiu kažkiek papasakoti ir draugams, kokie jie yra, nes per televizorių to nepamatysi. Labiausiai mane nustebino tas paprastumas rūbinėje, nėra jokių iškėlimų savęs aukščiau kitų, visi draugiški. Jei, pvz., vakare neturime treniruotės, gaunu žinutę iš Nicko ar ko kito: gal lekiame pavakarieniauti ar prie jūros?

Santykis yra labai geras ir tai jaučiasi aikštėje. Nebūna tokių dalykų, kad kažkas nepasidalintų kamuoliu, tik iš gero noro visi dalija patarimus – protingus patarimus, nes yra patyrę. Jei žmonės nerimauja, kad jie labai pasikėlę, to nėra, jie nuostabūs žmonės“, – šypsosi Rokas.

Išsiskyrimas su „Žalgiriu“, kuriame augo, R.Jokubaičiui buvo jautrus, o dabar jautrus momentas lauks ir po poros mėnesių, kai Kauno ekipa viešės Katalonijoje. R.Jokubaitis bus vos spėjęs atšvęsti 21-ąjį gimtadienį, o rungtynėse jo lauks malonūs svečiai.

„Tos rungtynės lapkričio 26-ąją bus dvigubai emocingos man: atvyksta mano buvusi komanda, būsiu pasiilgęs Karolio su Mareku, daug veteranų, linksmai pasišnekučiuosime – laukiu. Visose rungtynėse yra motyvacija, bet prieš „Žalgirį“, manau, ji bus kita. Aišku, nebus, kad galvoju: va čia dabar turėsiu įmesti 20 taškų (Juokiasi). Taip pat atvyks ir mano mama su seneliais, dviguba šventė, smagu, labai laukiu“, – sakė R.Jokubaitis.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną