Praėjusių metų dežavu: „Lietkabelis“ vėl sužydės kaip pavasarinė gėlė? (6)

Panevėžio „Lietkabelio“ šio sezono startas tikrai neturėtų džiuginti komandos gerbėjų – kol kas fiksuojamas pergalių ir pralaimėjimų balansas yra neigiamas – 8 ir 12.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) panevėžiečiai laimėjo 6 kartus ir patyrė 5 nesėkmes, o Europos taurėje kol kas pasiekė 2 pergales ir klupo 7 sykius.

„Esame tragiškoje situacijoje, žaidžiame kaip žemo lygio komanda, dabar turime suprasti, jog šiuo metu esame nulis kaip komanda ir kaip atskiri žaidėjai bei treneriai“, – po pralaimėjimo šeštadienį prieš „Šiaulius“ sakė vyr. treneris Nenadas Čanakas.

„Lietkabelis“ šiame sezone spėjo nugalėti tokias komandas kaip Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ – 2 laimėjimai iš 6 pasiekti tuomet, kai jie nebuvo dvikovos favoritai. Tačiau skaudžiau yra dusyk nusileisti „Šiauliams“ ir kartą – Utenos „Juventus“ ekipai, kuri šiame sezone stipriai buksuoja.

Europos taurėje irgi sezonas pradėtas skambiu laimėjimu namie prieš Stambulo „Bešiktaš“ (85:79), bet kitos pergalės teko laukti 1,5 mėnesio, kai 79:72 buvo įveikta visiems pralaiminti Atėnų „Panionios“. Kiti septyni pralaimėjimai patirti vidutiniu 14 taškų skirtumu. Kaip mėgsta sakyti Rimas Kurtinaitis, „temoje“ panevėžiečiai buvo trejose rungtynėse, kurias pralaimėjo 4–7 taškų skirtumais.

Ar toks sezono startas kažką primena? Taip, primena 2024 metus. Praėjusio sezono Europos taurės kovas „Lietkabelis“ pradėjo lygiai tokiu pat rezultatu pirmajame rate – 2 pergalės ir 7 pralaimėjimai. LKL po 11 turų rezultatas buvo lygiai toks pats – 6 laimėjimai ir 5 nesėkmes. Kaip tik gruodžio 7-ąją namie buvo nugalėti „Šiauliai“ ir pergalių/pralaimėjimų balansas tapo teigiamas. Tiesa, po savaitės nusileista Mažeikių „M Basket“ ir jis vėl išsilygino, tada sekė pralaimėjimai „Rytui“ bei „Žalgiriui“. Taigi, situacija gruodžio pradžioje buvo analogiška, kokia yra ir dabar.

Pernai „Lietkabelis“ per 11 turų spėjo pralaimėti tiems patiems šiauliečiams, dar krito ir Jonavoje bei pralaimėjo tam pačiam Klaipėdos „Neptūnui“ namuose. Visiškas dežavu jausmas.

Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) ketvirtfinalyje „Lietkabelis“ 1 tašku nusileido „Nevėžiui“, bet namie revanšavosi 10 taškų skirtumu ir pateko į finalinį ketvertą. Dabar panevėžiečių lauks irgi KMT ketvirtfinalis jau po pusantros savaitės, tik varžovas dar nežinomas, bet jis gali būti tiek „Šiauliai“, tiek „Juventus“, kuriems jau šiame sezone nusileista.

Tarptautiniame fronte „Lietkabeliui“ pataisyti situaciją bus labai sunku – antrajame rate reikia laimėti bent jau 6–7 mačus, jeigu norima patekti į pirmąjį šešetuką. Pernai tokia riba A grupėje buvo 9 pergalės, o B grupėje – net 10. Kartelė gali šiek tiek nusileisti, bet faktas toks, kad klupti N.Čanako auklėtiniams vietos lieka labai mažai. Pernai pasiektas 5 pergalių ir 13 pralaimėjimų rezultatas šiame sezone atrodo irgi kaip realiausias variantas, jeigu niekas stebuklingai nepasikeis.

Pasikeitimai sudėtyje ir traumos yra dabartinė komandos problema, pernai taip pat kamavo panašios bėdos: Justinas Briggsas praleido sezono startą dėl traumos, jį pakeitė Andrija Stipanovičius. Amerikietis buvo atleistas, o bosnis pakėlė savo vertę ir po trumpalaikio kontrakto persikėlė į Liublianos klubą. Marko Pecarskis nepateisino vilčių, jį pakeitė Paulius Danusevičius.

Furmanavičius

Dabar „Lietkabelis“ turi Justą Furmanavičių ir Fardawsą Aimaqą, kurie tik debiutavo komandoje po FIBA „lango“, o Michaelas Flowersas yra sudėtyje kiek daugiau nei mėnesį. N.Čanako puolimo schemos yra tokios, kurias perprasti reikia laiko – daug judėjimo be kamuolio, nemažai skirtingų variantų iš derinių.

Gynyboje „Lietkabelis“ visada naudoja stepouto gynybą, kurią pastaruoju metu varžovai gliaudo it saulėgrąžas. Tai padaryti nėra lengva, kadangi prieš tokią sistemą būtini greiti ir tikslūs perdavimai, kurie padėtų rasti laisvą komandos draugą, bet praėjusią savaitę tiek Londono „Lions“, tiek „Šiauliai“ gana lengvai tai darė ir susikūrė aibę laisvų metimų. Stepouto gynybos rotacijose kiekvienas žaidėjas turi greitai orientuotis situacijose, viskas turi dirbti tarsi laikrodis, bet toli gražu ne visi „Lietkabelio“ krepšininkai geba tai padaryti.

Įdomu tai, kad šiame sezone ir praėjusiame nėra ryškaus „Lietkabelio“ statistinio skirtumo tarp rodomo žaidimo gynyboje ir puolime – šiemet įmeta 3 taškais vidutiniškai daugiau už varžovus, kai praėjusiame sezone šis rodiklis siekė 2 taškus.

Ar gali „Lietkabelis“ žaisti geriau? Tikrai gali. F.Aimaqas kol kas atrodo prastos sportinės formos, kadangi po traumos nėra žaidęs daugiau nei pusmetį. J.Furmanavičiui dar reikia laiko įsibėgėti, nes ir Vroclaveko „Anwil“ gretose jis negavo daug žaidimo laiko (14 min.).

Įprastai „Lietkabelio“ formos pakilimas prasideda ties vasario mėnesiu, kai baigiasi Europos taurės kovos. KMT jie įprastai sau skina bronzos medalius, o po „lango“ pertraukos grįžta užsikrovę baterijas ir ima kilti LKL turnyrinėje lentelėje. Pernai atrodė, kad reguliariajame sezone panevėžiečiai galbūt liks net penki, bet sugebėjo aplenkti tiek Jonavos ekipą, tiek Vilniaus „Wolves“ ir su 20 pergalių bei 16 nesėkmių įsitaisė trečioje pozicijoje. Vėliau sezoną vainikavo LKL bronzos medaliais ir dar įspūdingai kovojo su „Rytu“ penkerių rungtynių serijoje.

Pernai rimčiausia grėsme atimti bronzą buvo laikyta „Wolves“ komanda, bet ji paslydo ketvirtfinalyje. Dabar toks oponentas regimas „Neptūnas“, kuris sėkmingai žaidžia ir LKL, ir Europos taurėje. Jeigu šios komandos susidurs atkrintamosiose, bus labai įdomi serija, kadangi susitiktų dvi skirtingos filosofijos – „Neptūno“ laisvas ir į puolimą orientuotas krepšinis prieš „Lietkabelio“ sistemos krepšinį. Turint omenyje, kad N.Čanako komanda visada turėjo vargo su Gedimino Petrausko auklėtiniais, tai dar labiau intriguoja. Juolab, kad klaipėdiečiai jau laimėjo šiame sezone prieš „Lietkabelį“ jų pačių teritorijoje.

Lygiai kaip ir pernai, taip ir šiemet pati „Lietkabelio“ sudėtis neatrodo įkvepiančiai, tačiau puolimo talento ji turi daugiau. Mantą Rubštavičių, Martyną Varną ir Oleksandrą Kovliarą, tris praėjusio sezono puolimo lyderius, pakeitė Jamelas Morrisas, Kristianas Kullamae ir Justas Furmanavičius. Sudėtyje liko tas pats P.Danusevičius.

Skirtumas tik toks, kad pernai Džordže Gagičius buvo puolimo variantas arčiau krepšio. Serbas toli gražu nebuvo stabilus, bet atskirose rungtynėse jis duodavo nemažai naudos tiek jam įvedant kamuolį po krepšiu, tiek sutelkiant varžovų dėmesį į šį centrą, kurie negalėdavo apsiginti „vienas prieš vieną“ prieš šį žaidėją. Ar F.Aimaqas gali daryti kažką panašaus? Kol kas nepanašu į tai.

Tai, kad dabar „Lietkabelis“ rungtyniauja prastai, tikrai turėtų kelti nerimą tiek treneriams, tiek komandos gerbėjams, bet lygiai taip pat praėjusių metų pavyzdys rodo, jog šviesa tunelio gali įsižiebti. Žinoma, kad istorija nebūtinai turi kartotis, nes skiriasi ir varžovai, ir „Lietkabelio“ žaidėjai, bet N.Čanakas vis dar yra prie komandos vairo ir belieka tikėti sistema, kad ji vėl atneš LKL ir KMT medalius. Tuo tarpu Europos taurėje greičiausiai trečią sezoną iš eilės reikės likti be atkrintamųjų ir apsiriboti vien dalyvavimu.

„Lietkabelis“ įprastai atsigavimo ženklus rodo atėjus svarbioms rungtynėms, o pirmos tokios šiame sezone laukia jau po pusantros savaitės KMT ketvirtfinalyje. Tada ir pamatysime, ar panevėžiečiai vėl rodys savo charakterį ir pateisins etiketę, kurią užsitarnavo per pastaruosius penkerius metus.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.