Po Šaro patarimo ateities kelią pasirinkęs L.Westermannas: visada liksiu dėkingas „Žalgiriui“ (1) interviu

Eurolygos ketvirtfinalis. Kauno „Žalgiris“ prieš Stambulo „Fenerbahče“. Scenarijus, kurį matome ne tik šiuo metu, bet jį matėme ir 2019 m.

Tuo metu „Žalgiris“, treniruojamas Šarūno Jasikevičiaus, 1:3 nusileido Željko Obradovičiaus kariaunai, o kauniečių garbę dar gynė prancūzas Leo Westermannas.

Šiuo metu jis Eurolygą jau kelerius metus stebi tik iš šono ir rungtyniaudamas Ispanijos antrojoje lygoje, Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“ klube, ima galvoti apie ateitį – trenerio darbą.

Krepsinis.net prancūzas sako, kad būtent Š.Jasikevičius tapo pirmuoju, kuris įžvelgė jame trenerio potencialą, nepaisant to, kad tuo metu L.Westermanui buvo tik 24-eri.

„Jie man tai pasakė net kai nėjo apie tai kalba, net neminėjau, kad toks mano tikslas. Tad tai privertė mane patikėti, jog tikrai galėčiau tapti geru treneriu“, – sako jis.

Prancūzas „Žalgiryje“ praleido kone geriausius savo metus Eurolygoje, traumos, nepavykęs etapas Maskvos CSKA taip ir neišpildė gynėjo svajonės laimėti Eurolygą. Vis tik dėl to savęs L.Westermannas negraužia.

„Jei esi atviras su savimi, tai supranti. Supranti, kad nebegali pavežti 3 rungtynių per savaitę – ne per mėnesį. Ypač su dabartiniu tvarkaraščiu. Buvau atviras prieš save, man Eurolygos ritmas buvo per intensyvus. Nostalgijos nejaučiu, mėgaujuosi būdamas Eurolygos sirgaliumi“, – teigia L.Westermannas.

Krepsinis.net – pokalbis su 2016–2017 ir 2018–2019 m. „Žalgirio“ garbę gynusiu prancūzu apie dabartinį karjeros etapą, ateitį, „Žalgirį“, Sylvaino Francisco žibėjimą ir „Goat“ Nando de Colo.

Westermannas

– Leo, pastaruosius dvejus metus žaidžiate Ispanijos antrojoje lygoje. Ar žaidimas žemesniame divizione jus vis dar išlaiko maksimaliai koncentruotu į tai, ar jau imate į žaidimą žvelgti labiau kaip į malonumą ir galvoti apie ateitį?

– Tai vis dar rimtas darbas, nors ir antrojoje lygoje, turime dėl ko kovoti. Pernai žaidžiau su Fuenlabrada finale, bet pratęsime pralaimėjome ir nepatekome į „Liga Endesa“, dabar mums reikia laimėti kitas rungtynes ir užsitikrinsime vietą aukščiausioje lygoje. Mūsų tikslas yra geriausia Europos vietinė lyga, tad visiškai rimtai žiūrime į sezoną.

– Ar esate nusimatęs, liksite komandoje ar ne, jei ji žengs aukštyn?

– Pakalbėsime. Kontrakte turiu dar metus, bet šiais laikais su sutartimis niekada negali jaustis toks saugus (Juokiasi). Norėčiau likti ir žaisti „Liga Endesa“. Tikrai jaučiuosi gerai šiame mieste, klube, bet žiūrėsime.

– Liepą jums sukaks 34-eri, ar Ispanija yra ta šalis, kur ir norėtumėte baigti karjerą, ar galbūt dar norite grįžti namo į Prancūziją?

– Mano šeima ir aš gerai jaučiamės čia, Ispanijoje. Nežinau, kiek sezonų man liko, bet trejus pastaruosius metus neturėjau traumų, jaučiuosi gerai, žiūriu žingsnis po žingsnio.

– Esu skaičiusi, kad rimtai žiūrite į planus treniruoti. Kokius žingsnius dedate to link?

– Turiu daugiau laiko būtent dėl žaidimo antroje lygoje, turiu vieną mačą per savaitę. Tad praeitais metais pradėjau mokslus Eurolygos EHCB trenerių akademijoje, šiemet su draugu sugalvojome sukurti puslapį treneriams, kurį atversime netrukus. Esu priklausomas nuo krepšinio, man visi šie dalykai patinka ir tiesiog laukiu galimybės, kai galėsiu pradėti trenerio darbą. Žinau, kad esu tam pasiruošęs.

– Kur norėtumėte pradėti: nuo vaikų treniravimo ar darbo profesionaliame klube?

– Nuo buvimo klubo trenerių štabe. Toks mano fokusas. Noriu būti asistentu, mokytis iš trenerio, žinau, kad būčiau naudingas.

– Kada pirmąsyk rimčiau pagalvojote, kad jūsų kelias – būtent šia kryptimi?

– Buvo du momentai. Mano tėtis buvo treneris, visada jį mačiau dirbantį tiek žemesniame lygyje Prancūzijoje, tiek su jaunimu, tiek su merginomis. Jis buvo visur, sekiau tai. Per savo karjerą iš kelių trenerių taip pat buvau išgirdęs, kad turiu tapti treneriu, kuomet baigsiu karjerą. Mane tai pastūmėjo. Žinojau, kad tai yra mano viduje, bet tokie pasakymai iš geriausių trenerių mane motyvavo.

– Ar tarp tų geriausių trenerių buvo Šarūnas Jasikevičius ar Željko Obradovičius?

– Šaras taip. Jis buvo pirmas, kas man tai pasakė – tuo metu dar labai jaunas buvau „Žalgiryje“. Man buvo 24-eri. Po to man tai sakė Saša Obradovičius ir keli kiti strategai Ispanijoje. Jie man tai pasakė net kai nėjo apie tai kalba, net neminėjau, kad toks mano tikslas. Tad tai privertė mane patikėti, jog tikrai galėčiau tapti geru treneriu.

– Kokius trenerius kaip įkvėpimą šiuo metu stebite labiausiai?

– Žinoma, Jasikevičių. Man pasisekė su juo dirbti 3 metus dvejose komandose. Seku jį stipriai. Man patinka jo žaidimo stilius, sugebėjimai kurti rezultatus. Tuo pačiu stebiu ir kitus trenerius įvairiuose lygiuose: nuo antros lygos iki NBA. Eurolygoje labiausiai atkreipiu dėmesį į Šarą, Itoudį, Bartzoką.

– Kokia yra jūsų vizija: koks tas idealus krepšinį, kurį norėtumėte matyti savo ateities komandoje?

– Geras klausimas, sunku pasakyti, krepšinis kinta. Gal per 2–4 metus, kai pasuksiu to link, krepšinio mados pasikeis dar labiau. Manau, būčiau link trenerių, kurie akcentuotų gynybą, intensyvumą, greitį, vis tik užaugau su Eurolygos krepšiniu ir tokiu trenerių braižu. Aišku, priklausytų ir nuo komandos, kokia patektų į mano rankas.

Westermannas

– Antrus metus žaidžiate antrajame Ispanijos divizione. Lygis čia vis dar aukštas, tačiau kartais žaidėjams emociškai yra sunku žengti tokį žingsnį atgal. Kaip buvo jums?

– Man sprendimas nebuvo sunkus. Turėjau pasiūlymų ir iš aukštesnių lygų Ispanijoje, Prancūzijoje, bet pasakiau sau: geriau kausiuosi dėl titulų antrojoje lygoje nei kovosiu komandose, kurios žaidžia dėl išlikimo. Tokį patirtį pirmąsyk turėjau Vokietijoje, iki tol žaidžiau komandose, kurios žaidė dėl kažko daugiau – titulų. Tokia patirtis man buvo stresas ir nesijaučiau gerai. Galiausiai džiaugiuosi tokiu savo sprendimu. Žinau, kad vis dar galiu žaisti aukštesniame lygyje, „Liga Endesa“ pirmenybėse, man neblogai sekasi, kur esu.

– Krailsheimo komandoje žaidėte su visišku veteranu Tremmellu Dardenu, kuris praeityje irgi buvo žalgirietis. Ar šią temą dar prikeldavote pokalbiams?

– Taip, jam buvo 43-eji, kuomet žaidėme Vokietijoje. Kalbėjomės nemažai, turėjome pokalbių apie Eurolygą, nes jis taip pat joje praleido ne vieną sezoną, taip pat jis buvo žaidęs Strasbūre – mieste, kur gimiau. Turėjome daug gerų pokalbių. Apie „Žalgirį“ irgi, abu turėjome apie Kauną gražių atsiminimų.

– 2022 m. įvyko jūsų atsisveikinimas su Eurolyga, kai baigėte sezoną Monake. Ar buvote nusiteikęs, kad po to veikiausiai į šį lygį nebegrįšite?

– Ne, nebuvau. Tuo metu galvojau, kad man tai bus geriausias žingsnis gauti žaidimo laiko, deja, aš patyriau traumą. Plius, man buvo sunku atlaikyti tempą – 3 rungtynes per savaitę. Mano kūnui buvo sunku. Tai buvo neišvengiama priimti sprendimą. Vis dar mėgavausi krepšiniu, bet supratau, kad reikia gyventi toliau. Lygiai taip pat yra ir dabar, galvoju taip pat. Jei rytoj pasitaikytų geras pasiūlymas dirbti asistentu, galvočiau, bet vis dar mėgaujuosi būdamas žaidėju, mėgaujuosi rūbine.

– Ar galiausiai likote patenkintas, kaip susiklostė jūsų visa karjera Eurolygoje – tie 10 metų?

– Atstovavau nemažai komandų, nemažai laimėjau. Eurolygoje ne, bet vietinėse lygoje, žaidžiau finale. Tai buvo nuostabi kelionė, ji man labai patiko. Likau dideliu Eurolygos fanu, stebiu kiekvienas „Žalgirio“ rungtynes, kitus mačus taip pat, bet ši komanda man vis dar reiškia labai daug, išlaikiau daug ryšių ir draugų.

– Su kokiais jausmais dabar iš šono žiūrite Eurolyga, nostalgija ar kuo kitu?

– Ne, visiškai ne. Jei esi atviras su savimi, tai supranti. Supranti, kad nebegali pavežti 3 rungtynių per savaitę – ne per mėnesį. Ypač su dabartiniu tvarkaraščiu. Buvau atviras prieš save, man Eurolygos ritmas buvo per intensyvus. Nostalgijos nejaučiu, mėgaujuosi būdamas Eurolygos sirgaliumi, o taip pat žiūriu per trenerio prizmę, kas veikia, kas ne, ir prieš ką. Bandau įsilieti į trenerio rolę.

Westermannas

– Jūsų turbūt geriausi Eurolygos metai praėjo per pirmą sezoną Kaune. Kaip manote, kodėl ateityje kažkokio įspūdingo sezono šiame lygyje nebesužaidėte?

– Mano svajonė visada buvo laimėti Eurolygą, tuo metu galvojau, kad CSKA man geras variantas tam pasiekti. Deja, patyriau dvi didžiausias savo traumas būtent ten: man operuota nugara ir koja. Po to grįžau į Kauną, o CSKA laimėjo Eurolygą. Toks gyvenimas. Nėra pinigų, kurie nupirktų emocijas. Kai grįžau į „Žalgirį“, emocionaliai man tai buvo vieni geriausių metų, patekome į atkrintamąsias, tai buvo didelis pasiekimas mums, ypač dėl to, kaip tai padarėme – laimėję paskutinius 7 reguliaraus sezono mačus. Tai neprilygo laimėtai Eurolygai, bet emocija buvo puiki ir viena geriausių, jei ne geriausia, karjeroje. Visada liksiu dėkingas „Žalgiriui“ už tai, ką man davė.

– Dabar ketvirtfinalyje kaunasi dvi jūsų buvusios ekipos ir du buvę treneriai. Ar tenka turėti vidinį konfliktą, palaikyti „Fenerbahče“ ar kauniečius?

– Tikrai ne lengviausias sprendimas. Per karjerą Eurolygoje atstovavau 7 komandoms, pasirinkti nelengva. Yra dvi komandos, kurios mano širdyje: „Partizan“ ir „Žalgiris“, tad nesvarbu, prieš ką jos žaidžia, sergu už jas. Myliu „Fenerbahče“, bet turiu ypatingą ryšį su „Žalgiriu“, Jankūnu, visada juos palaikau.

– Žinant, kad „Žalgirio“ štabe yra būrys buvusių žaidėjų, skambutis P.Jankūnui ateityje galbūt kelią atvertų ir jums.

– Mačiau, kad mano buvęs komandžiokas Seibutis taip pat dirba štabe, esu laimingas, jis didelis profesionalas. Smagu matyti tokius žmones ant suolo.

Westermannas

– Kiek šio sezono „Žalgiris“ jums paliko nuostabos, ypač reguliariajame Eurolygos sezone?

– Jei atvirai, kažkiek nustebau, bet tuo pačiu tai rezultatas, kurį „Žalgiris“ kūrė metai iš metų. Jie gėrėjo ir gėrėjo kaip organizacija. Tai vienas „sveikiausių“ klubų Eurolygoje, kasmet augantis, progresuojantis, su aukštais standartais, tęstinumu po viso to skolų etapo, protingai pasirašantis žaidėjus ir trenerius. „Žalgirio“ tikslai visada aukšti, bet dabar jie pasiekė labai daug ir tikiuosi, kad „Žalgirio“ arenoje jie žais dar geriau, bent vienerias rungtynes, o gal ir dvejas, tikiuosi.

– Kaip manote, ar patirtis yra argumentas, kodėl „Žalgiris“ stringa ketvirtfinalyje?

– Dalinai taip, tai to dalis. Bet žaidi prieš „Fenerbahče“, geriausią trenerį Europoje, žaidėjus, kurie tapo čempionais pernai ar matė tokį lygį. Taip pat žaisti Stambule tikrai nėra lengva. Dabar jie grįžta į savo sirgalių atmosferą ir manau, namie gali parodyti kitokį žaidimą. Viena, nes jie to verti, o kita, nes tikrai yra gera komanda.

– Iš jūsų patirties, kas svarbiausia komandai, atsiliekant 0:2?

– Ramybė, rungtynių analizė, supratimas, ką reikia pakeisti. Pirmos dvejos rungtynės neparodė to „Žalgirio“, kurį matėme kelis pastaruosius mėnesius. Jie žaidė nuostabų krepšinį su Sylvainu priešakyje. Reikia tiesiog prie to grįžti ir rodyti fiziškumą prieš „Fenerbahče“. „Žalgiris“ turi tam žaidėjų ir gali kovoti.

– Vis dar tikitės, kad ši serija gali prasitęsti?

– Tikiu. Jie turi šansų laimėti kitą mačą ir yra nusipelnę antrojo Kaune, nors „Fenerbahče“ tuos du mačus žaidė aukštu lygiu, įjungė atkrintamųjų režimą, nors strigo reguliariojo gale.

– Kokį T.Masiulį pamenate kaip asistentą ir kaip jaučiatės jį matant antroje vietoje geriausių trenerių rinkimuose?

– Tai proceso dalis, tu mokaisi, įgyji pasitikėjimo ir galiausiai darai nuostabų darbą. Tomas daug išmoko iš vieno geriausių trenerių Eurolygos istorijoje, jis buvo geras asistentas, ne kuklus, bet nekalbus. Dabar matau, kad jis ant suolo yra daug kalbesnis, išraiškingesnis, tai kažkiek stebina, nemaniau, kad jis savyje turi to vokalumo. Neabejojau juo ir jis to nusipelnęs, nes labai myli krepšinį, yra profesionalas, išmanantis žaidimą.

Francisco

– Būdamas prancūzu, kiek mėgaujatės matydamas, kad „Žalgirį“ į priekį tempia S.Francisco ir kaip matote jo augimą bei ateitį?

– Jis tikra „Žalgirio“ žvaigždė, bet ne tik „Žalgirio“ – visos Eurolygos. Jis daro nuostabų darbą, seku jį daug laiko. Jis gali greitai pasikurti, rinkti taškus, gintis, Prancūzijoje jis buvo kiek antrame plane, užleidžiant vietą amerikiečiui, nes visada atrodydavo, kad amerikiečiai gali geriau rinkti taškus ar tempti komandą į priekį. Sylvainas karjerą kūrė žingsnis ir labai džiaugiuosi jį tokį matydamas. Manau, kaip ir kiekvienas krepšinio sirgalius, kiekvienas norėtų įsigyti bilietą ir matyti jį žaidžiantį istoriniame klube. Esu didelis jo sirgalius.

– Yra šansas, kad jį „Žalgiryje“ pakeis kitas prancūzas – Matthew Strazelis. Ką galite pasakyti apie jo potencialą?

– Jaunas žaidėjas, bet turi patirtį Eurolygoje. Jis jau įrodė savo vertę, nors taip pat ilgą laiką buvo šešėlyje. Matthew užsiaugino pasitikėjimą ir tapo vienu svarbiausių žaidėjų Monake, pernai žaidęs Eurolygos finale. Jis kiek stringa prieš OLY, bet iki tol sunkiai pamenu prastesnį jo mačą, nors „AS Monaco“ rungtynes stebiu dažnai. Jis išlaiko nuoseklumą tiek Eurolygoje, tiek rinktinėje, yra aukšto lygio, turi įgūdžius. Džiaugiuosi, kad šie Prancūzijos įžaidėjai tokie sėkmingi. Tikiuosi, Strazelis ir „Žalgiris“ bus geras derinys.

– Šiame ketvirtfinalyje vis dar žiba karjerą netrukus baigsiantis Nando De Colo. Daug diskusijų apie jį – ar jį priskirtumėte Eurolygos „Goat“ kategorijai?

– Sunku pasakyti, nes per daug metų Eurolygoje buvo daug įspūdingų žaidėjų. Šios diskusijos gali būti skirtingos, nes daug faktorių susideda, o ir laikai skiriasi. Man jis tikrai yra kažkur šalia to. Žinau jį labai gerai, žaidėme kartu, jis vienas mano draugų. Kai žinai jį asmeniškai, nesi nustebęs tuo, kaip jis atrodo šiame lygyje. Jis – magas, jis turi kažką, ko neišmoksi, jo stiprybė ne tik įgūdžiai, bet ir mąstymas. Man atrodo, jis galėtų žaisti iki 45-erių ir vis dar dominuoti, nes krepšinis yra jo venose.

– Žiūrint į keturias Eurolygos ketvirtfinalių poras, kuriose matote didžiausią intrigą (pokalbis vyko antradienį)?

– Nesitikėjau, kad visos serijos dabar bus 2:0. Manau, kad „Valencia“ gali laimėti Atėnuose kartą, o „Žalgiris“ namie prieš „Fenerbahče“, bet kitos serijos bus uždarytos po trijų mačų.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.