Proveržio metus išgyvenęs puolėjas: apie padėką V.Šeškui, K.Maksvyčio skambutį ir įspūdingą „CBet“ formą (10) interviu

Jonavos „CBet“ komanda šį Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezoną pasitinka visiškai atsinaujinusi.

Virginijų Šeškų pakeitė Mantas Šernius, o iš praeito sezono komandoje liko tik Gabrielius Mažeika ir Lukas Kreišmontas. Pastarajam tai bus jau trečias sezonas Jonavoje iš eilės, tad vos 23-ejų plungiškis jau tapo „CBet“ senbuviu.

L.Kreišmontui pastarieji metai buvo neabejotinai geriausi karjeroje. Trumpos sudėties fone LKL fronte jis išnaudojo šansus ir per 25 minutes pelnė 6,9 taško, atkovojo 3,9 kamuolio, atliko 1,3 perdavimo ir rinko 9 naudingumo balus.

FIBA Europos taurėje skaičiai 26 minutes siekė 5,8 taško, 4,1 atkovoto kamuolio, 2,3 perdavimo ir 9,4 naudingumo balo.

Galiausiai dar sezonui nesibaigus L.Kreišmontas sulaukė netikėto Kazio Maksvyčio skambučio, kuriame buvo kvietimas į rezervinę rinktinę. „Tas kvietimas man pačiam širdelę tikrai pamalonino“, – neslepia jis.

Pasisėmęs motyvacijos iš pastarųjų metų L.Kreišmontas ambicingai žvelgia į būsimą sezoną. Kol kas „CBet“ pasirengime atrodė įspūdingai: kovojo su Vilniaus „Rytu“, triuškino Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ bei Baku „Sabah“ su Rimu Kurtinaičiu. Vis tik puolėjas užtikrintas – tai komandos neužliūliuos ir pasiruošimo rezultatai – dar ne viskas.

„Nežiūrime į tuos rezultatus, tai pasiruošimo pergalės, kurių niekas sezone mums neužrašys. Niekas mums lengvai pergalių neduos, bet mes jų lengvai irgi nedalinsime“, – žada L.Kreišmontas.

Krepsinis.net – pokalbis su jaunuoju „CBet“ puolėju apie praeito sezono progresą, rezervinę rinktinę, Manto Šerniaus darbą ir būsimus metus.

Kreišmontas

– Kol kas pasirengime atrodėte puikiai, skynėte užtikrintas pergales, ar tai – pozityviausias sezono startas, kokį pamenate Jonavoje?

– Nežinau, aš visad būdavau pozityvus. Šiemet viskas truputį kitaip. Sportuoti pradėjome žymiai anksčiau, sudėtis buvo pilnesnė, jau vien tai daug davė. Turėjome treniruotes su 15–16 žaidėjų, prieš tai panašiai nebūdavo. O dėl pergalių, gal jos atėjo todėl, kad pradėjome anksčiau dirbti. Kuo anksčiau tu turi pilną sudėtį, tuo yra geriau.

– Kai anksčiau jutote, ką reiškia žaisti vos ne su 7–8 žaidėjais, kiek skiriasi visas darbo procesas ir kokybė, turint žymiai ilgesnį suolą?

– Oi, aišku jaučiasi, vien pilną sudėtį turėti praktiškai nuo pasirengimo starto yra labai daug. Pradėjome dirbti rugpjūčio 12 dieną, jau tada buvo 10–11 žaidėjų, po to pasijungė ir legionieriai. Treniruotėse darbas visiškai kitoks, kai gali žaisti 5 prieš 5. Prieš tai turėjome 7–8 žaidėjus, ir tai kartais būdavo neaišku, bus jie ar nebus. Įdirbis vienareikšmiškai skiriasi.

– Kokį Mantą Šernių kaip trenerį pažinote per šį mėnesį?

– Geras, aukšto lygio treneris, daug matęs, dirbo „Prometey“ klube Europos taurėje. Reiklus strategas, daug reikalaujantis iš mūsų, kreipiantis dėmesį į detales, norintis, kad jas įsidėmėtume. Kol kas esu su juo tik mėnesį, bet viskas yra labai gerai, man patinka, kaip jis dirba.

– Turite visiškai naują sudėtį. Kaip sekasi atrasti darną, kuomet viską reikia lipdyti nuo nulio?

– Labai gerai, nežinau, atrodo, kad sportuojame ne mėnesį su trupučiu, o pusę sezono. Visi susirinkę paprasti žmonės, visi darbiniai, kurie eina, lipa, kaunasi. Visa ta mūsų komandėlė tokia. Atmosfera pas mus labai gera, visi nori įrodyti, dirba, susibendravome gerai, nėra žvaigždžių ar pasikėlusių žmonių. Manau, kuo toliau, tuo geriau bus.

– Panašu, kad šiemet dramų ir rūbinės draskytojų nebus?

– Nepanašu, kad kažkas tokio galėtų būti (Juokiasi).

– Gal jums numatytos „CBet“ kapitono pareigos?

– Dar neišsirinkome kapitono, treneris sakė, kad reikės, bet nemanau, kad būsiu aš. Kaip ir yra aišku, kas bus, tik oficialiai nepaskelbta (Juokiasi).

– Kaip jaučiatės, kai 23-ejų jau komandoje esate senbuvis, kuris gali kažką papasakoti ar parodyti kitiems?

– Visi man sako, kad aš toks senbuvis, bet nesijaučiu toks, gal dėl to, kad surinkome naują komandą. Tik treti metai čia. Man viskas gerai, gerai jaučiuosi, viskas pažįstama, miestas ir žmonės pažįstami, nuo to tik lengviau. Aišku, naujokai klausinėja, kur Jonavoje pavalgyti po treniruočių. Bet čia buvęs ir Majauskas, tai ir aš, ir jis pakomentuojame, kur kas geriau.

Kreišmontas

– Jums praeitas sezonas tapo atsiskleidimo metais. Kaip manote, ar pagrindinis to faktorius buvo išretėjusi sudėtis, atvėrusi progas, o galbūt ne tik?

– Aišku, ta rotacija nebuvo didelė, kortos sukrito, bet viskas priklausė ir nuo manęs. Jei būčiau išėjęs į aikštę ir žaidęs į minusą, niekas man nebūtų galėjęs pagelbėti. Pasitikėjimas išauga, kai gauni žaisti nemažai, o nuo to viskas ir prasideda. Kai yra pasitikėjimas, viskas savaime tampa lengviau.

– Kaip tie metai Jonavoje jus užgrūdino?

– Pirmais metais gaudavau žaisti mažai, epizodiškai, antri metai jau buvo geri man. Aišku, viskas galėjo būti dar geriau, bet yra, kaip yra. Tai buvo man geras lygis pasitikrinimui prieš LKL žaidėjus, prie to pripratau, viskas gavosi geriau. Kaip ir visi rašo – kortos sukrito. Esu laimingas, kad taip viskas susidėliojo. Virgiui irgi esu dėkingas, kad manimi pasitikėjo bei leido žaisti. Nuo to tik geriau, įgavau pasitikėjimo ir šiemet čia atvykau su kitu pasitikėjimu ir nuotaika.

– Bus keista nebegirdėti V.Šeškaus riksmų?

– Nežinau, pamatysime, Šernius tikrai ramesnis treneris, vienareikšmiškai. Nežinau, kas galėtų pakonkuruoti su Virgiu dėl šito (Juokiasi). Buvau jau pripratęs, netrukdė.

– Ko iš jūsų kitą sezoną tikisi M.Šernius? Gal aptarėte tai?

– Nešnekėjome apie tai. Kaip atrodysiu, ką parodysiu, tiek ir žaisiu. Viskas priklausys nuo manęs. Šansų turiu.

Kreišmontas

– Vasarą atstovavote rezervinei vyrų rinktinei. Ar galėjote pagalvoti, kad praeitas sezonas jus galiausiai prives prie tokios progos?

– Visiškai nesitikėjau! Buvau jau susiplanavęs, ką veikti po sezono, bet paskambino Kazys (Juokiasi). Pamenu, sėdėjau, valgiau, skambino nepažįstamas numeris. Iš pradžių maniau, kad skambina Dainius Novickas, nes buvau girdėjęs, kad mane nori kviesti į U23 3x3 rinktinę. Galvoju, balsas nelabai panašus, tada sako: sveiki, čia Kazys skambina. Šokas iš pradžių buvo (Juokiasi). Sako: noriu tave matyti rezervinėje rinktinėje. Atsakiau: jei sveikata leis, traumų neturėsiu, viskas gerai.

Tuo metu, kai kalbėjome, dar vyko sezonas – buvo arba atkrintamosiose, arba reguliaraus pabaiga. Tikrai buvau nustebęs. Nežinau, iš kur tą mano numerį gavo, gal Virgis davė (Juokiasi)

– Ar toks skambutis jums pridėjo energijos ir pasitikėjimo likusiai sezono daliai?

– Tas kvietimas man pačiam širdelę tikrai pamalonino, o ar pridavė, nežinau. Dirbau kaip visada, dariau tą patį. Pakvietė ir pakvietė, žinojau, kad po sezono negalėsiu atostogauti, norėjosi nuvažiuoti pasiruošusiam, o ne picų pavalgiusiam. Baigėsi sezonas, turėjau lygiai 4 dienas pailsėti, tada grįžau sportuoti, išvykau į rezervinę rinktinę, ją palikau šeštadienį ir pirmadienį tiesiai prisijungiau prie 3x3 komandos. Vasara gavosi žiauriai sudėtinga, norėjosi šiek tiek pailsėti nuo krepšinio. Buvo darbelio gero, bet viskas gerai.

– Kaip šeima ir komandos draugai reagavo, kai pasakėte, kad žaisite rezervinėje rinktinėje?

– Aš niekam nesakiau (Juokiasi). Komandai nesakiau, nebent porai žaidėjų. Visi tai pamatė tik išėjus straipsniui su kandidatais. Aš toks žmogus, nekalbus, nesigiriantis (Juokiasi).

– Kaip vertinate šią patirtį, kurią vasarą turėjote?

– Laikas prabėgo labai greitai. Žiauriai faina, susipažinau su kitais žaidėjais, atsirado pažinčių, darbas irgi labai patiko. Buvo įdomu pamatyti kitus trenerius: Songaila dirbęs NBA, Maksvytis – Eurolygos treneris. Kuo daugiau trenerių praeini, tuo labiau patirtis ir kaupiasi. Iš jų sėmiausi kiekvieną pastabą ir stengdavausi reaguoti, nekartoti tų pačių klaidų. Vienareikšmiškai tik geriausi atsiliepimai, viskas patiko, kartočiau, jei galėčiau (Šypsosi).

– Minite pažintis: su kokiais žaidėjais susibičiuliavote ir dabar palaikote didžiausią ryšį?

– Nepasakyčiau, kad su kažkuo tapome mirtinais draugais. Pažinojau ir Ąžuolą, ir Mareką, ir Marčiulionį iš jaunimo rinktinių, su jais turėjome savų bajeriukų pasijuokti. Visa mūsų chebrytė buvo faina. Va, Bendžius buvo labai juokingas žmogus, turintis daug istorijų. Būdavo smagu susėsti prie pietų stalo ir pasiklausyti, kas ką turi papasakoti.

– Ar jaučiatės gerai pasinaudojęs šiuo gautu šansu?

– Žaidėme prieš Libano rinktinę, kuri nebuvo pats stipriausias varžovas. Visi gaudavome minučių, nebuvo nė vieno, kuris sėdėtų ant suolo. Čia treneris viskas sudėliojo, kad visi atvyktume, pasportuotume, gautume minučių, o ar ateityje būsiu svarbus, ar gausiu šansų, priklauso nuo manęs. Kas nenorėtų to?

Šernius

– Pabaigai, grįžtant prie „CBet“, kaip manote, kokią potencialą šiame sezone turės Jonavos ekipa?

– Sunku pasakyti, nežinau, nenoriu prognozuoti, kaip bus. Manau, galime pasirodyti geriau nei praeitą sezoną. Visi taip galvojame ir visi to norime. Viskas priklausys nuo mūsų pačių, kaip dirbsime ir stengsimės.

– Kaip manote, kas lemia jūsų tokį galingą ir stebinantį pasirodymą pasirengime? Kai yra rezultatų tendencija, ko gero, tai nėra atsitiktinumas.

– Manau, kad tai mūsų pasiruošimo rezultatas. Dirbome ir dirbame sunkiai, krūvis buvo tikrai didelis, bet dabar jį nuiminėjame, kvėpavimas yra, viskas eina geryn. Čia didelis Šerniaus nuopelnas, kad jis bando įlįsti mums į galvas, įvesti mums savo taisykles, kad įsidėmėtume jas ateičiai. Pasiruošimą pradėjome anksti, gal ir tai padeda.

– Kaip manote, ar tokie rezultatai komandos kažkiek neužliūliuos sezono starte?

– Ne, ne, tikrai taip nebus. Tikrai neužliūliuos. Nežiūrime į tuos rezultatus, tai pasiruošimo pergalės, kurių niekas sezone mums neužrašys. Sezone viskas prasideda nuo pradžių. Vėl turi eiti dirbti, įrodyti, niekas mums lengvai pergalių neduos, bet mes jų lengvai irgi nedalinsime. Stengsimės su kiekvienu priešininku žaisti, o kaip gausis, taip.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.