Lietuvos rinktinė pradėjo pasirengimą 2025 metų Europos čempionatui ir pirmajame mače 89:68 įveikė Estijos krepšininkus.
Šiame susitikime mūsų šalies rinktinė dar vertėsi be Jono Valančiūno, kurio prisijungimo galima tikėtis jau kitame mače su Turkija. Dėl raumens patempimo nuo suolo nepakilo ir Mantas Rubštavičius, tad Rimas Kurtinaitis vertėsi 13 žaidėjų rotacija.
Iki čempionato starto dar lieka daugiau negu trys savaitės, tad laiko gerinti ir tobulinti žaidimą dar į valias, tačiau įspūdį, tarsi po pirmojo pasimatymo, apie komandą jau buvo galima susidaryti.
Agresyvi gynyba ir noras žaisti greitai
Tą pačią akimirką, kai Rimas Kurtinaitis buvo paskirtas vyriausiuoju rinktinės treneriu, buvo galima įsivaizduoti žaidimo modelį, kurį propaguos šis strategas.
Agresyvi gynyba ir greitas puolimas – tai mes matėme „langų“ komandoje, tai buvo pagrindinis akcentas ir kontroliniame susitikime su Estija. Galiausiai dar turbūt nebuvo nei vienos spaudos konferencijos, kurioje R.Kurtinaitis neakcentuotų šių esminių momentų. Kaip beje ir drausmės bei disciplinos komandoje.
Rungtynėse su Estija lietuviai pelnė 27 taškus greitajame puolime ir net 28 po varžovų klaidų. Didžiąją dalį mačo rinktinė pasitiko oponentus nuo pirmųjų aikštės centimetrų ir tai davė naudos. Arno Veličkos ir Roko Jokubaičio agresyvumas klysti vertė net ir geriausią estų gynėją Kristianą Kullamae. Mažiau patyrę Estijos gynėjai agresyvioje lietuvių gynyboje tiesiog skendo ir tai buvo bene esminis susitikimo faktorius.
Vis tik Estijos rinktinei buvo sunku surasti aikštėje bent du žaidėjus, kurie gebėtų žaisti su kamuoliu, tad kol kas tai galbūt daugiau pasako apie varžovų problemą nei apie didelį lietuvių ginklą.
Itin didelis akcentas buvo spaudžiant žaidėją su kamuoliu ir tai matėme darant visus Lietuvos rinktinės perimetro žaidėjus. Čia į save dėmesį privertė atkreipti A.Velička, kurio tvirtas kūnas leidžia būti itin agresyviam ir su tomis gynybinėmis užduotimis jis tvarkėsi išties solidžiai. Prie Klaipėdos „Neptūno“ kontraktą jau pasirašęs gynėjas pademonstravo ir savo atletines savybes kylant į viršų, kas taip pat privertė kilstelėti antakiais.
Po rungtynių R.Kurtinaitis kalbėjo, kad perėjimas iš puolimo į gynybą dar tikrai nebuvo toks, kokio norėtųsi. Problema, anot stratego, buvo ta, kad gynėjai nespėjo paskui žaidėją su kamuoliu.
Išties jau pirmajame rungtynių kėlinyje buvo įdomu stebėti T.Sedekerskį, skubantį į greitą puolimą būtent su kamuoliu. Panašu, kad Vitorijos „Baskonia“ senbuvis tikrai gali greitai nugabenti kamuolį iš vienos aikštės pusę į kitą ir toks žaidėjas R.Kurtinaičio žaidimo modeliui išties turėtų tikti.
Vis tik išlieka pagrindinis klausimas, kaip keisis rinktinės žaidimas su J.Valančiūnas. Šis aukštaūgis yra tiesiog per geras, kad nesitaikytum prie jo. Denverio „Nuggets“ klube rungtyniausiantis centras vis dar turėtų būti pagrindine žaidimo ašimi puolime, o su juo aikštėje pats modelis turėtų keistis.
Aukštaūgių konkurencija
Gaila, tačiau pastarąjį kartą Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną rinktinėje kartu matėme 2022 metais Europos čempionate Vokietijoje. Nuo šių pirmenybių su Lietuvos nacionalinės komandos apranga būna tik vienas iš dviejų Lietuvos bokštų – šįsyk J.Valančiūnas.
Išplėstiniame sąraše randame dar du tikrus centrus – Lauryną Birutį ir Mareką Blaževičių. Taip pat 4–5 pozicijose galintį žaisti Ąžuolą Tubelį. Būtent mobilumas ir gebėjimas slinktis ir į „ketvirtą numerį“, kuris Lietuvos rinktinėje yra gana tuščias, leidžia gana užtikrintai dėl vietos dvyliktuke jaustis kitą sezoną Eurolygoje debiutuosiantį aukštaūgį.
M.Blaževičius nors ir turėjo blykstelėjimų, tačiau stabiliu sezonu klube pasigirti negali. Vis tik kol kas Bursos „Tofaš“ klube žaisiantis vidurio puolėjas sulaukė nemažai pagyrų už savo darbą ir pasirodymą treniruočių metu.
Rungtynėse su estais kažko labai naujo M.Blaževičiaus žaidime neišvydome. Estų atakų metų prieš akis vėl buvo vaizdas, kaip LKL ketvirtfinalio serijos metu jį „pikenrolais“ atakavo Jonavos ekipos gynėjai. Estai taip pat bandė atakuoti šį centrą gynyboje ir reikia pripažinti, kad tai momentais darė gana sėkmingai.
Pagrindinis klausimas šioje situacijoje yra, ar R.Kurtinaičiui reikia dar vieno centro, kuris „2 prieš 2“ daugiausiai gali gintis „flat“ gynyba kaip ir J.Valančiūnas.
Jo pagrindinis konkurentas yra L.Birutis, prie kurio jau yra prilipdyta „stepauto“ gynybos etiketė. Kol kas to agresyvaus jo kilimo gynyboje „2 prieš 2“ situacijose dar nematėme, tačiau faktas, kad ši gynyba taip pat bus R.Kurtinaičio arsenale.
Puolime M.Blaževičius pabandė nugara atakuoti Maiką Kotsarą, kas neatrodė itin efektyviai, o L.Birutis ketvirtajame kėlinyje keliskart naudojosi ūgiu prieš gerokai žemesnius estus.
„Ketvirtoje pozicijoje“ viskas atrodo yra gana aišku. Čia yra aikštę plečiantis Eimantas Bendžius ir T.Sedekerskis, kuris turėtų būti pagrindiniu komandos puolėju. Kažkiek šioje pozicijoje turbūt matysime ir Ą.Tubelį bei R.Giedraitį, kuris šią poziciją dengė Belgrado klube.
Ryškėjantys žaidėjų vaidmenys
Daugiausiai kalbų po šių rungtynių yra apie D.Sirvydžio ir T.Sedekerskio žaidimą su kamuoliu. Pastarasis ne tik bėgo į greitą puolimą su kamuoliu, bet nemažai laiko su juo praleido ir poziciniame puolime.
Eurolygoje esame įpratę, kad T.Sedekerskis daugiau yra rolinis žaidėjas ir natūralu, kad komandoje, kurioje buvo Markusas Howardas, Chima Moneke žaisti su kamuoliu daug progų nebus.
Rinktinėje matome, kad R.Kurtinaitis bando išnaudoti T.Sedekerskio gebėjimą skirstyti kamuolį. Jo „high low“ žaidimas su J.Valančiūnu gali būti dar viena opcija Lietuvos rinktinės puolime.
Dar įdomiau buvo stebėti D.Sirvydžio transformaciją. „Žalgiryje“ šį sezoną įpratome, kad D.Sirvydis yra metikas po užtvarų ir tik retose situacijose jis bandydavo atakuoti „closeoutus“ ar būti tiesiog agresyvus su kamuoliu.
R.Kurtinaitis nori matyti D.Sirvydį žaidžiantį „pikenrolus“ su kamuoliu. Ir čia vėlgi norisi palaukti J.Valančiūno komandoje, kurio užtvaros gali sukurti erdvės D.Sirvydžiui, o šis geba tiksliai pasiųsti kamuolį aukštaūgiui.
Aišku, sunku įsivaizduoti, kad D.Sirvydis „2 prieš 2“ galėtų pats veržtis prieš išsikeitusį mobilų aukštaūgį. Tokiu atveju liktų metimo po driblingo opcija.
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad pats D.Sirvydis mėgaujasi žaidimu su kamuoliu ir dideliu vaidmeniu rinktinėje. Jau dabar galima pateikti drąsią prognozę, kad D.Sirvydis rezultatyvumu komandoje nusileis tik R.Jokubaičiui ir J.Valančiūnui.
Galimi komandos „ X faktoriai“
Rinktinė yra puiki terpė atsiskleisti ir parodyti savo potencialą itin ryškioje šviesoje. Apie tai plačiai gali papasakoti Vaidas Kariniauskas, kuriam rungtynės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) bent dalinai pakeitė karjeros kryptį.
Jeigu kažkas sausio mėnesį būtų pasakęs, kad I.Sargiūnas turės realias galimybes pakovoti dėl vietos dvyliktuke, į tą žmogų vargu, ar būtų pažiūrėta rimtai.
Gynėjas stipriai savo akcijas pasikėlė LKL finalo serijos metu, o ir pirmasis kontrolinis mačas su estais paliko gana neblogą įspūdį.
25 metų žaidėjas pelnė 6 taškus ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir perėmė 2 kamuolius. Agresyvus ir užtikrintas I.Sargiūnas buvo abejose aikštės pusėse ir jis tikrai gali tapti tuo žaidėju, įnešančiu gyvybės nuo suolelio.
Kitas žaidėjas, apie kurį norisi pakalbėti, yra Rokas Giedraitis. Sunku 32 metų žaidėją laikyti kažkokiu „x faktoriumi“, tačiau šis puolėjas dar nėra sužaidęs nei vieno solidesnio turnyro su rinktinės apranga.
Solidžią karjerą Eurolygoje jau turbūt reiktų sakyti turėjęs lietuvis ryškiausią vaidmenį rinktinėje turėjo Olimpiniame atrankos turnyre Kaune.
Tuomet R.Giedraitis per per 19 minučių rinko po 5 taškus, o lemiamame mače su Slovėnija vėl buvo pastumtas į šoną – vos 4 minučių atkarpa ir vienas pataikytas tritaškis.
Šioje rinktinėje į Ispaniją grįžtantis puolėjas realu, kad turės gana ryškų vaidmenį. Lietuva tiesiog privalo J.Valančiūną apstatyti metančiais žaidėjais ir čia R.Giedraitis yra viena iš pirmų opcijų.
Taigi žaidėjas, kuris net nepateko į rinktinės dvyliktuką prieš metus Puerto Rike, šįmet gali būti vienu iš komandos lyderių puolime.
Apibendrinant, galima teigti, kad pirmajame kontroliniame mače išvydome maždaug tai, ką ir buvo galima tikėtis. Agresyvią ir greitą Lietuvos rinktinę, kuri aukštą tempą bando palaikyti gana plačia rotacija. Dabar belieka sulaukti J.Valančiūno ir stebėti, kaip pavyks R.Kurtinaičiui pagrindinį ginklą įtraukti į savo žaidimo schemas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.