Pokalbis, kuris nulems „Žalgirio“ sezoną (47)

Kauno „Žalgiris“ prieš pat didžiąsias metų šventes namuose pralaimėjo Atėnų „Panathinaikos“. Bet ne pralaimėjimas Eurolygos favoritei buvo karčiausias dalykas antradienį Kaune. Anaiptol.

„Žalgiris“ prieš Ergino Atamano kariauną pustrečio kėlinio pirmavo, o bendras pergalių ir pralaimėjimų balansas Eurolygoje, 10/8, nieko blogo nesignalizuoja. Visgi vaizdas, kokį pamatėme antradienį, yra didžiausias pavojaus signalas sezone ir akivaizdu, kad taip tęstis nebegali. Žinoma, kalbu apie Sylvainą Francisco.

Kaune jau praktiškai metus siaučia Cisco manija – eilės prašančių nusifotografuoti, MVP skanduotės bei žvaigždės statusas, o ir pats prancūzas yra visiškai įsijautęs į šį vaidmenį. Atrodo, jis sutvertas būti žvaigžde vien matant jo aprangos stilių, o spalio mėnesio Eurolygos MVP apdovanojimas dar labiau išaugino sparnus. Bet kai gerai, tai – gerai...

Tikros žvaigždės yra tos, kurios ne tik pergalingu metu rodo lyderystę tiek aikštėje, tiek šalia jos, bet ir pralaimėjimų fone išlieka tokios pačios. Tikros žvaigždės yra tos, kurios sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos komandoje. Tai esminiai dalykai, kaip parodė pastarieji įvykiai „Žalgiryje“, kurių S.Francisco stokoja.

Rungtynės su PAO buvo ledkalnio viršūnė – po kiekvieno keitimo 28-erių gynėjas akivaizdžiai replikavo vyr. treneriui Tomui Masiuliui. Galiausiai viskas nuėjo iki tokios situacijos, kad ketvirtajame kėlinyje S.Francisco apskritai atsisakė grįžti į rungtynes po T.Masiulio prašymo ir tik Manto Šerniaus raginimas išjudino prancūzą.

Viską stebint iš šono, koks yra bendravimas tarp trenerio ir žaidėjo, atrodė labai prastai. Taip prastai, kad net ir T.Masiulis, nemėgstantis žurnalistams dalinti antraščių, po mačo pasisakė taip, kad aiškiau negali būti – gana yra gana.

„Šitą bandysime aiškintis komandos viduje, – apie S.Francisco kūno kalbą sakė lietuvis. – Man tai – nauja patirtis. Negalvojau, kad tokie dalykai gali būti. (šypsosi) Pasirodo gali ir čia man yra iššūkis. Turiu su tuo tvarkytis, bandome ieškoti sprendimų, diskutuojame, kaip išspausti iš žaidėjų geriausia, kad žaistume komandai. Visi žaidėjai turi žaisti ne dėl savęs, o dėl komandos. Čia yra nediskutuotinas dalykas, bet kartais sunku dėl to prie žaidėjų prisibelsti.

Tas nepasitenkinimas kažkoks... Viską darome dėl komandos, bet jei visą laiką kažkas netinka, visada rasi prie ko prisikabinti.“

View this post on Instagram

A post shared by Krepsinis.net (@krepsinisnet)

REKLAMA

O nepasitenkinimas tikrai buvo ne dėl komandos. Antrajame ketvirtyje „Žalgiriui“ pirmaujant dviženkle persvara ir Mosesui Wrightui laužant varžovų lanką, kai visi žalgiriečiai ant suolo sprogo euforijoje, Cisco nuleidęs galvą kažką kalbėjo po nosimi, net nesidomėdamas tuo, kas vyksta ant parketo.

Kaip taip gali būti? Tiesa? Mes juk pripratę matyti ant suolo S.Francisco šypseną ir smagias rankų gestikuliacijas. Visgi visa tai buvo fantastinių „Žalgirio“ lyderio pasirodymų fone.

Ir čia negalima lyginti M.Wrighto situacijos ir emocijų mače su Stambulo „Anadolu Efes“, kai pamatėme, kad viskas greitai išsisprendė. Apskritai, emocijų krepšinyje reikia ir jų sureikšminti negalima, bet kai jos tęsiasi kurį laiką ir atrodo dėl vieno ir to paties dalyko, tai jau skamba kaip didesnė problema. Ypatingai, kai komanda laimi.

Su „Panathinaikos“ pamatėme prasčiausią įmanomą S.Francisco versiją tiek aikštėje, tiek šalia jos, bet viskas kaisti pradėjo jau gerokai anksčiau, apie ką užsiminiau dar pirmadienio tinklalaidėje. Atrodo, kad prancūzui yra sunkiausia susitaikyti su tuo, kad „Žalgiryje“ kažkas kitas atskirą vakarą gali būti svarbesnis už jį ir imtis iniciatyvos. Tai pradėjo ryškėti gruodžio mėnesį grįžus Nigelui Williamsui-Gossui.

Kai brangiausias „Žalgirio“ žaidėjas lapkritį gydėsi traumą, S.Francisco kūrė diskoteką ir fiksavo karjeros skaičius – 20,2 taško, 8,2 atkovoto kamuolio ir 24,6 naudingumo balo. Grįžus N.Williamsui-Gossui šie skaičiai gruodį yra pakritę iki 14,8 taško, 5,4 rezultatyvaus perdavimo ir 15,6 naudingumo balo, nors minučių skaičius išaugo nuo 25 iki 27.

Iš kūno kalbos galėtų susidaryti vaizdas, kad Cisco „Žalgiryje“ jaučiasi kaip iš Eurolygos į mėgėjų lygos komandą nusileidęs žaidėjas, kuris save laiko aukščiau ne tik komandos draugų ar trenerių, bet ir komandos.

Tai tikrai nėra toleruotinas elgesys, kad ir kas bebūtum. Ir net sunku sugalvoti kitą Eurolygos žvaigždę, kuri leistų sau tiek daug. Mike'as Jamesas, Kendrickas Nunnas, Mario Hezonja? Galbūt. „Žalgiryje“ apskritai kažko panašaus nematėme nuo Tanoka Beardo laikų.

Francisco

Pagalvojus, taip, S.Francisco žaidžia kaip 2 mln. eurų vertės žaidėjas, bet jis ne tik, kad niekada nėra žaidęs NBA, bet dar ir nėra atvedęs komandos į Eurolygos atkrintamąsias. O jei taip nenutiks ir šiemet, prancūzas galės pamiršti ne tik apie MVP apdovanojimą, apie kurį akivaizdžiai galvoja, bet ir galimybę patekti bent į simbolinį Eurolygos penketą.

Tai yra didžiulis iššūkis ir debiutuojančiam T.Masiuliui, ir visam „Žalgiriui“. Vis dar pinigais turtingiausiems neprilygstantis Lietuvos čempionų klubas negali leisti sau daryti drastiškų sprendimų, nors po tokių epizodų suspendavimas atrodytų logiška bausmė. Dabar viską reikia malšinti bendrais pokalbiais.

Kauniečiai vasarą naują klubo trajektoriją patikėjo T.Masiuliui, atiduodami jam istorinę pagal kainą komandą. Ir rezultatas, žaidimo braižas sezono starte klubo vadovų neturėtų nuvilti, bet dabar matome tai, ko turbūt Paulius Jankūnas ir kiti negalėjo numatyti. Tokioje pozicijoje nepatyrusį vyr. trenerį atvirai testuoja lyderis.

Tokia rizika visada gali būti, kai samdai jauną specialistą be kažkokio autoriteto, bet „Žalgiris“ ramino save su gerais žaidėjų charakteriais, kuriems klubo skautingas atlieka milžinišką darbą. Šiuo metu Cisco ego ima viršų ir dabar T.Masiulis atsidūrė aklavietėje.

Jeigu nusileis lyderiui, ne tik rizikuos aukoti komandos sėkmę, bet ir prarasti autoritetą tarp likusios komandos žaidėjų. Jei toliau tęsis nuolatinis S.Francisco nepasitenkinimas – „Žalgirio“ ambicijos pasiekti Eurolygos atkrintamąsias subliūkš, nes nelaimingas lyderis pridarys daugiau žalos nei naudos, o be jo – komandos potencialas smarkiai krenta.

Akivaizdu, kad laukia pokalbis, pirmiausia, tarp trenerio ir žaidėjo, gal ir ne vienas, o jo rezultato pirmus vaisius turėtume pamatyti jau šeštadienio mače su Vilniaus „Rytu“. Yra du variantai – arba Cisco supras, kad viskas yra daroma dėl komandos ir patikės T.Masiuliu, arba tai peraugs į dar didesnę konfrontaciją. Tokią, kur „Žalgiris“ turės rinktis, bet pasirinkimas neturėtų būti sunkus, žinant pamatinę taisyklę – niekas nėra aukščiau už komandą.

„Išsispręsime viską komandos viduje ir galvojame, kad eisime į priekį ir būsime geresni po šitų rungtynių“, – Cisco temą pozityviai antradienį uždarė T.Masiulis.

To ir palinkėsime. O dabar – atsipalaiduokime, nusiraminkime ir išlikime vieningais. Gražių švenčių, saugokite save ir artimuosius!

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.