Po sutriuškinimo save plakęs G.Žibėnas: prižadame, kad grįšime į Vilnių ir kovosime lemiamame mače (67) interviu

Vilniaus „Rytas“ šiandien pademonstravo skylėtą it rėtis gynybą, prasileido 110 taškų ir neturėjo jokių šansų prieš Atėnų „Peristeri“ FIBA Čempionų lygos įkrintamųjų starte (92:110). Po skaudaus pralaimėjimo Giedrius Žibėnas buvo nusivylęs.

„Kaip paminėjo Justinas Gormahas, šiandien nepademonstravome jokios gynybos. 28, 26, 27, 29. Tai yra praleisti taškai per kiekvieną kėlinį nuo varžovų. Mes iš jų neatėmėme nieko. Kaip treneriai, mes paruošėme komandą labai blogu būdu taktiškai ir svarbiausia - psichologiškai“, – sakė specialistas.

Dabar sostinės klubas – priremtas prie sienos. Norint pratęsti sezoną Europoje ir patekti į „Top 16“ etapą, vilniečiams žūtbūt reikia laimėti Atėnuose, o tai padarius – Vilniuje. Pasak stratego, šis pralaimėjimas gali būti teigiamas sukrėtimas.

„Manau, kad mums reikėjo to spyrio. Tai įvyko labai netinkamu metu. Tas nusiraminimas per daug jautėsi. Mes, kaip treneriai, nepažadinome komandos taip, kaip privalėjome. Aš labai viliuosi, kad šitas šaltas dušas tikrai mus supurtys ir pasižiūrėsime visi į veidrodį“, – teigė treneris.

– Prieš rungtynes sakėte, kad norite pradėti nuo gynybos, tačiau praleidote 110 taškų.

– Aha, pradėjome nuo gynybos, visi iš po krepšio metimai. Kai atvažiuoja svečių komanda žaisti išvykos rungtynes, jie pajaučia tą ritmą ir tada jiems išauga sparnai. Jie taip gerai jaučiasi, kad tars žaidėjas, kurį mes turėjome atjungti nuo komandos (Joe Raglandas), įmeta 25 taškus ir atlieka 15 rezultatyvių perdavimų. Bet pasikartosiu, tai yra mano ir trenerių štabo kaltė. Turbūt neparuošėme komandos taktiškai, nes gynyboje niekas absoliučiai neveikė. Apie puolimą nekalbu. 92 taškai yra mūsų vidurkis. Gynybos pusėje taktiškai niekas neveikė.

Neįrodėme savo žaidėjams, kad tai yra atkrintamųjų rungtynės. Komanda atvažiuoja praėjusį sezoną pralaimėjusi abu mačus. Mūsų tos 8 pergalės iš eilės nieko mums neduoda. Jautėmės per daug patogiai ir įžengėme, kaip laimėtojai. Vieninteliai, kas įžengė į rungtynes, tai buvo mūsų sirgaliai. Jie buvo vieninteliai, kurie pasiruošė rungtynėms. Prižadame, kad grįšime čia (į Vilnių) ir kovosime lemiamose rungtynėse.

– Ar gali būti, kad tos 8 pergalės iš eilės užliūliavo komandą?

– Kai tu kalbi apie varžovus, svarbiausia suprasti jų potencialą, kaip jie gali žaisti, jeigu tu leisi jiems žaisti. Tai yra veteranų komanda ir jie žino, kaip žaisti. Pirmajame kėlinyje mes įėjome labai tingiai, pasyvios rankos, visos mūsų gynybinės rotacijos, visi išsikeitimai buvo labai pasyviai atlikti. Dėl to varžovai ir parodė visą potencialą.

– Ar buvo kažkokių staigmenų iš „Peristeri“ pusės taktine prasme?

– Jie buvo labai gerai pasiruošę prieš visas mūsų gynybas ir prieš spaudimą, dvigubinimą, išsikeitimą. Manau, kad jie ėjo į šias rungtynes mirti. Nestebau, kad mes taip neįėjome. Čia yra mano, kaip trenerio, klaida ir tą pilnai prisiimu.

– Ar galima sakyti, kad Marcuso Fosterio efektas šiandien suveikė neigiamai ir galbūt komanda per daug iš jo tikėjosi?

– Ne puolimas šiandien buvo problema ir ne jis gynyboje žaidė prasčiausiai. Mes visi nepadarėme savo darbo gynyboje. Su Marcusu mes turime rasti balansą, kažkur tikėtis vieno, kito neparuošto metimo, bet mes jį paėmėme, kad jis būtų taškų rinkėjas ir niekas dėl to nesistebi. Gynyboje tikrai ne jis mus žaidė.

– Kaip atrodė jo sugrįžimas šiandien?

– Aišku, kad jis nėra pasiruošęs pilnai ir reikės kažkiek laiko, bet jo nėra, nes visos rungtynės dabar yra labai svarbios, lemiamos. Man atrodė, kad per daug jam dėmesio skiriama, nes komanda yra komanda. Mes esame profesionalai ir turime reaguoti į tokias situacijas. Ne mes formuojame sudėtį. Mes, treneriai, turime treniruoti, žaidėjai turi žaisti ir tiek.

– Kaip komandą reikia atstatyti po tokio skaudaus pralaimėjimo?

– Eiti į peržiūrą, priimti tiesą. Jokių skaudžių jausmų nėra. Turime pamatyti, kaip atrodėme iš šono, eiti į treniruotes ir kapotis ten be jokių chi chi cha cha, jokių juokelių. Būti konkurencingais treniruotėse ir tai daryti kasdien. Negali būti, kad pasitaupysiu ir pailsėsiu. Turime ruoštis kiekvienoms rungtynėms, kaip paskutinėms.

– Kodėl nežaidė Javinas DeLaurier?

– Jis patyrė alkūnės traumą su Utenos klubu. Po to jis gavo kelias procedūras. Atrodė, kad lyg ir atsigavęs buvo, bet per treniruotę jis vėl pajautė skausmus metant į krepšį. Jis turi kažkokį uždegimą. Žiūrėsime, darysime ultragarsą ir aiškinsimės.

– Šiame Čempionų lygos sezone išvykoje įveikėte tik Opavos komandą. Kiek tai slegia, žinant, kad lemiamos rungtynės dabar bus žaidžiamos išvykoje?

– Neslegia visiškai, nes mes privalome jas laimėti. Reikia pažadus vykdyti. Pažadėjome grįžti čia ir žaisti lemiamas rungtynes. Šiandien praradome ne kitą etapą, o namų pranašumą. Visko, ko šiandien nepadarėme, reikės nusivežti į Atėnus.

„Ilgoji pertrauka“: kuo FIBA grasina Eurolygai, 2024 metų geriausieji, Balčiūno figūra, kas iš lietuvių žais Eurolygoje 2025 metais, ką gali pasiekti rinktinė ir kas triumfuos Abu Dabyje