Pergalę prieš „Rytą“ prisiminęs N.Nurse'as atskleidė, kaip intensyviai į štabą viliojo Š.Jasikevičių (22) VIDEO interviu

Pasaulio taurės turnyro H grupės antrajame mače Lietuvos rinktinė susitiks su Kanados krepšininkais.

Prieš dvikovą kanadiečių vyriausiasis treneris Nickas Nurse’as bendravo su žiniasklaidos atstovais ir vos išgirdęs, kad čia yra besidarbuojančių iš Lietuvos, prisiminė savo vizitus mūsų šalyje.

„Prisimenu, kad esu buvęs Lietuvoje. Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Pamenu, kad nugalėjome Vilniaus „Lietuvos rytą“, – sakė strategas.

NUOTRAUKOS: Kanados rinktinės treniruotė (8 nuotraukos)

DAUGIAU >

Kanadietės žurnalistės paprašytas patikslinti, kokią ekipą tuo metu treniravo dabartinis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionas, šis priminė, kad stovėjo prie Londono „Towers“ vairo ir tada ant menčių paguldė Vilniaus ekipą, kuriam vadovavo Jonas Kazlauskas.

N.Nurse’as teigė, kad praėjusią vasarą daug kalbėjosi su Šarūnu Jasikevičiumi, kai šį kvietė į savo trenerių štabą.

„Mes kalbėjomės galbūt 10 ar 12 kartų telefonu. Jis buvo puikus žaidėjas. Stebėjau keliskart jo komandos žaidimą ir man patiko vaizdas, kurį mačiau. Manau, kad jis būtų labai tikęs mūsų štabui, nes aš noriu turėti kuo daugiau skirtingų stiliaus asistentų – mėgstu skirtingą krepšinio stilių. Šaras yra tas treneris, kuris yra pakeliui į NBA“, – mano N.Nurse’as.

– Kokios jūsų mintys prieš rungtynes su Lietuva?

– Lietuva yra viena geriausių komandų pasaulyje – didelė, stipri, patyrusi. Tai komanda, kurios žaidėjai ilgai rungtyniauja kartu FIBA turnyruose. Prieš kai kuriuos man teko susidurti 2012 metų olimpiadoje. Laimėti galėsime tik tokiu atveju, jeigu žaisime labai gerai.

– „Gyvenk arba mirk“ mačas jums?

– Taip. Jeigu norime patekti toliau, turime laimėti.

– Ar galima sakyti, kad lietuviai ir australai yra panašūs?

– Manau, kad tai yra geras palyginimas. Bogutas ir Baynesas yra galingi vyrukai, Lietuva turi Joną ir Sabonį. Yra ir kitų gerų žaidėjų. Varžovų dydis, be abejo, bus mūsų problema. Turime kažkaip susitvarkyti su tuo.

– Joną treniravote ne vienerius metus. Ar jis buvo tas žaidėjas, kuriam darėte didžiausią įtaką jo tobulėjime?

– Penkerius metus kaip asistentas ir dar pusmetį buvau kaip vyr. treneris. Su juo praleidau itin daug laiko. Prieš atvykstant Joną žinojau, kad jis bus geras centras, yra gera asmenybė. Mačiau, kad jis žais nugara į krepšį, bet norėjau, jog jis būtų universalesnis, sugebėtų pataikyti iš toliau. Buvo smagu su juo dirbti ir smagu matyti, kaip jis tobulėjo. Manau, kad jam irgi buvo smagu pagerinti savo žaidimą. Žinau Joną ir rytoj bandysiu jam išspardyti užpakalį (juokiasi).

– Mače su Australija daug ginčijotės su arbitrais. Galbūt kažkokie teisėjavimo aspektai jus stebina labiausiai?

– Tiesiog maniau, kad jie apsigauna ant kiekvieno australų vaidybos elemento ir mums fiksuoja pražangas. Australija turi daug patyrusių žaidėjų. Josephas būtent po australo vaidybos gavo trečiąją pražangą pirmoje mačo dalyje ir taip mes turėjome žaisti be savo svarbiausio krepšininko. Tiesiog kovoju už savo komandą ir visada tai darysiu.  

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose