Pamokas gyvenimui išmokęs K.Bruhnke: apie LKL gėdą, nustebinusį G.Žibėno atleidimą ir ateitį „Ryte“ interviu

Vilniaus „Ryto“ komandos sezonas baigėsi jau prieš mėnesį, tad žaidėjai savo atostogas spėjo ne tik pradėti, bet ir praktiškai baigti. Tarp tokių yra ir Kay‘us Bruhnke.

Jis ruošiasi kitą savaitę prasidėsiančiai Vokietijos rinktinės stovyklai, kur susitiks ir su komandos draugu Simu Lukošiumi. Pastarajam tai bus debiutas.

„Esu laimingas, dėkingas ir noriu šia proga pasinaudoti“, – apie žaidimą vasaros „lange“ sakė vokietis K.Bruhnke.

Krepsinis.net jis pasakojo apie pastarųjų dvejų metų iššūkius, sezoną Vilniuje, meilę „Rytui“, trofėjų Čempionų lygoje, gėdingą pralaimėjimą LKL, kurią remia „Betsson“, ketvirtfinalyje ir permainas trenerių štabe.

„Jaučiau didelę gėdą ir liūdesį. Jautėmės kaip nepadarę savo darbo. Ėjome į rūbinę, atsisėdome ir negalėjome patikėti, kas ką tik įvyko. Kad sezonas baigtas. Tai buvo šokas mums paties“, – sezono finišą apibūdino jis, pripažinęs, kad toks momentas tapo gera pamoka ateičiai – pakartoti to, kas nutiko prieš Utenos „Juventus“, nesinorės niekada.

Nors sutartyje K.Bruhnke turi „pliusą“, garantijų, kad liks Vilniuje dar nėra.

„Rytas“ man yra prioritetas, bet galiu pasakyti tik tiek“, – apie ateitį nesiplėtė jis.

Krepsinis.net – išsamus pokalbis su „Ryto“ ekipos puolėju.

– Kay'au, papasakokite, kaip leidžiate savo atostogas?

– Sportuodamas. Ruošiuosi rinktinei, ten vyksiu nuo pirmadienio, tad turėjau tam būti pasirengęs.

– Kiek ryšio sezono metu prieš tai palaikėte su treneriu Alexu Mumbru?

– Jis man yra paskambinęs keliskart, paklausęs apie „langus“, taip pat bendravome po Čempionų lygos, šnekėjomės ir vasarą. Turime tikrai gerą ryšį, ne per didelį, bet tikrai pakankamą. Per tas 5–10 minučių įprastai tikrai aptariame viską.

– Kiek esate laimingas, kad šansą rinktinėje gavote vasarą? Kaip bebūtų, tai kiek kita situacija, nes konkurencija didesnė nei sezono metu.

– Man tai didelė garbė. Tai rodo, kad mano darbas atsiperka, taip pat man padėjo ir laimėtas trofėjus Čempionų lygoje. Esu laimingas, dėkingas ir noriu šia proga pasinaudoti.

– Ko gero, su Simu Lukošiumi sezono metu esate aptarę, kas būtų, jei rinktinėje atsidurtumėte abu (pokalbis vyko dar iki sąrašo paskelbimo – krepsinis.net).

– Tikrai kalbėjomės apie tokį scenarijų, abu jautėme, kad esame tam mentaliai pasiruošę. Norėjome įrodyti, kad galime ten žaisti.

– Simas vis tiek savyje turi gerokai daugiau lietuviškumo, bet ar buvę momentų, kur kažkaip pasimatė ir jo vokiška pusė?

– Sunku pasakyti (Juokiasi). Jis kartais supranta, ką šneku vokiškai, bet tik tiek, savo elgesiu ir charakteriu Simas nėra panašus į vokietį.

– Galbūt kitą sezoną turėsite progą jam duoti vokiečių kalbos pamokų, jei dar liksite kartu?

– Tik tuo atveju, jei jis mane pamokys lietuvių kalbos. Žinau, bus sunku, bet toks susitarimas – jis turi pamokyti ir mane (Juokiasi).

– Kiek džiaugiatės už bičiulį, kadangi jis pasirašė sutartį su Eurolygos klubu – Dubajaus „Dubai“?

– Esu labai laimingas, jis to nusipelnė. Simas geras vyras ir žaidėjas, dirba sunkiai, jis būdavo su manimi salėje ir tada, kai nebūdavo nieko kito. Metai jam nebuvo lengvi, bet jis įspūdingai baigė sezoną Čempionų lygoje – kada to reikėjo labiausiai. Tikrai dėl jo džiaugiuosi. Matau jį Eurolygoje, jis tikrai turi potencialo ten dominuoti.

Bruhnke

– Kai kalbėjome prieš pusantrų metų, dar buvote Ankaroje. Per tą laiką palikote Stambulą, atvykote į sostinę, praleidote metus čia. Kaip apibūdintumėte visą savo pastarųjų poros sezonų laikotarpį?

– Jis buvo labai įdomus, išmokau naujų dalykų, patyriau naujų patirčių. Taip, buvo ir frustracijos momentų, buvo daug pakilimų ir nuopuolių per šį laikotarpį. Bet galiausiai esu už viską dėkingas, nes šios patirties niekas iš manęs negali atimti, ji man labai naudinga ateičiai.

– Kiek sunku buvo išgyventi tą laikotarpį Ankaroje, kai atvykote ten būti visiškai epizodiniu žmogumi?

– Buvo nelengva, nes aišku, kad norėjau žaisti, visada noriu būti aikštėje. Bet reikia pagalvoti ir apie tai, kad aš kasdien dirbau su gerais Europos taurės žaidėjais. Dėl to aš vis tiek nuveikiau didelį darbą, įgavau geros patirties ir išmokau naujų dalykų. Tai buvo gera patirtis man.

– Ko ši patirtis davė labiausiai: kantrybės, supratimo, išsigryninimo, ką reikia tobulinti?

– Sakyčiau, kad labiausiai davė kantrybės. Čia didžiausias dalykas, kurio išmokau. Net ir atvykęs į „Rytą“, sezono pradžioje, turėjau likti kantrus, kol išsigryninsiu, kaip galiu duoti geriausią pagalbą komandai.

– Žiūrint atgal, ar manote, kad vykti į „Turk Telekom“ jums buvo naudingas ėjimas, ar verčiau būtumėte baigęs sezoną dominuodamas Mažeikiuose?

– Nesigailiu nieko, tikrai nesigailiu ir šio sprendimo. Nesidairau į situacijas atgal, nes pirmiausiai, jei jau kažką nutariu, einu iki galo. Kitas dalykas, tai tikrai buvo man gera patirtis. Daryčiau tą patį. Nežinau, kas būtų nutikę kitu atveju, bet neverta apie tai galvoti, nes laiko neatsuksi ir nesužinosi. Apskritai manau, kad neverta skirti energijos apmąstant, kas būtų, jei būtų. Toks mano mentalitetas.

Bruhnke

– Kai tik gavote pasiūlymą grįžti į Lietuvą, tik į „Rytą“, kas lėmė, kad rinkotės grįžti į sau žinomą rinką?

– Net kai išvykau iš Lietuvos, aš norėjau žaisti „Ryte“. Nežinau kodėl, bet kai žaidžiau Mažeikiuose, man buvo ypatinga rungtyniauti prieš „Rytą“. Tai pirmas dalykas buvo, kad man ši komanda patiko, o pasirašęs sutartį įsimylėjau organizaciją, žmones, sirgalius, miestą.

– Lietuvoje jau praleidote gana solidų laiką, kiek savas čia jaučiatės?

– Man tikrai viskas sava, žinau čia viską, man tai jau praktiškai antri namai. Praleidau čia 2,5 metų, visgi tai nėra mažas laiko tarpas.

– Viena yra dominuoti Mažeikiuose, kita – turėti vaidmenį sostinėje. Minėjote, kad startas „Ryte“ lengvas nebuvo. Kaip priėmėte savo vaidmenį čia?

– Tai man buvo iššūkis. Pradžioje tikrai buvau frustracijoje, nebuvo lengva, bet mačiau, kad turime komandą su dideliu individualiu potencialu, patirtimi, galimybėmis puolime, tad turėjau suprasti, kad nebūsiu čia pagrindinis, nes tiesiog tų variantų puolime turime labai daug. Kai tik tai supratau, man viskas klostėsi vis geriau. Man reikėjo laiko, gal pusės sezono. Po to ėjau nusiteikęs, kad kovosiu, darysiu, ką galiu, kad padėčiau komandai laimėti.

– Kaip manote, ar stabilumas yra dalykas, kurio jūsų žaidime kol kas stinga bene labiausiai?

– Galbūt. Sunku atsakyti, nežinau (Juokiasi). Dirbu, stengiuosi tapti geresnis ir matysime.

– Kokią mokyklą perėjote sužaidęs visą pilną sezoną tarptautiniame turnyre?

– Labai gerą! Didžiausias skirtumas yra fiziškumas, Čempionų lygoje jis tikrai didesnis nei LKL. Galbūt labiausiai iš teisėjavimo pusės, nes ten arbitrai leisdavo mums būti labiau fiziškiems. Sezono metu buvo įvairių momentų, kai atrodė, jog esame pasimetę, esame mirę, ne tokie, kokie turime būti, bet vis grįždavome, įrodydavome, kad esame geresni. Atsparumas, nuoseklumas ir kantrybė – to išmokau labiausiai.

Bruhnke

– Kiek sunkus buvo visas tas jūsų kelias iki ČL finalo? Su traumomis, žaidėjų pasikeitimais, nutiko daug visko.

– Tikrai sunkus. Bet man gal buvo kiek lengviau, nes žaidėjų pasikeitimai man nebuvo naujiena. Tuose pačiuose Mažeikiuose per pirmus metus turėjome labai daug žaidėjų, jie keitėsi nuolat, tad situacija man nebuvo nauja. Aišku, dabar tai buvo kitame lygyje, tai buvo kitas iššūkis, kurį gavo komanda. Turėjome prisitaikyti kuo labiau, padėti žaidėjams pas mus įsilieti kuo greičiau. Manau, tai įgyvendinome gerai. Ypač – treneriai.

– Kuriuo sezono etapu leidote sau pagalvoti, kad „Rytas“ gali tapti ČL čempionu?

– Jei atvirai, kai pamačiau pilną komandą mūsų pirmoje treniruotėje, buvau labai pozityvus, nes jaučiau, kad mūsų lygis bus aukštas. Turėjome daug individualaus talento, žinojau, kad galime eiti toli. Negalvojau specifiškai apie titulą, tai buvo svajonė, bet mano mentalitetas visada yra būti alkanu ir agresyviu, norėjau to.

– Ar taurės kėlimas į viršų jums kol kas yra didžiausias momentas karjeroje?

– Tikrai taip, kol kas. Tai nepamirštama, tai pirmas mano titulas, vis dar sunkiai galiu tuo patikėti.

– Kokią motyvaciją ir pasitikėjimą tokie laimėjimai suteikia žaidėjams ateityje?

– Labai didelę. Tokia laimėjimų patirtis, toks nueitas kelias per gerus ir blogus dalykus padaro tave geresniu žaidėju. Jaučiu, kad tai vienas geriausių dalykų, kuris gali nutikti žaidėjui. Tai duoda tiek patirties, tiek pasitikėjimo.

Rytas

– Tas pasitikėjimas nedavė vaisių LKL čempionate, kur kritote dar ketvirtfinalyje. Praėjo mėnuo, ar jau įžvelgiate priežastis, kodėl viskas susiklostė šitaip?

– Mano nuomone, daugeliui žaidėjų, taip pat ir man, tai buvo pirma tokia patirtis po laimėto titulo. Nežinojome, kaip su tuo susitvarkyti. Taip, sezonas dar tęsėsi, bet po to titulo buvo jausmas, kad jau kažką pasiekėme ir lyg viskas jau baigėsi. Taip, buvo ir traumų, bet tai ne pagrindinis dalykas, nes buvo pakankamai žaidėjų, kurie galėjo žaisti šiame lygyje. Taip pat manau, kad kažkiek nuvertinome „Juventus“. Ėjome į rungtynes gal kiek emociškai atsipalaidavę, galėjo taip atrodyti, bet negaliu kalbėti už visus.

Taip pat kas padarė mus pažeidžiamesnius, namų aikštės pranašumo atidavimas. Manau, susidėjo daug dalykų, kurie tiesiog buvo nepalankūs mums. Nuo buvimo ČL čempionais iki pralaimėjimo LKL ketvirtfinalyje – vis dar negaliu patikėti tuo. Tai labai labai keista. Ko gero, kiek mane emociškai paveikė laimėtas titulas, tiek nustebino mūsų nesėkmė pirmajame atkrintamųjų etape.

– Tai buvo šokas visiems – krepšinio visuomenei, sirgaliams, miestui. Kaip jūs tai išgyvenote ir kokius jausmus patyrėte? Liūdesį, frustraciją, gėdą?

– Didelę gėdą ir liūdesį. Jautėmės kaip nepadarę savo darbo. Ėjome į rūbinę, atsisėdome ir negalėjome patikėti, kas ką tik įvyko. Kad sezonas baigtas. Tai buvo šokas mums patiems.

– Nežinau, kiek stebėjote finalą, bet kiek skaudu buvo ten matyti Utenos ekipą?

– Mačiau ir buvo labai skaudu. Ten turėjo būti „Žalgirio“ ir „Ryto“ akistata. Manau, taip manau ne tik aš. Tai yra tradicija, kad toks finalas vyksta LKL. Tai skaudino stipriai. Skaudina iki šiol.

– Kaip manote, ar tokia patirtis visus jus taip užgrūdins ateičiai, kad jokiais būdais nenorėsite nieko panašaus pakartoti ir išlaikysite susikaupimą iki galo?

– 100 procentų. Toks šokas ir tokia gėda visus nuleido ant žemės. Manau, nėra kitų variantų, visi tikrai iš to labai pasimokėme. Nemanau, kad yra tokių, kurie iš to nepasimokė.

Žibėnas

– Kokia buvo jūsų reakcija pamačius, kad Giedrius Žibėnas – atleistas?

– Pirmiausiai buvau nustebęs, nes taip, pralaimėjome ketvirtfinalį, bet laimėjome titulą. Giedrius buvo labai svarbi šios organizacijos dalis. Jis buvo čia daug metų, jis atnešė keletą titulų. Taip, suprantu, krepšinis yra verslas, kaip bet kuris kitas verslas. Gal kitąkart tai bus žaidėjas, gal būsiu aš, taip jau yra. Liūdna, bet tai verslas.

– Treneriai visada yra pirmoje eilėje, atsakant už rezultatą. Kalbant kiek plačiau, kaip manote, ar tai – teisinga, ar po laimėjimų strategai turėtų įgyti daugiau kredito nesėkmėms?

– Taip, tai kažkiek neatrodo teisinga situacija, bet aš nesu treneris ir nesu komandos vadovas, nesu toje pozicijoje, nežinau daug dalykų iš trenerių perspektyvos. Negaliu sakyti, kad tai 100 proc. visada yra neteisinga, nes susideda daug dalykų. Šioje vietoje gal taip kažkiek ir atrodo, nes jis atnešė daug titulų Vilniui, bet kaip sakau, nestoviu kitoje pusėje, nesu vadovas ar treneris, nežinau, kiek apmąstymų užtruko iki tokio sprendimo.

– Kokia buvo jūsų patirtis su G.Žibėnu ir ko jaučiatės pasisėmęs iš jo?

– Tai buvo labai gera patirtis, jis tikėjo manimi ir leido žaisti, suteikė nemažai minučių, kas leido įgyti daugiau patirties. Stengiausi kasdien tobulėti, manau, jis tai matė ir žinojo, kad noriu pakilti į kitą lygį ir patobulėti. Tikrai turėjome gerus darbinius santykius, o Giedrius padėjo man tapti geresniu.

Bruhnke

– Turite „pliusą“ kontrakte su „Rytu“, ar jau esate garantuotas, kad liksite čia?

– Negaliu pasakyti nieko apie tai.

– Jei liksite, ar jaučiate, kad galite tapti svarbesne komandos dėlionės dalimi?

– Tikiuosi to, bandysiu. „Rytas“ man yra prioritetas, bet galiu pasakyti tik tiek.

– Nedas Pacevičius tapo naujuoju „Ryto“ strategu. Kaip dirbęs su juo, kokias trenerio savybes matote, kurios leido organizacijai patikėti šiuo jaunu specialistu?

– Vakar kaip tik pasikalbėjome, manau, turime neblogą santykį. Nedas pirmiausiai yra vokalus, daug bendraujantis, tai darantis aiškiai ir paprastai, net ir esant spaudimui, jis yra žmogus, kuris geba likti ramus. Aišku, aš jį pažinojau tik kaip asistentą, tai kitas dalykas nei vyr. trenerio postas. Kaip asistentas, jis visada buvo pasiruošęs man skirti laiko, su manimi dirbti, aiškinti man dalykus, atsakyti į klausimus ir rodyti vaizdo medžiagą, ką galiu ir turiu padaryti. Tai yra savybės, kurias labai vertinu.

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.